Nusikalstamų grupuočių raida Kauno mieste

ĮVADAS Nusikalstamumas – tai blogis, kurio padarinius patiria labai didelė visuomenės dalis. Dėl nusikaltimų žmonės netenka gyvybės, sveikatos, garbės, turto, pasitikėjimo asmens bei visuomenės saugumu, socialiniu teisingumu. Nusikalstamumas dezorganizuoja visuomenę, stabdo jos socialinį progresą, trukdo patenkinti materialinius ir dvasinius žmonių poreikius, neigiamai veikia moralę. Tarptautiniu mastu, nusikalstamumas yra tarsi indikatorius, kuris parodo kokia yra ekonominė šalies būklė, kaip valdžia sugeba susitvarkyti savo šalies viduje su ta problema. Lietuvoje šiuolaikinis organizuotas nusikalstamumas nėra itin senas reiškinys. Šalies geografinė, politinė bei ekonominė padėtis, istorinės tradicijos, etninė gyventojų su­dėtis yra pagrindiniai veiksniai, kurie daro įtaką šalies nusikalstamų grupuočių raidai. Atkūrus nepriklausomybę, Lietu­voje besiformuojant rinkos santykiams, vis labiau stiprėjant legaliai ekonomikai, organizuotas nusikalstamu­mas įgavo šių struktūrų veikimui daugelyje valstybių būdingų bruožų, užimdamas nelegalias rinkas, tenkindamas bei kurdamas draudžiamų prekių ir paslaugų paklausą. Organizuotas nusikalstamumas – tai įvairių lygių nusikalstamos gru­puotės su jau parengtais kadrais, patikrintais nelegalios apyvartos kanalais bei ištobulinta korupcijos sistema. Tai reiškinys, apimantis beveik visų rūšių nusikaltimus. Lietuvoje veikian­čių organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla yra įvairiapusė – pradedant grynai kriminaliniu reketu ir baigiant tokiais ekonominiais nusikaltimais kaip kontrabanda, nelegali ekonominė veikla, pinigų plovimas, pareigūnų papirkinėjimas ir kt. Šio reiškinio mastą pabrėžia tai, kad bendro atskleistų nusikaltimų skaičiaus tik apie 3–5 proc. sudaro organizuoti ir ekonominiai nusikaltimai, tačiau žala, padaroma dėl tų nusikal­timų, daug didesnė nei dėl kriminalinių nusikaltimų padaryti nuostoliai žmonėms ir valstybei. Be to, nusikalstamų grupuočių veikla daro įtaką ne tik ekonominei, bet ir valstybės valdymo tvarkai. Šio darbo objektas – nusikalstamų grupuočių raida. Darbo tikslas – ištirti nusikalstamų grupuočių raidos etapus Kauno mieste. Siekiant užsibrėžto tikslo, nagrinėjami šie darbo uždaviniai: • Išanalizuoti nusikalstamų grupuočių atsiradimo priežastis • Ištirti veiksnius, įtakojančius jaunimo įsitraukimą į nusikalstamas grupuotes • Atskleisti pagrindines nusikalstamų grupuočių veikos sritis • Ištirti priežastis, lemiančias grupuočių kūrimąsį ir nykimą. Siekiant įgyvendinti iškeltus uždavinius, naudoti tyrimo metodai – atvejo analizė. Pagrindiniai informacijos šaltiniai yra šie: J.Bluvšteinas „Kriminologija“ (1994 m.), A.Dapšys „Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija: prevencijos ir kontrolės sistemos kūrimo Lietuvoje prielaidos bei perspektyvos“ (1997 m.). Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 22 puslapiuose, įskaitant 2 paveikslus. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 12 šaltinių. 1.ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS LIETUVOJE 1.1. Nusikalstamumo istorinė samprata Nusikalstamumu pradėta domėtis dar antikos laikais. Tada buvo bandoma teoriškai paaiškinti šio reiškinio fenomeną, jo šaknis, likvidavimo ar sumažinimo būdus. Didieji senovės filosofai, tokie kaip Platonas (427-347 m. pr. Kr) bei Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) yra išsakę daugybę įdomių minčių apie problemas, kurias šiandien sukelia nusikalstami veiksmai. Platonas buvo įsitikinęs, kad žmogaus sieloje vyksta dviejų pradų kova. Viena jų, dėl kurio žmogus gali mąstyti, jis vadino protinguoju, o antrą, dėl kurio žmogus įsimyli, jaučia badą ir troškulį, būna apimamas įvairių geismų, - neprotinguoju. Žmogaus likimas priklauso nuo to, kuris kurį nugalės. Šiuo požiūriu, bet koks blogas elgesys, taip pat ir nusikalstamumas – neprotingojo prado pergalė prieš protą. Aristotelis, kaip ir Platonas, manė, jog žmogaus varomoji jėga yra protingojo ir neprotingojo prado kova. Aristotelio nuomone, pagrindinė nusikaltimų priežastis yra sugadintas žmonių skonis bei įpročiai, prieštaraujantys protui. Šiais laikais Platono ir Aristotelio samprotavimai apie nusikalstamumą nėra vertinami kaip griežtos mokslinės teorijos, tačiau, anaiptol, šie samprotavimai vertinami kaip itin vertingi, nes būtent šie du senovės filosofai pradėjo analizuoti nusikalstamumą, siedami jį su visuomenės socialine – ekonomine struktūra. Reikėtų paminėti tai, jog būtent šioje struktūroje yra randama daugiausiai trūkumų, lemiančių didėjantį nusikalstamumą, o kartu ir nusikalstamų grupuočių formavimąsį. Vėlyvaisiais viduramžiais apie nusikalstamumą prabilo garsus to laikotarpio filosofas Tomas Akvinietis (Thomas Aquinus, 1225-1274 m.), kurio nuomone, nuodėmė visada nusikalstama, tačiau nusikaltimas ne visada yra nuodėmė, nes žmogiškieji įstatymai, skirtingai negu prigimtiniai, siekia ribotų, konkrečių tikslų ir