Nepriklausomų fiskalinių institucijų steigimas ir jų vaidmuo ES

ĮVADAS Temos aktualumas : Vis didėjančios vyriausybių skolos ir augantys biudžetų deficitai kelia nerimą visose šalyse. Siekiant pagerinti situaciją ES buvo nutarta įvesti fiskalines taisykles, kurių privaloma laikytis. Taip tikimasi bent kažkiek pagerinti esamą situaciją. Norint užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi buvo pradėtos steigti nepriklausomos fiskalinės institucijos. Darbo objektas - Nepriklausomų fiskalinių institucijų steigimas ir jų vaidmuo ES Darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti Nepriklausomų fiskalinių institcijų steigimąsi ir jų vaidmenį. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti priežastis dėl ko atsirado Nepriklausomos fiskalinės insititucijos 2. Teoriškai apžvelgti Nepriklausomas fiskalines institucijas, jų fukncijas, naudas bei vaidmenį ES. Darbo metodai: • Mokslinės literatūros analizė. • Straipsnių analizė. 1. FISKALINIŲ TARYBŲ ATSIRADIMO KONCEPSIJA Valstybių skolų krizė, kuri kelia grėsmę ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumui, parodo, kad būtina nedelsiant iš esmės patobulinti fiskalinės politikos sistemą. Esminė reforma (vadinamojo šešių dokumentų rinkinio dalis), kuria iš dalies keičiamas Stabilumo ir augimo paktas ir nustatomos svarbios nacionalinės fiskalinės politikos priežiūros taisyklės ir priemonės, įsigaliojo 2011 m. gruodžio 13 d. Kita svarbi reforma – Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV), kurios fiskalinis komponentas yra Fiskalinis susitarimas – įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Fiskalinis susitarimas papildo ir sustiprina šešių dokumentų rinkinį. Be to, 2013 m. gegužės 30 d. įsigaliojo svarbus reglamentas (vadinamojo dviejų dokumentų rinkinio dalis). Juo siekiama dar labiau sustiprinti fiskalinę ir ekonominę priežiūrą nustatant bendras nacionalinių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo, kurie yra Europos semestro ciklo dalis, taisykles. Taigi atsžvelgiant į esamus fiskalinės politikos trūkumus, kaip vienas iš sprendimo būdų buvo pasirinktos fiskalinių tarybų įkurimas šalyse. Toliau plačiau apžvelgsime priežastis, dėl kurių buvo pradėtos steigti nepriklausomos fiskalinės institucijos. 1.1. BIUDŽETO DEFICITAS Kaip žinoma biudžetinė disciplina reikalauja, kad vyriausybės išlaikytų tinkamas fiskalines pozicijas, kurios skatintų makroekonominį stabilumą bei tvarų augimą. Tai savo ruožtu skatina laikytis anticiklinių fiskalinių taisyklių, kurios užtikrintų simetrišką poveikį biudžetui per vieną ciklą ir būtų galima išvengti valstybės skolos didėjimo. Šios apgalvotos pozicijos taip pat leistų sukurti tam tikrą fiskalinį apsisaugojimą atsiradus vidutinės trukmės sukrėtimams. Daugumos šalių vykdoma prociklinė fiskalinė politika lemia aukšto lygio valstybės skolos ir didelį biudžeto deficitą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebima, jog bendras fiskalinis balansas EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalyse buvo deficitinis (1 paveikslas). Nepasaint to, keletas šalių sugebėjo pritaikyti fiskalinio konsolidavimo priemones ir taip sumažinti vyriausybės įsiskolinimą. Vis dėl to, daugelyje šalių biudžeto deficitą lydėjo ilgalaikės aukšto lygio valstybės skolos. Savo ruožtu, valstybės skolos pasiekė rekordinį lygį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai reiškia, jog nuolatinis biudžeto deficitas per ilgą laiką gali būti žalingas, stabdantis ekonomikos augimą bei nesuderinamas su optimaliom fiskalinės strategijom. 