Nėščios moters organizmo kitimai

AKUŠERINĖ SLAUGA Nėščios moters organizmo kitimai Akušerinės slaugos tikslai: Rūpintis moters sveikata ir užtikrinti jos gerovę; Užtikrinti, kad naujagimis gimtų sveikas, t. y. nebūtų ligų ir komplikacijų, nuo kurių galima apsisaugoti; Diagnozuoti ir gydyti ligas bei kitas sveikatai pavojingas būkles, kad motinos ir vaiko sveikata būtų kuo geresnė. Moters gyvenimo tarpsniai – naujagimystės, kūdikystė, vaikystė, lytinio brendimo, lytinio subrendimo, pereinamasis arba klimakterinis laikotarpis, senatvė. Lytinio subrendimo laikotarpiu nuo 14 iki 49 metų. Moters lytiniai organai dažniausiai būna subrendę, hormoninė pusiausvyra tokia, kad ji gali išnešioti ir pagimdyti naujagimį. Moters vidiniai lytiniai organai: kiaušidės (lytinės liaukos, kuriose gaminasi lytinės ląstelės); kiaušintakiai (juose vyksta apvaisinimas); gimda (joje išnešiojamas naujagimis); makštis; pridėtinės lytinės liaukos (sąlygoja makšties lubrikaciją). Moters išoriniai lytiniai organai: gakta; lytinės lūpos (didžiosios, mažosios); varputė; makšties prieangis. Moters ciklą reguliuojantys hormonai: Folikulus stimuliuojantis – gamina hipofizis, skatina kiaušides gaminti estrogenus; Liuteino hormonas – gamina hipofizis, jis būtinas, kad folikulas plyštų ovuliacijos metu; Estrogenai – gamina kiaušidės, skatina gimdos gleivinę sutankėti, suvešėti (to reikia apvaisinto kiaušinėlio implantacijai; Progesteronas- išskiria suplyšę folikulai, tai svarbu gimdos sienelių vystymuisi; Androgenai – gamina kiaušidės ir antikščių liaukos. Mėnesinių ciklas prasideda pirmąją menstruacijų dieną ir trunka iki paskutinės dienos prieš kitas menstruacijas. Ciklo trukmę gali įtakoti įvairūs veiksniai, tokie kaip ligos, vaistai, kelionės, dieta, sportas, stresas, žindymas. Todėl kiekvienos moters ciklas yra individualus. Netgi tos pačios moters kiekvienas ciklas gali būti skirtingas. Tačiau, kai kas yra bendra: kiekvienos moters cikle galima išskirti 3 fazes: Folikulinė fazė (trunka 10-14 dienų) prasideda nuo pirmosios mėnesinės dienos iki liuteinizuojančio hormono lygio pakilimo. Šiuo metu kiaušidėse pradeda bręsti grupė folikulų, iš kurių dažniausiai vienas tampa vyraujančiu – Grafo folikulas. Jis auga ir ima gaminti estrogenus. Šios fazės metu gimdos gleivinė pradeda atsinaujinti ir sustorėti. Ovuliacinė fazė yra maždaug ciklo viduryje (12-16 dieną). Šiuo metu Grafo folikulas galutinai subręsta ir plyšta – įvyksta ovuliacija. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Liuteininė fazė prasideda po ovuliacijos. Plyšusio folikulo vietoje pradeda formuotis geltonkūnis, kuris gamina hormoną progesteroną, ruošiantį gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį, kuris į gimdą patenka po 6-7 parų. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir galiausiai pasišalina – šitaip prasideda mėnesinės ir moters ciklas prasideda iš naujo. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis padidėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą. Apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, pradeda dalintis ir augti. Nėštumas – tai kai po lytinių santykių kiaušinėlis susilieja su spermijumi - abiejų lytinių ląstelių citoplazmos susilieja. Susiliejus kiaušinėlio ir spermos branduoliams, užsibaigia apvaisinimas. Susidaro viena naujo organizmo ląstelė. Prasideda nėštumas. Prasidėjus nėštumui kinta hormonų koncentracija moters organizme, todėl ji pradeda jausti įvairius požymius, kurie gali suteikti informaciją apie progresuojantį nėštumą. Ankstyvieji nėštumo požymiai: Jautrios ir pabrinkusios krūtys – tai sukelia padidėjęs hormonų kiekis. Šis diskomfortas turėtu baigtis po pirmo trimestro, kadangi kūnas prisitaiko prie hormoninių pokyčių. Nuovargis- padidėjęs hormono progesterono kiekis ir stresas organizme, kol jis pripranta prie nėštumo verčia jaustis pavargusia. Nežymus kraujavimas – kai kurios moterys pastebi negausų kraujavimą 11 – 12 d. po pastojimo. Kiaušinėliui prisitvirtinant gimdoje, kurioje gausu kraujagyslių gali būti nežymių rusvų išskyrų. Pykinimas ir vėmimas – prasideda maždaug mėnuo po pastojimo, antrame trimestre jis praeina. Padidėjęs jautrumas kvapams – gali būti, kad tai sukelia staigiai didėjantis estrogeno kiekis organizme. Dažnas šlapinimasis - padija perfiltruojamo kraujo kieki. Dingusios mėnesinės – pastojus nebevyksta įprastas menstruacijos ciklas, kurio metu būna menstruacijos. Aukšta bazalinė temperatūra – pakilusi 18 dienų iš eilės bazinė temperatūra rodo galimą nėštumą. Apytikriai nėštumo požymiai: Padidėjusi pilvo apimtis – nuo 14 nėštumo savaitės per nėščiosios pilvo sieną tuoj virš gaktinės sąvaržos galima apčiuopti gimdą. Ji greitai didėja, todėl keičiasi ir pilvo apimtis. Šie pasikeitimai labiau pastebimi antrą kartą gimdančioms, nes jų pilvo raumenų tonusas yra mažesnis už pirmą kartą gimdančių moterų. Pakitusi gimdos forma, konsistencija, didumas – nuo 5 n.s. gimda pastebimai didėja, įgauna ovalo formą. 12 n.s. gimdos dugnas jau siekia gaktinės sąvaržos kraštą, gimda būna apie 8 cm skersmens ir suminkštėjusi. Gimdos kaklelio pokyčiai – apie 6 - 8 n. s. gimdos kaklelis iš dalies suminkštėja, dėl gausiau pritekančio kraujo įgauna melsvą atspalvį. Gimdos susitraukimai – kai kurios moterys jaučia gimdos sukietėjimus. Vaisiaus bolotavimas – įpusėjus nėštumui, vaisius sąlygiškai yra mažesnis negu vaisiaus vandenų tūris. Todėl, staiga spustelėjus gimdą, vaisius panyra į vaisiaus vandenis ir vėl grįžta į pradinę padėtį. Apčiuopiamos vaisiaus dalys – antroje nėštumo pusėje per nėščiosios pilvo sieną galima apčiuopti vaisiaus dalis. Teigiami hormoniniai mėginiai - jau 7-10 n. d. nėščiosios organizme atsiranda daug choriongonodotropino. Jis pasišalina su šlapimu. Biologinės reakcijos kaip tik ir pagrįstos šio hormono poveikiu. Tikrieji nėštumo požymiai: Vaisaus širdies veikla – indektifikuojama akušeriniu stetoskopu, kardiotokografu, ultragarsu. Paprastai vaisiaus širdis susitraukia nuo 110 iki 150 kartų per minutę. Vaisiaus judesiai – pajaučiami po 20 n.s. jie jaučiami ne tik pačios moters, bet ir uždėjus ranką ant pilvo. Ultragarsu matomas vaisius – ultragarsu diagnozuojamas 5 savaičių nėštumas. Pirmiausia pastebima tik gemalinė puslytė, 6-7 n. s. gemalinėje puslytėje matyti embriono kontūrai. Nėštumo metu labiausiai pakinta: Virškinimo sistema. Nėštumo metu pakinta moters apetitas ir skonio jutimas – jai gali atsirasti potraukis valgyti neįprastus maisto produktus. 