ne visada sutampa su prigimtiniu įstatymu, kuris siekia amžinų tikslų. Taigi viduramžiais nusikaltėlis buvo vertinamas kaip blogio įsikūnijimas, kaip „vaikščiojanti nuodėmė“. Atgimimo epochos pabaigoje atsirado mąstytojų, kurie bandė paneigti vienpusiškas koncepcijas, skelbiančias, kad vienintelė nusikalstamumo priežastis yra ydinga žmogaus prigimtis, ir ėmė ieškoti socialinių šio reiškinio šaknų bei likvidavimo priemonių. Socialistai Tomas Moras (T.More, 1478-1533 m.) tvirtino, kad nusikalstamumo, kaip ir visų kitų socialinių problemų priežastis – visuomeninė nelygybė, kurią sukelia privati nuosavybė. Šviečiamojo amžiaus mąstytojas Šarlis Monteskjė (Ch.Montesquieu, 1669-1755 m.) teigė, jog nusikaltimai priklauso nuo visuomeninių santykių būklės, o norint užkirsti kelią jų plitimui, reikia naudoti atitinkamas visuomenines priemones. Ypatingai vertinama prancūzų sociologo Emilio Diurkheimo (E.Durkheim 1858-1917) nuomonė. Jis vadovavosi teiginiu, kad nusikalstamumas yra toks reiškinys, kuris egzistuoja bet kurioje visuomenėje ir tai nėra socialinė patologija, bet visiškai normalus reiškinys, kuris visuomenei daro ne tik žalą, bet atneša ir naudos. Šio sociologo nuomonė yra itin artima šiuolaikinei nusikalstamumo sampratai. Postmodernistinėjė visuomenėje nusikalstamumas apibrėžiamas taip - tai neišvengiamas visuomeninis reiškinys, socialiai sąlygotas, nepageidaujamas, istoriškai kintamas, kurį sudaro visuma baudžiamų veiklų, padarytų tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį. Šio proceso neišvengiamumas pasireiškia tuo, kad vienokios ar kitokios jo formos egzistuoja bet kurioje visuomenėje, net jei nėra aiškių teisinių apibrėžimų. Nusikalstamumą tegalima tik pakeisti, padaryti labiau priimtiną visuomenei, bet ne visiškai panaikinti. Nusikalstamumo sąlyginis masiškumas pasireiškia tuo, kad nusikalstamas veiklas daro ne vienas, o beveik visi žmonės, o nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip veikia didelę dalį visuomenės – nemažai asmenų tampa jų aukomis, patiria vienokią ar kitokią žalą, dalis visuomenės kovoja su šiuo reiškiniu. Nusikalstamumo stabilumas pasireiškia tuo, kad nusikalstamumas kaip reiškinys, esant stabilioms socialinėms sąlygoms, negali staiga pasikeisti kiekybine ar kokybine prasme. Staigūs nusikalstamumo pakitimai galimi tik iš esmės kintant socialinėms sąlygoms. Nusikalstamumui būdingi statistiniai dėsningumai. Šiuolaikinės visuomenės sąmonėje egzistuoja nusikaltimų suvokimas, kuris labai įtakoja, bet nenulemia teisines nusikalstamumo ribas. Šis vertinimas didžiąja dalimi kyla dėl to, kad nusikalstamumas daro žalą visai visuomenei. Žala gali būti ne tik tiesioginė, bet gali pasireikšti moraliniais, ideologiniais ar kitokiais vertybiniais praradimais. Skirtingos visuomenės analogišką elgesį gali vertinti priešingai, todėl nusikalstamumas kiekvienoje visuomenėje turi individualų aiškinimą. 1.2 Nusikalstamų grupuočių lygiai Nusikalstamos grupuotės yra skirstomos į tam tikrus lygius, priklausomai nuo hierarchinės struktūros bei veiklos pobūdžio. Yra skiriami trys nusikalstamų grupuočių lygiai: Pirmojo lygio grupuotės - tai lokalios organizuotos nusikalstamos gaujos, kurios pagal veiklos ir įtakos sferas pasiskirsčiusios teritoriniu principu. Tokios grupuotės yra kiekviename respublikos rajone ir mieste. Jos užsiima smulkių verslininkų ir prekeivių turto prievartavimu, vagystėmis, plėšimu ir pagal aukštesnio lygio nusikalstamų organizacijų nurodymus atlieka įvairias nusikalstamas akcijas: užpuolimus, sprogdinimus, padegimus, nužudymus. Šio lygio grupuotėms būdinga sudėtinga hierarchinė struktūra, disponavimas stambiomis piniginėmis lėšomis bei plačiais korupciniais ryšiais. Dalis pajamų pagal pavaldumą perduodama aukštesnio lygio nusikalstamoms organizacijoms ir atsiradus būtinumui iš jų susilaukiama reikiamos pagalbos. Šio lygio grupuotės norėdamos įvykdyti didelį pelną duodantį nusikaltimą turi prašyti leidimo aukštesnio lygio organizuoto nusikalstamumo bosus, kontroliuojančius tą teritoriją. Nesilaikant nustatytos tvarkos bei ją pažeidžiant yra taikomos bausmės, tokios kaip fizinis smurtas. Šio lygio grupuotės kontroliuoja jai paskirtoje teritorijoje visą verslininkų veiklą, taip pat kontroliuoja ir įtakoja kitų eilinių nusikaltėlių veiklą. Tokios grupuotės yra gerai visiems žinomos pagal atitinkamą pavadinimą. Jos atlieka nusikalstamos reklamos funkciją, kad pademonstruotų nebaudžiamumą ir galingumą. Antrojo lygio nusikalstamos grupuotės pasižymi gera orientacija su egzistuojančia hierarchija, disponuoja labai didelėmis piniginėmis lėšomis, kurių dalį investuoja į legalų verslą, nekilnojamą turtą, turi plačius korupcinius ryšius. Jos išsidėsčiusios didžiuosiuose šalies miestuose ir Lietuvos teritoriją geografiškai pasidalinusios pagal įtakos zonas. Tokio lygio nusikalstamos organizacijos užsiima, ginklų prekyba, prostitucijos bei azartinių lošimų organizavimu, falsifikuotų prekių gamyba