Nuolankumas - tauraus žmogaus bruožas ar silpnybė?

Ne paslaptis, kad žmogaus asmenybę sudaro be galo daug ir įvairių charakterio bruožų. Vieni iš jų atsiskleidžia mažiau, kiti daugiau. Vieni yra laikomi gerais ir pagirtinais, kai tuo tarpu kiti- smerktinais. Visi mūsų charakterio bruožai ir savybės yra reikalingi, tik tam tikrose situacijose reikia mokėti tinkamai juos kontroliuoti. Vienas iš žmonėms būdingų bruožų, kuris nekontroliuojamas iš geros savybės virsta į silpnybę, yra nuolankumas.
Riba tarp nuolankumo ir silpnybės, kad ir kokie skirtingi dalykai tai bebūtų, yra labai plona. Nuolankumas, kaip dorybė, tikriausiai labiausiai vertinama ir skatinama tikinčiųjų krikščionių. Biblijos išmintis ragina žmones nuolankiai pasitikėti Dievo valia atsižvelgiant į aplinkybes, kurios kartais nuolankumo nereikalauja. Nes nuolankumo jausmas be apdairumo gali virsti klaidingu, todėl tarp gerojo nuolankumo ir silpnybės esanti riba mums turi būti labai gerai matoma ir suprantama. Tai puikiai žinojo XIXa. pab.- XXa. pr. neoromantikė, rašytoja Šatrijos Ragana. Iš savo mamos, su kuria ją siejo labai stiprus ryšys, rašytoja perėmė maldingumą ir žinoma nuolankumą. Todėl nenuostabu, kad glaudžiai su pačios rašytojos gyvenimu susijusiame kūrinyje „Sename dvare“ galima įžvelgti abu dalykus- nuolankumą ir tikėjimą, o galbūt būtų galima sakyti nuolankų tikėjimą Dievu. Pagrindinė kūrinio veikėja, dvaro ponia Marija, savo vaikų vadinama mamate, tikrai užsitarnauja nuolankios moters vardą. Ji yra meniškos sielos žmogus, bet visus meninius džiaugsmus ir su jais susijusius troškimus nustumia į šalį, kad galėtų nuolankiai vykdyti Dievo valią ir savo, kaip žmonos, mamos, rūpestingos pažįstamos ir vargšų bei ligonių globėjos, pareigas. Jos nuolankumas vykdant visas minėtas pareigas aplinkinių būdavo pastebimas ir įvertinamas, bet nepaisydama savo nuolankaus būdo mamatė gebėdavo ir kovoti už savo įsitikinimus ar mylimus vaikus bei nepaklusti tam tikriems nusistatymas, jeigu tik to reikėdavo. Bet ne visada jai pavyko išlaikyti balansą einant plonu lynu, skiriančiu nuolaidumą, kaip gerą savybę, nuo silpnybės. Visgi nuolankumas ribojo ją nuo pilnatvės ir džiaugsmo, kuriuos ji būtų patyrusi, jeigu būtų priėmusi, skatinusi ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!