40-50% nėščiųjų skundžiasi pykinimu, vėmimu, selėtekiu. Šie reiškiniai dažniausiai po trečiojo nėštumo mėnesio praeina. Manoma, kad pykinimas ir vėmimas yra susijęs su didėjančia choriongonadotropino koncentracija. Dėl estrogenų poveikio nėščiosios dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Selių reakcija parūgštėja, todėl sparčiau irsta dantys. Dėl progesterono poveikio sumažėja lygiųjų raumenų tonusas. Tai pasireiškia susilpnėjusia stemplės, skrandžio ir žarnyno peristaltika, skrandžio refliuksu, meteorizmu, vidurių užkietėjimu. Inkstai ir šlapimo takai. Nėščiosios inkstai pailgėja 1-1,5cm, atitinkamai padidėja ir jų masė. Inksto geldelė išsiplečia, jos tūris padidėja iki 60 ml (norma 10 ml). Liekamojo šlapimo padaugėja iki 200 ml. Išsiplėtusiuose ir vingiuotuose šlapimtakiuose dėl lygiųjų raumenų hipotonijos ir gimdos spaudimo susilaiko šlapimas. Širdies ir kraujagyslių sistema. Nėštumo pabaigoje dėl hormonų (estrogenų, progesteronų, aldesterono) poveikio 40-50% padidėja kraujo tūris – pagausėja tiek plazmos, tiek kraujo kūnelių. Daugiau kraujo reikia didėjančiai gimdai ir vaisiaus metaboliniams procesamas, taip pat inkstams ir odai, šalinantiems suaktyvėjusios medžiagų apykaitos produktus. Vaisiaus formavimasis Vaisiaus amžius skaičiuojamas dienomis ar savaitėmis nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Skiriami trys vaisiaus raidos etapai: Blastogenezė – trunka nuo apvasinimo iki 15 n.d. Šiuo laikotarpiu išorės ir vidaus veikniai gali sukelti savaiminį persileidimą arba apsigimimus. Embriogenezė - tęsiasi iki 12 n. s. Šiuo metu susiformuoja placenta, o žalingi veiksniai gali sukelti vaisiaus sklaidos defektus. Fetogenezė - trunka iki vaisiaus užgimimo. Šiuo laikotarpiu formuojasi ir bręsta vaisiaus audiniai ir sistemos. Fetogenezės laikotarpiu žalingi veiksniai trikdo vaisiaus augimą, jo funkcinį brendimą. Išoriniai ir vidiniai veiksniai nėštumo metu, skitringu laikotarpiu kelia pavojų skirtingems organams. Smegenims ( 2 n. s. – 39 n. s.); Akims ( 3 n. s. – 7 n. s. ); Širdžiai (3 n. s. – 7n.s.); Kiti vidaus organai ( 3 n.s. – 8 n.s.); Dantims ( 6n.s. – 10 n.s.); Ausims ( 7 n.s.- 12 n.s.); Lūpoms ( 5 n. s. -6 n. s.); Gomuriui ( 10 n. s. -12 n. s.); Kaip matome vaisiui pavojingiausios yra pirmosios 12 n. s. kada formuojasi organai ir jų sistemos, smegenys gali būti pažiestos viso nėštumo metu. Vaisiaus būklės tyrimas Vaisiaus būklės tyrimai: auskultacija, kardiotokografija, ultragarsinė diagnostika, hormoninė diagnostika, transabdominalinė amniocentezė, amnioskopija. Auskultacija – auskultacija atliekama akušeriniu stetoskopu. Stetoskopu per pilvo sieną galima girdėti vaisiaus ir motinos organizmų sukeliamus garsus. Vaisiaus širdies tonai yra 110-150 k/min. Auskultuojant reikia girdimus tonus palyginti su motinos stipininės arterijos pulso dažniu. Vaisiaus širdis plaka dvigubai greičiau, jų ritmas turi nesutapti. Kardiotokografija – tai vaisiaus širdies plakimo ir gimdos susitraukimų nuolatinė registracija specialiu aparatu.