bei stambių verslininkų turto prievartavimu. Organizuodamos nusikalstamą veiklą antro lygio organizacijos plačiai panaudoja teritoriškai pavaldžias pirmo lygio nusikalstamas gaujas, kurioms iškilus problemoms suteikiama visapusiška pagalba, net panaudojant turimus korupcinius ryšius. Šios organizacijos užsikonspiruoja legalaus verslo pagalba. Tokias įmones būtų galima suskirstyti: • įmonės įkurtos naudojant nusikalstamu būdu įgytą kapitalą ir užsimančios teisėtu verslu, bet panaudojant nesąžiningą konkurenciją. • įmonės atliekančios priedangos vaidmenį nusikalstamam verslui. • kitos įmonės skirtos pinigų legalizavimui (išplovimui). Savaime aišku, kad įkuriant įmones, plečiant jų veiklą, visuomenės akyse įgyjamas geras vardas ir prestižas. Šio lygio nusikalstamoms organizacijoms būdinga griežta vidinė struktūra ir hierarchija. Kiekvienas narys turi tam tikrą statusą kitų grupės narių atžvilgiu, kiekvienas difirencijuojasi pagal užimamas pareigas. Aukščiausioje pakopoje yra elitinė grupė. Tai asmenys, kurie organizuoja ir vadovauja nusikaltėlių grupuotėms. Jie taip pat kontroliuoja grupuočių veiklą, suranda naujas veiklos sferas, numato grupės veikimo taktiką ir strategiją. Tai nusikalstamos grupuotės smegenys. Elitą gali sudaryti ne tik vienas, bet keli ar net keletas konkretčių asmenų. Trečiąjį lygį sudaro nedidelės atskirų asmenų grupelės. Šie asmenys kontroliuoja atskiras ekonomines sferas: prekybą, uostą, naftą, žaliavas, alkoholį ir pan. Jie disponuoja milžiniškomis pinigų sumomis ir turi tarptautinių ryšių. Korumpuoti ryšiai siekia aukščiausias valstybines institucijas. Jie prisidengia aktyvia visuomenine bei politine veikla, nevengia televizijos kamerų ir spaudos atstovų, sudarydami apie save klaidingą visuomenės nuomonę, bet įgaudami imunitetą prieš galimus demaskavimo atvejus. Šie asmenys nėra izuoliuoti nuo žemesnių lygių ir dažnai naudojasi abipusiai naudingu bendradarbiavimu arba veikia išvien. 2. ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS KAUNO MIESTE 2.1. Pagrindinės Kauno miesto nusikalstamos grupuotės Lietuva ilgą laiką buvo priklausoma nuo Rusijos. Šiuo laikotarpiu buvo apribota bet kokia galimybė gyventi vadovaujantis savo tautos mąstysena bei siekiais. Šalyje veikė didelės grupės žmonių, kurios ignoravo įstatymus ir nesiskaitė su kitų gyventojų interesais. Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo formuotis pirmosios organizuoto nusikalstamumo užuomazgos – atsirado profesionalių nusikaltėlių luomas – „vagys įstatyme“. Šio luomo atstovai palaikė tarpusavio ryšius, turėjo savo elgesio kodeksą bei bendrą kasą. Ši profesionalių nusikaltėlių kategorija buvo įsi­pareigojusi laikytis ne valstybės įstatymų, o savo griežtų vidinių elgesio taisyklių, kurios jiems tapo tradicija. Autoritetai rinkdavosi į susitikimus, kuriuose aptardavo veiklos planus, koordinuodavo tarpusavio veiklą. Taigi „vagys įstatyme“ darė didžiausią įtaką organizuoto nusikalsta­mumo ypatumams mūsų šalyje. Šis nusikaltėlių luomas prisidėjo, o kartu ir paskatino nusikalstamų grupuočių kūrimąsį. Policijos departamento duomenimis, 1993 m. pradžioje Lietuvoje veikė apie šimtas organizuotų nusikalstamų grupuočių. Tai buvo pakankamas skaičius tam, kad šalyje įsivyrautų netvarka. Kaip matome iš diagramoje (1 pav.) pateiktų duomenų, 1993 metais Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų skaičius siekia net 60000. Tai žymiai didesnis skaičius lyginant su 1985 metais. To priežastis galėtų būti tai, kad organizuotas nusikalstamumas bei nusikalstamų grupuočių kūrimasis 1985 metais nebuvo itin išplėtotas, priešingai negu 1993 metais. Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamentą. 1pav. Nusikalstamos veiklos Lietuvoje Nusikaltimų skaičius šalyje augo iki 2004 metų be žymesnių pokyčių, o štai nuo 2005 metų, nors ir nežymiai, nusikaltimų skaičius sumažėjo. Šiam pokyčiui įtakos turėjo sumažėjęs nusikalstamų grupuočių skaičius. Kaune, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, nusikalstamos grupuotės nebuvo ir nėra retas reiškinys. Turint omenyje tai, jog Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, nestebina, jog šiame mieste veikusios didžiosios grupuotės išsiskyrė savo dydžiu ir veiklos kryptimis. Kalbant apie Kauno nusikalstamas grupuotes, vertėtų iškirti šias: • “Daktarų” nusikalstama grupuotė – dar sovietiniais metais susikūrusi grupuotė, kurios lyderis - Henrikas Daktaras. Šis asmuo tituluojamas nusikalstamo pasaulio autoritetu, o jo vadovaujamai grupuotei Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulyje pavyko išsikovoti daugiausia "vietos po saule". Su ”Daktarų” grupuote yra siejama gausybė nusikaltimų – pradedant nuo smulkių vagysčių bei reketo iki stambių žmogžudysčių bei tarptautinio nusikalstamumo. Ši grupuotė yra puikus pavyzdys, įkūnijantis visų trijų lygių, būdingų nusikalstamoms grupuotėms, bruožus. Visų pirma, Ji veikė pagal teritorinį pasiskirstymą, t.y. Kauno Vilijampolės