Norminiai teisės aktai (pristatymas)

2022-02-08

TEISĖS PAGRINDAI

V. NORMINIAI TEISĖS AKTAI

Literatūros šaltiniai:

1. S. Vensevičius . „Valstybės ir teisės teorija“ Vilnius: Justitia , 2000

2. Baublys L., Beinoravičius D., Kaluina A. ir kt. „Teisės teorijos įvadas“ 2 leidimas Vilnius:MES, 2012

2. A. Vaišvila .„ Teisės teorija“ Vilnius: Justitia, 2000

Klausimai savikontrolei:

- Aktas;

- Kompetencija;

- Hierarchija;

Norminiai teisės aktai

Teisės aktas = norminis aktas.

- Teisės aktai skirstomi į: Bendruosius ir Individualius.

-Bendrieji teisės aktai - tai kompetentingų institucijų priimti oficialūs rašytiniai dokumentai, turintys privalomą juridinę galią, skirti daugkartiniam naudojimui ir taikymui;

- Individualūs teisės aktai – tai oficialūs rašytiniai dokumentai, kuriais formuluojamos vienkartinės arba tęstinės elgesio taisyklės. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai.

Norminis teisės aktas tai -

tai kompetentingų valstybės institucijų, teisėkūros būdu, remiantis teisės nustatytomis procedūromis, priimtas privalomas, bendro pobūdžio, formalus, viešas aktas, veikiantis hierarchinėje sistemoje, kuriuo nustatomi, pakeičiami ar pripažįstami netekusiais galios teisės principai bei normos.

• kompetentingų valstybės institucijų;
• Teisėkūros būdu;
• Remiantis teisės nustatytomis procedūromis;
• Privalomas, bendro pobūdžio, formalus, viešas;
• Veikiantis hierarchinėje sistemoje

Norminių teisės aktų požymiai:

• Teisėkūros proceso rezultatai;
• Visuomet privalomi;
• Išreiškia tik bendro pobūdžio teises, principus, pareigas, taosykles;
• Kuriami teisėkūros subjektų, kuriais gali būti ir tauta per referendumus, ir viešosios institucijos (valstybės, savivaldybės, ES);
• Visuomet rašytinio pobūdžio;
• Visuomet tik viešai paskelbtos – galioja tik viešai paskelbtas įstatymas.

Norminių teisės aktų funkcijos:

• Formuluoja bendro pobūdžio taisyklę;
• Skirti neapibrėžtam asmenų ratui, t. y. nėra nukreiptas į konkretų asmenį;
• Skirti reguliuoti tipiškiausius teisinius santykius;

Galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu:

Visi norminiai teisės aktai galioja laiko, erdvės ir asmenų atžvilgiu.

• Laiko atžvilgiu.
• Teisės akto galiojimo pradžia:

a) Nuo priėmimo momento;

b) Nuo akto paskelbimo dienos;

c) Kitą dieną po akto paskelbimo teisės aktų registre;

d) Nuo datos nurodytos pačiame akte;

e) Atsiradus tam tikroms aplinkybėms (karui, nepaprastajai padėčiai);

Galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu:

2) Teisės akto galiojimo pabaiga:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!