1 Paveikslas. Fiskalinis balansas Europoje ir EBPO šalyse.Šaltinis: EBPO. 1.2. POLITINĖS EKONOMIKOS PROBLEMA Politinės ekonomikos aspektai yra pripažįstami kaip svarbūs, norint suprasti deficito ir prociklinės politikos reikšmę fiskalinei politikai. Lietratūtoje galima rasti kelis paaiškinimus: 1. Deficito daroma įtaka yra susijusi su trumparegiškumu ir politikų egoizmu, kuria inicijuoja dar didinti deficitą dėl sau palankių politinių priežasčių (pažadai mažinti mokesčius prieš rinkimus dėl perrinkimo interesų). Taip yra susilpninamas susirūpinimas rinkimų metu dėl mokesčių didinimos ar išlaidų mažinimo ir po rinkimų tai tik dar labiau padidina biudžeto deficitą. Toks netinkamas fiskalinis elgesys kartu lemia ir biudžeto sudarymo neskaidrumą. 2. Deficito šališkumas gali kilti iš bendros nuosavybės problemų. Senbuviai, siekdami vėl būti išrinkti, stengiasi padidinti viešųjų prekių ar paslaugų ribinį pelną, o tai prieštarauja bendrai fiskalinei politikai. 1.3. REIKALINGOS NAUJOS INSTITUCINĖS PRIEMONĖS Manoma, kad insitucinės reformos leis pagerinti makroekonominio stabilumo perspektyvą. Įvairių naujų priemonių ir metodų skaičius gali pagerinti politikų darbą. Viena galimybė yra reikalauti, kad fiskaliniai įsipareigojimai atitiktų vidutinės trukmės fiskalinius tikslus ir būtų reglamentuoti fiskalinės atsakomybės įstatymuose. 2. NEPRIKLAUSOMOS FISKALINĖS INSTITUCIJOS Nepriklausoma fiskalinė institucija, dar kitaip vadinama fiskaline taryba - tai nepriklausoma institucija, įsteigta vyriausybės norint geriau įvertinti ir vykdyti šalyje vykdomą fiskalinę politiką. Kiti autoriai teigia, jog nepriklausomos fiskalinės institucijos yra nešališkos viešosios institucijos, dirbančios kitaip nei centriniai bankai, vyriausybės ar parlamentai, ir reikalingos tam, kad parengti makroekonomines prognozes dėl šalies biudžeto, stebėti šalies vykdomos fiskalinės politikos rezultatus ir/ar patarti vyriausybei fiskalinės politikos klausimais. Šios institucijos finansuojamos iš viešųjų lėšų ir yra fuknciškai nepriklausomos. Fiskalinė taryba yra labai svarbi tuomet, kai šalies skolos lygis ir biudžeto deficitas išauga, ir reikalingi fiskalinės politikos pokyčiai, norint pagerinti situaciją šalyje. Teigiama, jog jei šios fiskalinės institucijos sugebės išlaikyti savo nepriklausomumą ir jo nepažeisti, tai gali turėti itin teigiamą įtaką šalių fiskalinei politikai ir jos gerinimui. Nepriklausoma fiskalinė taryba galėtų atlikti išlaidžios ir destruktyvios daugelio Europos Sąjungos valstybių narių fiskalinės politikos prevenciją. Nepateikiama nenuginčijamų tiesų ir įrodymų, tačiau yra siūloma keletas galimų sprendimo būdų. Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimas kaip mokslinių tyrimų sritis yra aktuali dėl keleto priežasčių: • Daugumos Europos Sąjungos valstybių narių vykdoma nacionalinė fiskalinė politika reikalauja institucinių pokyčių, būtinų kiekvienai valstybei narei ir visai Europos Sąjungai apskritai. • Galimi keli Nepriklausomos fiskalinės tarybos struktūros modeliai, kiekviena valstybė turi nuspręsti, kurie labiausiai atitinka jų ekonominę ir politinę struktūrą. • Diskusijos dėl Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimo gali nulemti alternatyvių institucijų, gebėsiančių užtikrinti teisėtą fiskalinę politiką, kūrimą. Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimas nėra tik ekonomikos objektas - kaip demokratijos svertas jis svarbus ir valstybės politikai. Taigi Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimo problemos tarpdisciplininis tyrimas, apimantis ir visuomenės pasirinkimo teisę, įgytų ne tik mokslinę, bet ir praktinę reikšmę. 2.1. NEPRIKLAUSOMŲ FISKALINIŲ INSTITUCIJŲ STEIGIMASIS Nepriklausomų fiskalinių institucijų skaičius pasaulyje smarkiai išaugo nuo 1960 metų. 1960 metais tik viena šalis pasaulyje - Olandija, turėjo veikiančia fiskalinę tarybą. Dar keletas šalių, Danija, Vokietija, JAV ir Belgija, įsteigė tokias institucijas per sekančius tris dešimtmečius. Šalių, turinčių fiskalines tarybas, skaičius pradėjo smarkiai augti po 2008-2009 metų krizės ir 2013 metų pabaigoje, tokias institucijas buvo įsteigę 29 šalys. Praėjus metams, t.y. 2014 metų gruody fiskalinės tarybos jau buvo įsteigtos 39 pasaulio šalyse (2 paveikslas). Nors dauguma fiskalinių institucijų yra įsteigtos ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tačiau vis daugiau besivystančių šalių susidomi šia idėja. Šis fiskalinių institucijų kūrimasis manoma tęsis ir toliau, nes Europoje yra įsigalioję tokie teisiniai reikalavimai, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės įkurtų nepriklausomas fiskalines institucijas, kurios kontroliuotų kaip laikomasi fiskalinių taisyklių ir tvarkos bei įvertintų makroekonomes ir biudžeto prognozes. 2 paveikslas. Fiskalinės tarybos pasaulyje, 2014 metai. Šaltinis: International Monetary Fund. 3. NEPRIKLAUSOMŲ FISKALINIŲ INSTITUCIJŲ NAUDA IR VAIDMUO Įkurtos fiskalinės institucijos daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių įrodė, kad padeda pagerinti šalies vykdomą fikalinę politiką, suteikiant teigiamą ir / arba normatyvinę analizę, vertinimus ir rekomendacijas fiskalinės politikos srityje. Nepriklausomos fiskalinės institucijos arba kitaip vadinamos fiskalinės tarybos : • Suteikia makroekonomines prognozes dėl biudžeto rengimo, kuris gali nukentėti dėl pernelyg optimistiškų valdžios prognozių; • Nešališkai stebi biudžeto planus ir biudžeto planų tikslų įgyvendinimą; • Įvertina ar pasirinktos fiskalinės priemonės yra tinkamos ir nepažeidžia viešųjų finansų tvarumo ir stabilumo taisyklių; • Didina informuotumą apie trumpalaikes ir ilgalaikes sąnaudas bei biudžetinių priemonių naudą tiek tarp politikų tiek ir visuomenėje. • Suteikia daugiau informacijos politikams ir rinkėjams apie valstybės biudžetą, ir taip sumažinti fiskalinės "iliuzijos" grėsmę. Išnagrinėjus fiskalinių tarybų veiklą, buvo numatyta, jog šios institucijos pagrindinis tikslas yra išlaikyti finansinį tvarumą. Kitaip nei centriniai bankai, fiskalinės institucijos neturi galios priimti sprendimų dėl deficito mažinimo, jos gali tik teikti patarimus ir rekomendacijas. Taip pat nurodoma, jog fiskalinės tarybos gali papildyti fiskalines taisykles šiais dviem būdais: 1. Gali padėti stebėti fiskalines taisykles ir jų vykdymą šalyje. Pavyzdžiui, vyriausybės gali būti linkusios iškrapyti arba pateikti optimistiškas prognozes, tuo tarpu fiskalinės tarybos gali įspėti visuomenę, pateikiant teisingą ir neiškraipytą informaciją. 