rajone. „Daktarų“ grupuotės nariai disponavo labai didelėmis piniginėmis lėšomis, kurias investuodavo į legalų verslą ar nekilnojamą turtą. Taip pat pasižymėjo itin plačiais korupciniais ryšiais. Bruožas, kuris galėtų sieti šią nusikalstamą grupuotę su tečio lygio ypatybėmis yra tas, jog Kauno „Daktarus“ sudarė keletas atskirų šeimų, kurios valdė atskiras nusikalstamumo sferas. • “Daškinių” nusikalstama grupuotė – dar viena stambi Kauno nusikalstama grupuotė, kurios lyderis – Remigijus Daškevičius. Kaune "daškiniai" anuomet buvo žinomi taip pat gerai kaip ir "daktarai". Turto prievartavimas ir automobilių vagytės - tradiciniai verslai, siejami su šia grupuote. “Daškiniams”, priešingai nei “daktarams”, nebuvo lemta gyvuoti taip ilgai ir sėkmingai – grupuotės lyderis dar 2001 metais žuvo nuo snaiperio kulkos Vilniuje. Vėliau nuo kulkų žuvus ir kitiems su "daškiniais" siejamiems asmenims grupuotės veikla nutrūko. • Šančių nusikalstama grupuotė – grupuotės lyderis - Igoris Kostiučenko, pravarde “Kaulas”. Jo įkurta Šančių nusikalstama grupuotė vertėsi turto prievartavimu ir automobilių vagystėmis. Grupuotės klestėjimo pikas buvo praėjusį dešimtmetį. Šiuo metu Garliavoje buvęs Šančių „siaubas” dėl sveikatos pasitraukęs iš aktyvios veiklos. Tai pagrindinės, didžiausią autoritetą turėjusios Kauno grupuotės. Jas siejo bendra veikla bei susiformavimo priežastys. Šios, kaip ir dauguma kitų Kauno nusikalstamų grupuočių susikūrė pagal rajoną, kuriame veikė ir kuriame turėjo didžiausią įtaką. “Daktarų” grupuotė buvo susikūrusi Vilijampolės rajone, “Daškinių” – Žaliakalnio rajone, ”Šančių” – atitinkamai Šančiuose. Kiekvienas rajonas turėjo savo taisykles ir savo “šėšėlinius vadovus”. Viskas, kas buvo vykdoma ir plėtojama tame rajone, priklausė tik nuo grupuotės lyderių įtakos. 1 2.2. Nusikalstamų grupuočių raidos etapai Nusikalstamų grupuočių raidos pradžia Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, siejama su XX a. 9 dešimtmečiu - įstatymo “Dėl kooperacijos” priėmimu. Tuo laikotarpiu prasidėjo nuolatinis ir nekontroliuojamas kapitalo kaupimas „perpumpuojant“ valstybės lėšas į privatų sektorių. Tais sąstingio laikais tuo pasinaudojo partinė valstybinė biurokratija. Ji žlugdė administracines struktūras ir kartu turtėjo. Atsirado pogrindinių įmonių, gaminančių niekieno neapskaitomą produkciją. Šių pogrindinių įmonių savininkai, gaudami dideles pa­jamas, papirkinėjo reikalingus asmenis, šalindavo užsispyrėlius. Taigi partinio – valstybinio biurokratinio aparato solidarumas su „šešėlinės“ ekonomikos atstovais tapo abipusiškai naudingas. Nesnaudė ir nusikalstamas pasaulis, kuris pradėjo nustatinėti savo verslo tai­sykles. Padedami korumpuotų valdžios atstovų jie legalizavo savo verslą ir naudojosi juo kaip tam tikru etapu tolesnei nusikalstamai veiklai vykdyti. Analizuojant nusikalstamų grupuočių plėtrą Kauno mieste, galima išskirti du pagrindinius jos raidos etapus. Pirmojo etapo pradžiai didžiausią įtaką padarė kooperatyvų atsiradimas. Tai leido pogrindininkams užsiimti legaliu verslu. Kadangi šalies teisinė sistema nebuvo pasiruošusi kooperatyvų veiklai, padaugėjo abejotinų ir neteisėtų sandorių, buvo vengiama mokėti mokesčius, tvarkoma dviguba buhalterija. Atsirado nemažai turtingų asmenų, kuriuos buvo galima šantažuoti, todėl pakankamai greitai reketininkų organizacijoms pavyko užimti vyraujančias pozicijas. Kuo toliau, tuo labiau kito nusikalstamų grupuočių veikla: operacijas valiuta, pogrindinius cechus pakeitė prostitucija, kontrabanda bei finansiės machinacijos. Pagal nusikalstamų grupuočių vykdytų nusikaltimų sunkumą, organizuotumą, naudotas technines priemones Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, situacija tapo panaši į labiausiai urbanizuotų valstybių kriminogeninę situaciją. Šiuo laikotarpiu nusikaltimai nuolatos kito: tapo vis akiplėšiškesni, žiauresni. Padaugėjo turtinių nusikaltimų, tokių kaip turto prievartavimas, vagystės, plėšimai. Ypatingai išaugo smurtinių nusikaltimų skaičius, kurie dažniausiai buvo vykdomi naudojant šaunamuosius ginklus bei sprogmenis. Padaugėjo suplanuotų nužudymų iš savanaudiškų paskatų ir itin išpopuliarėjo nužudymai kaip sąskaitų suvedimo priemonė. Kadangi kriminogeninių sluoksnių atstovai greičiau nei daugelis kitų visuomenės narių perprato atsikuriančios ekonomikos rinkos dėsnius, pasinaudojo jais siekdami neteisėtos naudos. Tai turėjo didelės įtakos naujų, laisvos ekonomikos rinkai būdingų nusikalstamumo formų atsiradimui: ekonominiai nusikaltimai, turto prievartavimas, organizuoti profesionalūs nusikaltimai, kontrabanda. Kuo toliau, tuo labiau nusikalstamos grupuotės plėtėsi ir stiprėjo. Išaugęs grupuočių skaičius bei galios ir įtakos sustiprėjimas sietinas su antrojo etapo pradžia. Būdamos gana stiprios, nusikalstamos grupuotės siekė visiško savo teritorijos ar net naujų teritorijų kontrolės. Aišku yra tai, jog grupuočių siekiamą kontrolę buvo galima įgyvendinti tik