Nuprasminti gamtą lygu nuprasminti mus pačius

XIX a. pab. lietuvių poetas, kalbininkas bei vyskupas Antanas Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“ aprašo Lietuvos miškų ir girių peizažus, pabrėždamas unikalų gamtos ir žmogaus ryšį. Vaizdai, jausena, kvapai yra susieti su žmogaus dvasiniu pasauliu bei su skaudžia to laiko tema- lietuvių tautiškumo ir kalbos išsaugojimu. Vedama paralelė tarp lietuviškumo ir gamtos svarbos temų: visa gyvoji aplinka -šventa, nepaliečiama vieta, kur žmogus atranda vidinę ramybę, harmoniją („ Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, / Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. / Dėl to ir širdyj visos pajautos nutilsta, / Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta.“ ); kalba, istorija ir kultūra irgi yra šventa, kiekvienos tautos neatsiejama dalis, leidžianti jai išlikti vieningai. Baranauskas, gamtos aprašymų pagalba, bando išsiaiškinti, kodėl tautiškumo reikšmė yra taip nuvertinama, pateikia skaitytojams mintį, kad žaliuojantys miškai reiškia gimtinės klestėjimą, jų iškirtimas- grėsmę valstybės išnykimui:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!