Nukentėjusiojo asmens teisių apsauga, jų įgyvendinimo praktiniai aspektai

Baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai reguliuoja žmonių tarpusavio santykius, žmonių ir pareigūnų santykius tiriant nusikaltimus ir nagrinėjant bylas. Taigi, šie įstatymai žmogaus teisių požiuriu visų pirma turi būti suvokiami kaip garantai nuo nusikalstamo kėsinimosi į juos ir nuo valdžios savivalės. Deja, praktikoje dažnai pasitaiko, kad nukentėjusiojo asmens teisių įgyvendinimas baudžiamajame procese lyginant su kaltinamuoju yra nedekvatus, jos nepilnai realizuojamos. To priežastys gali būti įvairios- išskirtinas nepakankamas nukentėjusiojo teisių gynimo reglamentavimas pačiuose teisės aktuose, be to nukentėjusieji dažnai patys nerealizuoja visų turimų procesinių galimybių dėl informacijos stokos ar kitų priežaščių.
Nukentėjusiojo teisių bei jo vaidmens baudžiamajame procese klausimo problematiškumas yra aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų demokratinių valstybių.
Bendrosios LR baudžiamojo proceso kodekse numatytos nukentėjusiojo teisės
LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 28 str. 1 dalis numato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Be šių faktinių parindų nukentėjusiojo statusui įgyti turi būti ir juridinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju. Šio str. 2 dalis įtvirtina nukentėjusiojo ir jo atstovo procesines teises, kurias atsižvelgiant į baudžaiamojo proceso stadijas galima suskirstyti į dvi grupes:
1) Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis turi teisę:
teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, nutarimus ar nutartis.
2) Teismo proceso metu nukentėjusysis turi teisę teikti reikšmingus bylai nagrinėti įrodymus – dokumentus ir daiktus, pateikti prašymus,pareikšti nušalinimus, teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.
BPK 44 str. 10 punktas apibendrina nukentėjusiojo teises – kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veiklos padarytos žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis, naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, turi galimybes daryti teisėtą įtaką ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!