prievarta. Naudojama prievarta bet ką priverčia paklusti, mokėti arba užleisti. Būtent todėl ši priemonė buvo naudojama ir aiškinantis grupuočių tarpusavio santykius. Beveik kiekvienas Kauno rajonas turėjo atskirą grupuotę ir, kaip žinia, tame rajone galiojo vadovaujančios grupuotės taisyklės, o visa veikla buvo koordinuojama tik aukštesniesiems nariams leidus. Laikui bėgant, išaugo poreikis savo įtakon patraukti ir valdyti naujas teritorijas, kurios turėjo sustiprinti grupuotės galią, o kartu ir atnešti naujo pelno. Kadangi ne visos grupuotės buvo lygiavertės, atsirado poreikis jungtis į didesnes grupes, kurias sudarė kelios gaujos. Būtent taip ir atsitiko didžiosioms Kauno grupuotėms. „Daktarams“ bei „Daškiniams“ plečiant savo teritoriją atsirado tarpusavio nesutarimai. Iš pradžių šiuos nesutarimus buvo stengiamasi spręsti jėga, tačiau vėliau, kada pasidarė aišku, jog nei viena, nei kita grupuotė nepasieks savo užsibrėžto tikslo, teko keisti kovos taktiką. To pasekoje abi nusikalstamos grupuotės susijungė ir pradėjo siekti bendrų tikslų. Laikui bėgant tokie gaujų tarpusavio karai aprimo, nes mažosios grupuotės negalėjo atremti spaudimo, daromo dominuojančių grupuočių ir ilgainiui įsitvirtino vadovaujančios ir paklūstančios gaujos. Kai kurios gaujos praktiškai išnyko dėl vadų mirties, tačau kartais išlikdavo pavieniai asmenys. Dar vienas pavyzdys, atspindintis gaujų karą - žmogžudystė, įvykdyta Kaunos “Vilijos” restorane, kuris tuo metu priklausė Daktarų gaujos lyderiui Henrikui Daktarui. Šio įvykio metu buvo numesta granata į salę, kurioje tariamai buvo pats savininkas ir kiti pagrindiniai jo gaujos nariai. Tai buvo vienas stambiausių pasikėsinimų į Daktarų grupuotės vadus, tačiau jis baigėsi eilinių parankinių mirtimi. Aišku tai, kad pasikėsinimas buvo surengtas kitos grupuotės, konkuruojančios su Kauno „Daktarais“. Antrajame savo raidos etape nusikalstamos grupuotės atsisakė reketo kaip pagrindinio pelno šaltinio ir ėmėsi perspektyvesnės, pelningesnės, o kartu ir ne tokios rizikingos veiklos: prostitucijos organizavimo, narkotikų platinimo, nelegalių lošimo namų steigimo. Kalbant apie nusikalstamų grupuočių veikos plėtrą, reikėtų paminėti ir tai, jog antrojo etapo metu joms buvo suduotas stiprus smūgis: buvo demaskuota nemažai nusikalstamų grupuočių, suimta ir nuteista aktyvių jų narių. Šiuo laikotarpiu grupuočių vykdomas nusikalstamumas pasiekė naują kokybinę pakopą – jis tapo žymiai profesionalesnis. Nusikalstamos grupuotės sukaupė didelį kapitalą. Tai leido kurti fiktyvias įmones, siekiant paslėpti nelegalią veiklą ir vykdyti pinigų plovimą. Taip pat buvo kuriamos bendros su užsienio investicijomis uždarosios akcinės bendrovės, kurios užsiimė prekyba, tarptautiniu gabenimu. Tokiose įmonėse buvo tvarkoma dviguba finansinė apskaita, slepiami mokesčiai. Vienas įmones likviduodavo ir įkurdavo naujas, panaudojant likviduojamų įmonių turtą ir akcijas. Taigi nusikalstamos grupuotės reiškėsi ten, kur “sukosi” dideli pinigai. Bene svarbiausias momentas antrajame etape – tarptautinio nusikalstamumo pasireiškimas. Tai pinigų plovimas bei kitos nelegalios finansinės operacijos, kurios buvo vykdomos pasinaudojant užsienio šalyse registruotomis firmomis. Vykti šiuos nusikaltimus paskatino pašlijusi vertybių sistema bei kupina prieštaravimų ir “baltų dėmių” teisinė sistema. Didelę neigiamą įtaką šalies ekonomikai daro kontrabanda. Pagrindiniai Kauno nusikalstamų grupuočių kontrabandos objektai: spiritas, narkotikai, ginklai, tabako gaminiai, maisto produktai. Grupuotės pačios organizuodavo kontrabandos įvežimą arba išvežimą į Lietuvą bei jos realizaciją. Viena pelningiausių kontrabandos sričių – narkotikai. Be narkotikų kontrabandos, organizuoti nusikaltėliai kontroliavo narkotinių me­džiagų gamybą bei platinimą. Pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė narkomanijos plitimą bei su ja susijusį nusikalstamumą - didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, taip pat didėjanti narkotikų pasiūla ir paklausa. Štai 2001 metais Kaune buvo demaskuotas pirmasis ir grei­čiausiai vienintelis šalyje modernus pogrindinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų fabri­kas. Kitas kontabandos pavyzdys – spirito gabenimas tranzitu į Kaliningradą. Iš tikrųjų spiritas net napsiekdavo tos šalies, o neteisėtai likdavo Lietuvos teritorijoje. Šią aferą grupuotėms atlikti padėdavo muitinės darbuotojai, kurie, už tam tikrą pinigų sumą neteisėtai uždėdavo antspaudus, kurie būdavo oficialus liudijimas, jog spiritas kirsdavo sieną ir neva pasiekdavo Kaliningradą. Šis pavyzdys kartu atspindi ir korupciją – itin dažną reiškinį nusikalstamų grupuočių veikoje. Jos palaiko ryšius su vietos valdžios atstovais, todėl gali daryti nusikalstamą įtaką, pavyzdžiui, privatizacijos, licencijų išdavimo procesams, taip pat priimant teisės aktus, palankius kriminalinėms struktūroms. Tokių teisės aktų pavyzdžiais galėtų būti nusikalstamų grupuočių lyderių baudžiamojo persekiojimo nevykdymas arba netinkamas vykdymas. . 