Architektūrinės ir ekologinės aplinkos įtaka žmonių nusikalstamumo suvokimui

• Ištirti kaip architektūrinė ir ekologinė aplinka, t.y. miesto išplanavimas, apšvietimas, skirtingų mikrorajonų “reputacija” lemia nusikalstamumą, jo suvokimą.
• Apklausti Vilniaus miesto gyventojus ir sužinoti ar jie suvokia, kokie yra saugios ir nesaugios aplinkos požymiai ir kaip žmonės keičia savo gyvenamąją aplinką.
• Pasitelkiant architektų ekspertinį nuotraukose užfiksuotų gyvenamųjų vietų vertinimą, nustatyti ar žmonės rūpinasi savo gyvenamųjų vietų saugumu ir ar žmonės ir architektai vienodai vertina faktorius, darančius jų gyvenamąsias vietas nesaugiomis.
• Išanalizuoti oficialią nusikalstamumo statistiką ir palyginti ją su žmonių vertinimu.
• Architektūrinis išplanavimas (tiek atskirų mikrorajonų, tiek atskirų gatvių) turi įtaką nusikaltimų padarymui.
• Žmonės suvokdami architektūrinės aplinkos įtaką nusikaltimų padarymui, stengiasi ją pakeisti saugesne ar apsisaugoti nesaugioje aplinkoje.
Metodai
• Apklausa:
• anketavimas
• interviu
• Testavimas
• Ekspertinis vertinimas
• Statistikos analizė
Generalinė aibė
• Generalinę aibę sudaro Vilniaus miesto
• gyventojai.
• Atrankinė aibė - 190 Vilniaus miesto gyventojų - suformuota atsitiktine atranka.
Ekologinė kriminologija
• Ekologinė kriminologijos kryptis pradėjo formuotis 1920–1930 metais Čikagoje (JAV). Ekologinė kriminologija nagrinėja nusikalstamumo pasiskirstymą ir jo ryšį su aplinka. Ši mokykla bando paaiškinti, kaip keičiantis aplinkai, keičiasi ir nusikalstamumo pasiskirstymas. Šios krypties atstovai bandė nustatyti aplinkos, gyvenamosios vietos ir sąlygų poveikį nusikalstamumui.
• Šios teorijos šalininkai įvairiais tyrimais ir apibendrinimais nustatė, jog konkrečioje gyvenamoje vietovėje nėra tolygaus nusikalstamumo pasiskirstymo. Vienose vietose šie reiškiniai yra labiau koncentruoti, kitose mažiau. Pažymima, kad yra tik bendros tendencijos, kurios padeda atskleisti, kur nusikalstamumas, kaip toks reiškinys, yra tikėtinas, t.y. sąlygotas socialinės aplinkos. Svarbu pažymėti tai, jog nusikalstamumas koncentruojasi sąlyginai nedidelėse tam tikrose erdvėse – tam tikro tipo rajonuose, kuriuose yra tinkamos sąlygos nusikalstamumui tarpti, t.y. tinkanti nusikalstamumui šiuos rajonus supanti socialinė aplinka. Pabrėžtina, kad nusikalstamumo skatinimo priežastims, pagal šią teoriją, galima būtų priskirti aukštus daugiabučius namus, tankų gyventojų apgyvendinimą, jau susidėvėjusius prasto stovio namus, prastas ar nepakankamas sanitarines ir/ar komunalines sąlygas ir pan.
Architektūrinė kriminologija
• Susiformavo XX a. antroje pusėje, kaip ekologinės ir viktimologinių teorijų sintezė. Architektūrinė kriminologinė kryptis, pateikdama savo tyrimų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!