- kardiotokografu. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – kuo anksčiau diagnozuoti vaisiaus hipoksiją. Ultragarsinė diagnostika (echoskopija) – tai svarbi nėščiųjų priežiūros dalis. Kiekviena moteris, kuriai nėštumo eiga normali, tiriama ultragarsu du kartus 14 – 16 ir 32 - 34 n. savaitėmis. Jos tikslas- anksti pastebėti patologiją, keliančią grėsmę motinai ar jos vaisiui. Pirmojo ultragarsinio tyrimo tikslas: Progresuojančiam nėštumui patvirtinti; Nėštumo laikui patikslinti; Sklaidos trūkumams diagnozuoti; Vaisių skaičiui ir gyvybingumui nustatyti; Antrojo ultragarsinio tyrimo tikslas: Pažiūrėti kaip vaisius auga; Patikslinti placentos padėtį ir jos subrendimo laipsnį; Įvertinti kiek yra vaisiaus vandenų; Nustatyti vaisaus padėtį; Apsigimimų diagnostika. Hormoninė diagnostika- vaisiaus būklę galima įvertinti pagal tuos placentos hormonus, kurių metabolizmas vyksta ir vaisiaus organizme. Tai choriongonodotropinas, placentos laktogeninis hormonas, estriolis. Kokybinis choriongonodotropino tyrimas atliekamas kaip nėštumo testas, o kiekybinis padeda nustatyti patologiją: mažėjanti koncentracija yra gręsiančio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, neprogresuojančio nėštumo, vaisiaus mirties, nėštumo hipertonijos, o didėjanti – pūslinės išvisos ir chorionepiteliomos požymis. Progresuojant nėštumui, didėja placentos laktogeninio hormono koncentracija kraujo plazmoje ir didžiausia būna 38 n.s. Didėjanti placentos laktogeninio hormono koncentracija siejasi su placentos augimu. Todėl šio hormono tyrimai padeda diagnozuoti placentos funkcijos lėtinį nepakankamumą (vaisiaus hipoksija). Estriolis – gaminamas placentoje tik iš medžiagų, gaunamų iš augančio vaisiaus. Todėl blogėjant vaisiaus būklei, mažėja ir estriolio koncentracija nėščiosios organizme. Paprastai yra matuojama kiek estriolio išsiskiria su nėsčiosios paros šlapimu. Transobdominalinė amniocentezė – naudojama kai nesutampa motinos ir vaisiaus rezus faktorius, kai reikia patikrinti vaisiaus plaučių brandumą ar prenatališkai diagnozuoti apsigimimus ir paveldimas ligas, tiriami vaisiaus vandenys. Jiems paimti, vietiškai nuskausminus, daroma nėščiosios pilvo ir gimdos punkcija. Prieš tai echoskopu nustatoma placentos prisitvirtinimo vieta. Plaučių brandumas tiriamas, kai reikia sukelti dar neišnešioto vaisiaus gimdymą. Tam reikia žinoti ar subrendę vaisiaus plaučiai. Dėl per mažo surfaktanto kiekio gresia plaučių alveolių kolapsas su kvėpavimo nepakankamumu. Maždaug 4-5 proc. naujagimių serga genetinėmis ligomis. Vaisiaus apsigimimų ir paveldimų ligų prenatalinei diagnostikai transabdominalinė amniocentezė atliekama 16-18 n.s. Indikacijos šiam tyrimui yra: vyresnė kaip 35 metų nėščioji; vyresnis kaip 40 metų būsimo vaiko tėvas; chromosomų translokacijos, nustatytos vienam iš tėvų; lytinių chromosomų sukelti pažeidimai; šeimoje