2.3. Nusikalstamų grupuočių kūrimo, organizavimo ir nykimo priežastys Nusikalstamų grupuočių kūrimas – viena iš priežasčių, lėmusių nusikalstamumo plėtrą šalyje. Kurti nusikalstamas grupuotes bei įsitraukti į jų veiklą sąlygojo keletas esminių priežasčių. Visų pirma, šalyje nebuvo policijos autoriteto. Grupuotės nariai nuolat papirkinėjo teisėsaugos pareigūnus, todėl buvo tikri, jog už atitinkamus nusikaltimus nebus baudžiami. Korupcija leido plėtoti nelegalų verslą bei užsiimti kita neteisėta veikla. Policijos autoriteto trūkumą sąlygojo geresnis nusikalstamų grupuočių techninis apsirūpinimas. Gaudamos dideles nelegalias lėšas, grupuotės galėjo įsigyti žymiai modernesnę įrangą, o tuo tarpu prastas policijos pareigūnų finansavimas neleido žengti modernių technologijų link. Žmonės prisidėdavo prie nusikalstamų grupuočių siekdami asmeninės naudos, t.y. pelno. Dalyvavimas grupuotės gyvenime leido praturtėti, nes atlygiai parankiniams buvo pakankamai dideli. Labiausiai nusikalstamos grupuotės viliojo jaunus žmoes, kurie dar neturėjo sukaupto kapitalo, o nelegalia veikla gauti pinigai galėjo būti gerai aprūpinto gyvenimo pradžia. Pagrindinė priežastis, lėmusi nusikalstamų grupuočių klestėjimą buvo ta, jog Baudžiamasis kodeksas nenumatė atsakomybės už nusikalstamų grupių organizavimą ir jų veiklą. Vėliau Baudžiamąjį kodeksą papildė nauji straipsniai, kurie numatė žymiai griežtesnes bausmes už nusikalstamos veiklos vykdymą. Tai buvo viena iš priežasčių atsisakyti narystės nusikalstamoje grupuotėje. Laikui bėgant, grupuočių skaičius ėmė mažėti – prasidėjo jų nykimas. Užsiimdami nelegalia veikla, grupuočių nariai sukaupė didelį kapitalą, kuris leido pradėti legalų verslą ir pasitraukti iš nusikalstamos veiklos. Vykę įnirtingi gaujų karai paskatino grupuočių vadus palikti šalį. Emigracija bei vadų žūtys lėmė grupuočių organizuotumo žlugimą. Likę pavieniai nariai nebeturėjo tokios galios ir įtakos kaip anksčiau, nesugebėjo sutelkti narių į bendrą veiklą. Pradžioje paplitęs reketas ir grasinimai už keliamų sąlygų nevykdymą prarado savo efektyvumą, nes paplitęs turto draudimas nebegąsdino reketuojamų asmenų. Už suniokotą turtą jie gaudavo dideles kompensacijas, todėl žala, padaryta nusikalstamų grupuočių, buvo menka. Šantažas prarado savo pirminę funkciją ir tapo visiškai neefektyvus, todėl, laikui bėgant, jis praktiškai visiškai išnyko. Nusikalstamų grupuočių nariams iškilo didelė grėsmė vykdyti nusikaltimus, nes jų išaiškinimui buvo įkurtas YNTS2 (dar kitaip vadintas VI-uoju skyriumi). Šis skyrius buvo pirmasis tokio tipo, kuris kovojo ne su visos šalies nusikalstamumu, o būtent su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis bei jų vykdoma nelegalia veikla. Vėliau, panaikinus YNTS skyrių, buvo įkurta ONTT3, kuri savo pobūdžiu skyrėsi nuo pastarojo, tačiau naujosios tarnybos veikla taip pat buvo artimai susijusi su nusikalstamomis grupuotėmis ir jų vykdoma politika. Tačiau, nepaisant senųjų nusikalstamų grupuočių nykimo, vis dar kuriasi smulkios grupuotės, kurios tebėra miesto, o kartu ir visos šalies problema. Kaip teigiama policijos ataskaitoje: „Kaune silpnėja senųjų nusikaltėlių grupuočių įtaka kriminaliniam pasauliui, todėl tai lemia naujų grupių atsiradimą“.4 Viena iš šio pokyčio priežasčių yra ta, kad senieji nusikalstamo pasaulio lyderiai praranda autoritetą ir nebeturi įtakos, todėl į jų vietą stojo jaunų nusikaltėlių karta, kuri pasižymi įžūlumu bei brutalumu. Didesnį autoritetą turintys jauni grupuočių nariai siekia įtvirtinti savo padėtį ne tik organizuoto nusikalstamumo struktūroje, bet ir nusikalstamos verslo rinkose, bando suburti patikimų asmenų ratą, pritraukti asmenis iš anksčiau išskaidytų nusikalstamų grupuočių. Pastaraisiais metais padaugėjo nusikaltimų elektroninėje erdvėje. 2006 metais atskleistas naujas klastojimo būdas, kai atsiskaitant mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse buvo naudojamos padirbtos kortelės. Iš viso jų konfiskuota ir išimta iš apyvartos daugiau kaip 5 tūkstančiai.5 3. PAAUGLIŲ ĮSITRAUKIMAS Į NUSIKALSTAMAS GRUPUOTES 3.1 Jaunų asmenų įsitraukimo į nusikalstamų grupuočių veiklą priežastys Nusikalstamas grupuotes sudaro asmenys, kurių amžius svyruoja nuo 15 iki 45 metų. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamų grupuočių vidinėjė struktūroje jaunimas yra gana dažnas reiškinys, norėtųsi įvardinti pagrindines priežastis, lemiančias paauglių įsitraukimą į minėtąsias grupuotes. Visų pirma, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad būtent jaunimas didele dalimi prisideda prie viso šalies nusikalstamumo. Iš diagramoje (2 pav.) pateiktų duomenų matome, jog nepilnamečių padarytos nusikalstamos veiklos yra gana opi šalies problema, tačiau verta akcentuoti, jog jaunuolių padarytų nusikalstamų veiklų skaičius mažėja. 