2. Fiskalinės tarybos galėtų patarti vyriausybės, kaip pagerinti fiskalines taisykles, nes kai kurios iš jų yra gana sudėtingos ir jų nevisada laikomasi. Taip pat Europos Sąjungos fiskalinė sistema įpareigoja valstybes nares įsteigti nepriklausomas fiskalines institucijas, kurios stebėtų kaip laikomasi fiskalinių taisyklių bei, jei reikia, atliktų tam tikras korekcijas, kurios sustiprintų taisyklių laikymąsi. Europos Sąjungoje tai yra svarbus žingsnis norint užtikrinti finansinę drausmę ir didinti fiskalinę atsakomybę ES fiskalinių taisyklių atžvilgiu. Apie fiskalinių tarybų rezultatus sunku kalbėti. Palankiausias atvejis, kai deficitas atsiranda dėl informacijos trūkumo, tuomet fiskalinės tarybos galėtų padėti pagerinti situaciją. Tačiau neįmanoma, kad nepriklausomos fiskalinės institucijos panaikintų biudžeto deficito problemą, jos tik gali ją sušvelninti. 4. NEPRIKLAUSOMA FISKALINĖ INSTITUCIJA LIETUVOJE Iki 2015 metų Lietuvoje Nepriklausomos fiskalinės institucijos nebuvo. Tik 2015 metų sausio 1 dieną Valstybės kontrolei buvo pavesta vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją. Ši institucija yra atsakinga už Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną. Valstybės kontrolė privalo atlikti biudžeto projekto vertinimą, patvirtinti ekonominės raidos scenarijų. Taip pat Valstybės kontrolė Lietuvoje turi padėti geriau stebėti šalies viešuosius finansus ir anksti nustatyti nukrypimus nuo biudžeto tikslų. Nepriklausoma fiskalinė institucija taip pat patars dėl prevencinių, taisomųjų ir vykdymo užtikrinimo priemonių, taikymo ir dėl fiskalinių tikslų apibrėžimo. Pirmą kartą 2016 metais Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, atliko Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą ir parengė Fiskalinio tvarumo ataskaitą. Ataskaitoje teigiama, jog Lietuvos valdžios sektoriaus skolos lygis nėra tvarus – po 20 metų jis, jeigu nebūtų rengiami ir įgyvendinami struktūrinius pokyčius inicijuojantys teisės aktai, gali viršyti 54 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vertinti fiskalinį valstybės finansų tvarumą rekomenduoja tarptautinės institucijos ir organizacijos. Toks vertinimas svarbus siekiant sustiprinti supratimą apie būsimas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl dabar priimamų politinių sprendimų, padėti suvaldyti rizikas, išlaikyti makroekonominį stabilumą ir augimą, atskleisti būsimų valdžios įsipareigojimų naštą. Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos teigimu, stebėti, ar užtikrintas efektyvus finansų valdymas ir fiskalinė drausmė ilgalaikėje perspektyvoje, yra vienas iš nepriklausomų fiskalinių institucijų veiklos tikslų. Tokį vertinimą jau atlieka daugelio šalių (Slovakijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Pietų Korėjos ir kt.) fiskalinės institucijos. IŠVADOS: 1. Siekiant pagerinti situaciją šalyse buvo įvestos fiskalinės drausmės taisyklė, o jų laikymuisi įkurtos nepriklausomos fiskalinės institucijos. 2. Nepriklausomos fiskalinės institucijos įkurtos siekiant sumažinti biudžeto deficitą, pagerinti politinę ekonomiką šalyje bei įvesti naujus institucinius pokyčius. 3. Nepriklausomos fiskalinės institucijos rengia makroekonomines prognozes bei teikia rekomendacijas dėl biudžeto sudarymo, taip užtikrinant fiskalinį tvarumą. 4. Fiskalinių tarybų steigimasis smarkiai išaugo po kriziniu laikotarpiu. 5. Šios institucijos padeda pagerinti šalies vykdomą fikalinę politiką ir išlaikyti finansinį tavrumą. 6. Nuo 2015 metų Lietuvoje, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija veikia Valstybės kontrolė. ŠALTINIAI: 1. What are fiscal councils, and what do they do? Lars Calmfors, Simon Wren-Lewis. 21 April 2011. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!