Nukleorūgštys

ATP – nukleotidas, nes turi visas nukleotidui būdingas struktūrines dalis: angliavandenį, azotinę bazę ir fosfatą. ATP molekulę sudaro angliavandenis ribozė (1), azotinė bazė adeninas (2) ir trys fosfato grupės (3).
ATP molekulės – universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Šių molekulių jungtys tarp fosfatų nėra tvirtos ir gali lengvai nutrūkti. Atskilus paskutinei fosforo rūgšties liekanai, ATP virsta ADP (adenozindifosfatu), o skildama toliau – AMP (adenozinmonofosfatu). Ląstelėje dažniausiai ATP skyla iki ADP.
Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant ATP, ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės ląstelėse turi būti nuolat sintetinamos ląstelinio kvėpavimo metu.
Nukleorūgštys yra dviejų tipų: deoksiribonukleorūgštis (DNR) ir ribonukleorūgštis (RNR). Šios medžiagos yra polimerai, sudaryti iš nukleotidų.
DNR nukleotidai yra sudaryti iš fosforo rūgšties liekanos, angliavandenio deoksiribozės ir azotinės bazės. Azotinės bazės gali būti keturių rūšių: adenino (A), timino (T), guanino (G), citozino (C). RNR nukleotidai sudaryti iš fosforo rūgšties liekanos, angliavandenio ribozės ir azotinės bazės. Azotinės bazės gali būti keturių rūšių: adenino (A), uracilo (U), guanino (G), citozino (C). DNR molekulę sudaro spirale susisukusios polinukleotidinės grandinės. Nukleotidai jungiasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!