2007 metais nusikalstamų veiklų skaičius siekia beveik keturis šimtus, o tai yra per mus mažiau, lyginant su 1997 metais. Daugiausiai nusiklastama veikla plėtota 1996 metais – būtent tada, kuomet nusikalstamos grupuotės šalyje turėjo itin stiprią įtaką. Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2 pav. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veiklos Jaunimo dalyvavimas nusikalstamų grupuočių veikoje yra labai opi mūsų visuomenės problema, daranti tiek psichologinę, tiek ir finansinę žalą jaunuoliui, jo šeimai, o kartu ir visai visuomenei. Valstybės ir visuomenės investicijos į vaikus ir jaunimą, jų asmenybės formavimą šeimoje, švietimą, dorovinį, teisinį ugdymą ir socialinį saugumą yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys sėkmingą valstybės raidą, o kartu ir nusikaltimų kontrolės sėkmę bei perspektyvas. Į klausimą, kas verčia paauglius jungtis prie nusikalstamų grupuočių, vienareikšmiško atsakymo nėra. Priežasčių yra pakankamai daug. Sutikime su tuo, kad jaunas žmogus, kaip ir suaugusieji, šiandien yra praradęs ankstesnes moralinių vertybių kategorijas, o naujų neįsigijo. Jam atrodo, kad viskas yra leidžiama, svarbu, kad nepagautų darant bloga. Visuomenė tampa vis mažiau saugi, o jauni nusikaltėliai vis labiau kelia galvas. Viena iš priežasčių, lėmusių tokį jaunimo požiūrio susiformavimą yra prieš keliolika metų buvusi itin sunki šeimų socialinė padėtis, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Kita, bene svarbiausia priežastis, yra vertybinių komponentų įdiegimo trūkumas arba netinkamas šių komponentų įdiegimas. Šiuo metu labai išpopuliarėjo geresnio gyvenimo ieškojimas svetimoje šalyje. Tėvai, vedami asmeninių ambicijų, migruoja, o vaikai lieka augti su seneliais ar tetomis. Įrodydami tai, jog vaikai yra ne teisės, o patogumo klausimas, tėvai neugdo savo atžalų atsakomybės. Svarbu paminėti ir tai, jog dabar nuolatos akcentuojamos paauglių laisvės bei teisės leidžia užsimiršti apie pareigas, kurių nevykdymas taip pat ugdo atsakomybės stoką. Jaunuolis kur kas blogiau už suaugusį žmogų sugeba įvertinti savo poelgių padarinius. Užimtumo trūkumas – tai dar viena problema, skatinanti įsitraukimą į nusikalstamą veiklą. Neužimtumas, komandinių žaidimų nebuvimas skatina naujų grupių ieškojimą, kurių veikla ne visada atitinka visuomenės priimtas normas ir taisykles. Jaunimo agresija bei smurtas daugiausiai įtakojama jį supančios aplinkos, todėl nieko keisto, kad įsitaukęs į nusikalstamos grupuotės veiklą paauglys tampa agresyvus. Juk nusikalstamoms grupuotėms agresija nėra svetimas reiškinys, o jaunimo nusikalstamumo lygis glaudžiai susijęs su suaugusiųjų nusikalstamumo tendencijomis. Ir grupuotės narių, ir paauglių nusikaltimai vyksta gana sinchroniškai. Kadangi paauglio pasaulėžiūra dar nėra visiškai susiformavusi, jis yra itin jautrus aplinkinių žmonių įtakai, o ypač kriminalinės aplinkos poveikiui. Kuo silpnesnis žmogus jaučiasi, tuo labiau jis griebiasi smurto, individualaus ar kolektyvinio, kaip greičiausio būdo atgauti galios jausmą. Kuo žmogus yra silpnesnis ir kuo labiau jis pažemintas socialialiai, tuo stipresnė pagunda jam kyla nukreipti smurtą į tuos, kurie dar silpnesni ir labiau pažeidžiami. Viena iš priežasčių, kodėl iki šiol nėra iki galo suprastos jaunimo smurto priežastys ar nėra rimtai į jas žūrima, yra ta, kad, smurtininkų pateiktos, jos dažnai atrodo palyginti tokios banalios, vertinant racionaliai ir „objektyviai“, jog labai lengva pažiūrėti į jas pro pirštus. Visuomenei sunku suvokti, kaip banalus incidentas gali sukelti žiaurius smurtinius veiksmus. Iš tiesų, kuo mažesnė ir banalesnė smurto priežastis, tuo nuožmesnį, mirtinesnį ir žiauresnį ji sužadina smurtą. Viena iš populiariausių smurto teorijų teigia, kad paauglių smurtinio elgesio impulsai kyla instinktų lygmenyje ir yra paveldėti protėvių. Vartojant terminą „instinktai“, turima omenyje spontaniškai kylantį impulsą griebtis smurto, kuris intensyvėja tol, kol galiausiai įvyksta iškrova ir asmuo patiria palengvėjimą. Viskas tik dėl to, kad buvo atlikta tai, kas yra užprogramuota prigimtyje. Tarp smurtingo elgesio veiksnių yra du įgimti biologiniai kintamieji: jaunystė ir priklausymas vyriškąjai lyčiai. Šie veiksniai kartojasi bet kokiomis socialinėmis sąlygomis, tad sunku teigti, kad jie yra grynai socialinių, kultūrinių ar individualių psichologinių priežasčių pasekmė. Dar viena priežastis, skatinanti jaunimo agresiją yra informacinės visuomenės daromas poveikis, t.y. internetas, smurtiniai žaidimai. Didžiausia atsakomybė šiuo klausimu tenka toms valdžios įstaigoms, kurios yra atsakingos už tokių žaidimų publikavimą. Kalbant apie valdžią, reikėtų paminėti, jog valdžios žmonių elgesys taip pat yra svarbus reiškinys, lemiantis vienokį ar kitokį supratimą apie pareigas ir normas. Jei jaunimas mato, kad valdžios asmenys negerbia teisės, užsiima neteisėta veikla, neteisėtais sandoriais, tai ir patys paaugliai seka jų pavyzdžiu ir nesilaiko įstatymų. Kaip jau buvo minėta, labai dažnai