yra vaikų, gimusių su chromosomų anomalija; šeimoje yra sergančių medžiagų apykaitos ligomis. Amnioskopija – vaisiaus vandenų pūslės apatinio poliaus apžiūrėjimas pro gimdos kakelio kanalą. Pagrindinis tikslas – diagnozuoti vaisiaus hipoksiją. Kai vaisiui trūksta deguonies, jo apykaita centralizuojama gyvybiškai svarbiuose organuose (miokarde, smegenyse) ir sumažėja žarnyne. Todėl suintensivėja žarnų peristaltika, į vaisiaus vandenis išsiskiria mekonijaus ir jie nusidažo žalsva spalva. Jei vaisiaus būklė gera, vandenys būna šviesūs, bespalviai. Gelsvi vandenys rodo, jog vaisius serga hemolizine liga, rusvi – jog vaisius negyvas, maceruotas. Nėščiųjų priežiūra Nėščios moters priežiūros tikslas - visapusiška moters ir jos būsimo kūdikio sveikatos apsauga. Skiriama pirminė ir antrinė nėsčiųjų profilaktika. Pirminės profilaktikos tikslas – užkirsti kelią nėštumo komplikacijoms. Tai pasiekiama ankstyva nėščiųjų įskaita, savalaikiu, kruopsčiu jų ištyrimu, sistemingais jų sveikatos ir nėštumo eigos tikrinimais, rekomendacijomis nėščiųjų darbo, režimo, mitybos ir higienos klausimais, psichoprofilaktiniu jų parengimu gimdyti. Ankstyvosios (iki 12 n. s.) nėščiųjų įskaitos rodiklis yra vienas iš svarbiausių moterų konsultacijos profilaktinio darbo kriterijų. Kuo anksčiau nėščioji kreipiasi į konsultaciją, tuo greičiau pradedama vaisiaus apsauga, anksčiau diagnozuojama patologija, tiksliau nustatomas nėštumo laikas. Antrinės profilaktikos tikslas – ankstyva ligų ir nėštumo komplikacijų diagnostika bei savalaikis jų gydymas, įvairių sveikatingumo priemonių organizavimas. Dėl tinkamai vykdomos šios profilaktikos išvengiama sunkių patologijos formų, mažėja perinatalinis sergamumas ir mirtingumas. Sveikos moterys, kurioms nėštumo eiga normali, pirmoje nėštumo pusėje į konsultaciją pasitikrinti ateina vieną kartą per mėnesį, antroje pusėje – 2 kartus, o nuo 32 savaitės – 4 kartus per mėnesį. Nėščia moteris iki gimdymo tikrinama visutiniškai 14-16 kartų. Per pirmąjį apsilankymą atliekama: Medicininė anamnezė; Akušerinė anamnezė; Ginekologinė apžiūra. Per kiekvieną apslankymą: Arterinio kraujo spaudimo matavmas; Nuo 20 n.s. – gimdos dugno akščio matavimas, vaisiaus širdies tonų klausimas; Nuo 36 savaitės – vaisiaus padėties nustatymas. Tyrimai: Klinikinis kraujo tyrimas – per pirmąjį apsilankymą ir 32-36 n. s. Šlapimo tyrimas ( baltymas, gliukozė, leukocitai)- per kiekvieną apsilankymą; Tepinėlis iš makšties – per pirmąjį apsilankymą: Kraujo grupė ir RH faktorius - per pirmąjį apsilankymą, jei RH skiriasi kartojama 28 n. s. Serologiniai kraujo tyrimai: Sifilio tyrimas – per pirmąjį apsilankymą, kartojama 32-34 n.s. ŽIV tyrimas – rizikos grupės moterims per pirmąjį apsalankymą B hepatito tyrimas. Esant indikacijoms: Gliukozės toleravimo mėginys; Pasėlis dėl B grupės streptokoko. Nėščiųjų higiena ir mityba Nėščioji turi laikytis tų pačių sveikos mitybos principų ir taisyklių, kaip ir visi, kurie nori būti patys sveiki ir užikrinti savo kūdikių ir vaikų sveikatą. Rekomenduojama: Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinės kilmės maistą. Kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Vartoti liesą pieną ir liesus, nesūrius pieno produktus. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis, įskaitant gaunamą su maisto produktais, turi būti ne didesnis kaip 5-6g per dieną. Reikėtų vengti tokių patiekalų, kuriuose yra koncervantų, dažiklių, nes yra tikimybė, kad jie gali sukelti alergiją, bet kokiu atveju šviežias maistas yra skanesnis, geresnis ir turi daugiau maistingųjų medžiagų, kurių organizmui būtinai reikia. Su maistu būtina gauti baltymų, riebalų, anglevandenių, vitaminų, mineralų, maistinių skaidulų. Vitaminus, mineralus ir kitas medžiagas geriausiai gauti iš maisto produktų, nei iš maisto papildų, nes tik įvairus maistas aprūpins besilaukiančios moters organizmą įvairiomis medžiagomis. Kilogramui kūno svorio per parą reikia apie 0,8g baltymų. Nėščioji turi gauti 6-10 g daugiau baltymų negu įprastai. Riebalų nėščiosioms per parą nereikėtų suvartoti daugiau kaip 70-80 g. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių paros maisto davinyje turi būti 4 kartus daugiau negu baltymų ir riebalų. Jų per parą reiktų gauti apie 350 g. Angliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurių organizmui per parą reikia apie 20 – 30 g. Maisto kaloringumas antroje nėštumo pusėje – 2800 kcal. Pagrindiniai vitaminai būtini nėščiajai: Būtina gauti 1200 mg kalcio kiekvieną dieną. Jei yra paskirta vartoti kalcio papildų, reikia juos vartoti su apelsinų sultimis, taip kalcis geriau pasisavinamas. Nėščiajai reikia du kartus daugia geležies, nei nenėščiai suaugusiai moteriai – apie 25 mg per dieną. Vitaminas C padeda moters ir kūdikio kūnui gaminti kalogeną, baltymą, kuris suteikia struktūrą kaulams, kremzlėms, raumenims ir kraujagyslėms. Kasdien reikia 80 mg vitamino C. Folio rūgštis – B grupės vitaminas, reikalingas kraujo ir baltymų gamybai, taip pat dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda kai kurioms fermentų funkcijoms. Nėščioji turi gauti daugiau folio rūgšties – per parą jos reikia 400 mikrogramų. Vitamino A nėščiajai reikia apie 1000 mikrogramų per parą. Vitamino D poreikis išauga iki 10 mikrogramų per parą. Reikia nepamiršti, kad riebaluose tirpių vitaminų nerekomenduojama perdozuoti, nes jie kaupiasi kepenyse ir jų perteklius nepasišalina su šlapimu, kaip tirpių vandenyje vitaminų. Nėštumo metu griežtai draudžiama vartoti alkoholinių gėrimų ir rūkyti, rekomenduojma mažinti kofeino vartojimą, vengti bet kokių vaistų, nebent juos paskiria gydytojas. Rekomenduojamas svorio prieaugis nėštumo metu Kūno masės indeksas (kg/m2) iki nėštumo Rekomenduojamas svorio prieaugis (kg) Žemas - 29,1 >6 Jei moteris laikėsi tinkamo gyvenimo būdo, tai nėštumo metu ypatingų pokyčių neturėtų būti. Reikėtų vengti staigių judesių, nervinės įtampos, lytiniai santykiai taip pat ribojami. Lytinis susijaudinimas ir kraujo priplūdimas į lytinius organus gali sukelti persileidimą. Drabužiai ir avalinė turi būti patogi, iš natūralių audinių, nevarginanti moters.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!