O gal tevynę reikia visą laiką lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyti?

Kiekvienas iš mūsų gimstame po tam tikros valstybės vėliava. Bėgant metams, formuojasi mūsų charakteris, prioritetai, o kartu su jais – ryšys su tėvyne. Visas tėvynės gyvavimas yra paremtas nesustojančiu jos puoselėjimu, todėl labai svarbiu tampa tėvynės ir jos gyventojų tarpusavio tobulėjimas. Tik išsaugodamas pamatines vertybes, brangindamas gimtąją kalbą, prisidėdamas prie tėvynės kūrimo bei suprasdamas, kad tėvynės egzistavimas priklauso nuo pačios tautos, žmogus gali sukurti geresnį rytojų.
Kiekvienas savo šalį mylintis žmogus turi prisidėti prie gimtosios kalbos puoselėjimo. Kalba – ne tik mūsų minčių ir idėjų raiškos forma, bet ir esminis faktorius, formuojantis mūsų tautiškumą, patriotiškumą. Kalba tampa tarsi veidrodžiu, atspindinčiu, kaip mes puoselėjame ir vertiname savo tėvynę. Todėl norint kurti savo tėvynę, neabejotinai turime puoselėti ir gimtąją kalbą. Panašiomis mintimis vadovavosi vienas iš ankstyvųjų lietuvių kalbos brangintojų Mikalojus Daukša. Renesansas stiprino pasaulėtines idėjas, žmogus ėmė suprasti, kad jis priklauso ne tik kuriai nors valstybei, relgiijai, bet ir tautai. XVI a. Lietuvoje dėl susikloščiusių demografinių aplinkybių įsigalėjo indigenato principas: svarbu, kokios valstybės esu pilietis, o ne kokią kalbą vartoju. Todėl M. Daukša, matydamas Lietuvos žmonių lenkėjimą, supranta, kad tai gali pakenkti ar net sunaikinti tautos identitetą, todėl „Postilę“ kuria lenkų ir lotynų kalbomis, adresuodamas šį veikalą lenkiškai kalbantiems Lietuvos bajorams – įtakingiausiems ir kartu labiausiai nulenkėjusiems to meto luomų atstovams, tikėdamasis, kad pamokslų rinkinys padės atstatyti mažėjantį lietuvių kalbos vartojimą. „Postilė“ tapo lietuvių kalbos teisių gynimo ir puoselėjimo manifestu, pakeitusiu mūsų tautos ateitį. Taigi savo kalbos gerbimas ir puoselėjimas yra būtini norint išsaugoti ir kurti tautos identitetą.
Tėvynės ateitis priklauso nuo pačios tautos. Akivaizdu, kad tėvynė nėra atsakinga už savo kūrimąsi. Mes, jos gyventojai, turėtume rūpintis tiek savo tautos dabartimi, tiek ateitimi. Juk tėvynė – tikriausias ir svarbiausias palikimas, paveldėtas iš mūsų protevių, kurį mes perleisime savo vaikams, o mūsų vaikai – jų vaikams. Bendro tėvynės kūrimo idėją propogavo garsusis Lietuvos poetas Maironis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!