paauglį padaryti nusikaltimą skatina artimiausia aplinka, kurios poveikio išvengti galima tik atvirai konfliktuojant. Jaunimo grupei nutarus apvogti parduotuvę, kiekvienas atskiras tos grupės narys pats turi nuspręsti, ar jam elgtis taip, kaip elgsis visi, ar atsisakyti dalyvauti vagystėje, suvokiant, kad dėl to iš grupės teks pasitraukti. Pastaroji galimybė dažnam paaugliui pasirodo visų blogiausia, nes buvę draugai ne tik visiems laikams išmestų jį iš grupės, bet nuo to momento jis visada būtų laikomas bailiu ir išdaviku. Tai jaunuoliui sukelia tiesioginį pavojų. Kartais grupės daromas spaudimas gali peraugti į įvairių sankcijų taikymą grupės normų pažeidinėtojams, todėl labai svarbu kiekvienam nariui turėti savo nuomonę apie gyvenimą, jo planus ir tikslus. Štai čia ir atsiskleidžia paauglio asmenybė. Atsiranda būtinybė rinktis: sekti grupės narių idėjomis ar vadovautis asmenine nuomone ir asmeniniais norais. Jaunimas – tai visuomenės ateitis. Nuo to, kokia užaugs jaunoji karta, ar tvirti bus jos moralės principai priklauso, ar išsipildys žmonijos svajonė rytdienos gyvenimą padaryti geresnį nei jis yra šiandien. IŠVADOS Organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje pasireiškė dvidešimtojo amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje. Tuo metu Kaune, kaip ir visoje šalyje, pradėjo kurtis rinkos santykiai, buvo pradėtas kaupti pradinis kapitalas, o dėl to savavališkai pasisavinta dalis valstybės turto, kuris neteisėtai perėjo į privatų sektorių. Pradėjo burtis ir organizuotos nusikalstamos grupuotės, reketuojančios verslininkus savo kontroliuojamoje teritorijoje, reikalaujančios atiduoti skolas, tarpusavyje kariaujančios dėl įtakos sričių bei užsiimančios kita nelegalia veikla. Šios grupuotės, per trumpą laiką sukaupusios daug lėšų, suformavusios vidinę savo struktūrą, taip pat aktyviai dalyvavo privatizacijoje. Iš dalies dėl to vėliau žlugo dalis didelių įmonių ir bankų, buvo padaryta didelė ekonominė žala ūkio subjektams ir gyventojams, praradusiems lėšas ir galimybę dalyvauti investiciniuose procesuose. Apibendrinant visą surinktą informaciją galima daryti tokias išvadas: • Kauno nusikalstamų grupuočių veikla yra skiriama dviem pagrindiniais etapais, kuomet nusikaltimai, lyginant su ankstesniais, pakito ne tik kiekiybiškai, tačiau kartu ir kokybiškai. • Organizuoto nusikalstamumo mastus Kaune atskleidžia pakitimai nusikalstamumo struktūroje. • Mieste sumažėjo nusikalstamų grupuočių nuslėptų nusikaltimų. Taip pat sumažėjo pačių grupuočių skaičius bei jų tarpusavio nesutarimai. Šių konfliktų mažėjimą lėmė nusikalstamų grupuočių vidinės struktūros kaita. • Pagrindinės grupuočių veiklos sritys beveik nepakito, tai - narkotikų verslas, automobilių vagystės, netikrų pinigų platinimas, tarptautinė prekyba žmonėmis, turto prievartavimai iš nelegalų verslą turinčių ir dirbančių žmonių. • Pelningiausia nusikalstama veikla vis dar tebėra narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, kontrabanda. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurių tarpe yra ir Kaunas, susiformavęs narkotikų prekiautojų tinklas, kurį kontroliuoja nusikalstamos grupuotės. • Nors mieste ir kuriasi naujos grupuotės, kurios stengiasi sekti senųjų pėdomis, tačiau vargu ar joms pavyks įgauti tokią galią, kokią turėjo senosios, nes, nepaisant trūkumų, šalies teisinė sistema tapo žymiai tobulesnė ir yra pasiruošusi naujų nusikaltimų antplūdžiui kur kas geriau nei prieš keletą metų. • Grupuočių sudėtyje pastebimi vis jaunesni nariai, kurie nesugeba savo rankose išlaikyti valdžios ir sukurti naujos, stiprios grupuotės valdymo sistemos. LITERATŪROS SĄRAŠAS Knygos: 1. BLUVŠTEINAS, J. (1994) Kriminologija. Vilnius: Pradai. 342 p. ISBN 9986-405-16-5. 2. DAPŠYS, A. (1997) Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija: prevencijos ir kontrolės sistemos kūrimo Lietuvoje prielaidos bei perspektyvos. Nr. 4. Teisės problemos. 3. GILLIGAN, James. (2007) Smurtas: apmąstymai apie nacionalinę epidemiją. Vilnius: Vaga. 302 p. ISBN 5-415-01933-2. 4. KALĖDA, Edvinas. (2002) Kaunas. Saulius. D. 2, Kaunas: Aušra. 299 p. UDK: 888.2-31. 5. KAMINSKAS, R. (1997) Nusikalstamumas ir socialinė kontrolė šiuolaikinėje visuomenėje. Sociologija Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Nr. 1, Kaunas: KTU. Elektroniniai šaltiniai: 1. Alytaus brigada. (2006) Mafijos kronika [ineraktyvus]. Alytausbrigada.tripod.com, [žiūrėta 2008 m. lapkričio 6 d.]. Prieiga per inernetą: http://alytausbrigada.tripod.com/id14.html. 2. ELTA. (2005) Organizuoto nusikalstamumo Kaune priežastys glūdi tarpukaryje [interaktyvus]. Sekunde.lt, vasario 9 d., [žiūrėta 2008 m. lapkričio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=6514. 3. GARKAUSKAS, Paulius. (2007) V.Grigaravičius: Kaunas geriausiai "valosi" nuo nusikalstamų rupuočių [interaktyvus]. Delfi.lt, sausio 24d., [žiūrėta 2008m. lapkričio 7 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!