Nemažai informacijos apie Džordžą Baironą, jo kūrinius

• 1816 m. visam laikui išvyksta iš Anglijos;
• 1818—1823 m. rašė eiliuotą romaną „Don Žuanas“;
• 1823 m. įstoja į graikų kariuomenę ir, 1824 m. atvykęs į Graikiją, padeda organizuoti žygį prieš pavergėjus;
• Susirgęs karštlige, 1824 m. balandžio 19 d. Graikijoje poetas mirė.
Vaikystė
Baironas gimė senoje nusigyvenusioje aristokratų šeimoje. Tėvas mirė 1791 m., pralėbavęs visus turtus ir palikęs daugybę skolų. Vaikystę poetas kartu su motina praleidžia Škotijoje, motinos gimtinėje. Vaikystės metai buvo užtemdyti nuolatinių motinos skundų dėl jų „neturto", dėl negarbingo tėvo elgesio ir dėl paties poeto fizinio trūkumo — įgimto raišumo. Tačiau raišumas jam nesutrukdė vėliau tapti geru plaukiku, boksininku ir raiteliu.
Poeto asmenybę formavę veiksniai
Liga ir vienišumas, nuolatinės motinos aimanos išugdė savotišką Bairono charakterį, jo uždarumą ir užsispyrimą, kuriuos vėliau dar padidino poeto konfliktai su Anglijos visuomene. Nuo pat vaikystės Baironas labai daug skaitė. Ypač mėgo istorines knygas. Jis taip pat noriai keliavo po Škotijos kaimus ir kalnus, pamilsta puikią Škotijos gamtą, paprastus žmones ir jų papročius, mielai klausosi liaudies padavimų bei legendų apie Škotijos didvyrius ir jų kovą už nacionalinę nepriklausomybę. Baigęs mokyklą, Baironas studijuoja Kembridžo universitete.
Pirmasis poezijos rinkinys „Laisvos valandos" (1807m.)
Čia nemaža vertimų ir sekimų iš kitų poetų, tačiau jaučiama ir tikrųjų baironiškųjų kūrybos bruožų užuomazgų: aštrus poeto konfliktas su visuomene, nusivylimo ir sielvarto motyvai. Poetas sugeba kritiškai vertinti savo meto visuomenę, negailestingai smerkia veidmainiavimą, neteisybę, pataikavimą. Laisvės idealai, žinoma, kol kas dar labai neapibrėžti. Juos dažniausiai išreiškia romantiški gamtos įvaizdžiai. Poetui laisvės įkūnijimas - „sparnuotas paukštis", „sakalas", kuris gali pakilti „toli, už debesų" ir t. t.
Gamtos paveikslai, kurie iškyla ankstyvojoje Bairono poezijoje, dažnai paimti iš kalnuotosios Škotijos, su jos nepereinamais tarpekliais, šniokščiančiais kriokliais. Poetas nemėgsta nudailintos gamtos, „parkų ir žydinčių rožių", jį vilioja rūsti, nesuvaldoma, niūri gamta, kur retai teįžengia žmogaus koja. Rinkinio „Laisvos valandos" eilėraščiuose išryškėja paties poeto asmenybė: gilus nepasitenkinimas ne tik savo aplinka, bet ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!