Nelaimingi atsitikimai ir stichinės nelaimės

Nelaimės bei jų padariniai – labai skirtingi. Įvykus didelei nelaimei gali susidaryti ekstremali situacija. Tai “ padėtis, kai dėl ginkluotų konfliktų, technogeninių procesų ar gamtos reiškinių kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, sutrigdoma ekonominė veikla arba ištinka ekologinė nelaimė”. Tometreikalingos specialios priemonės ir veiksmai gyventojams, materialinėms bei kultūrinėms vertybėms apsaugoti.
• Pramonės įmonėse, pavojinguose ir kariniuose objektuose, naftotiekiose, dujotiekiose ar vežant pavojingąsias medžiagas įvykstančios avarijos ir katastrofos.
• Avarijos ir katastrofos atominėjeelektrinėje ir objektuose, naudojančiuose radioaktyviąsias medžiagas, taip pat saugant ir vežant šias medžiagas.
• Gaivalinės nelaimės, epidemijos.
• Karinės provokacijos, diversijos, karinis įsiveržimas ar galimi karo veiksmai Lietuvoje, jos teritorijai tapus užsienio valstybių kovos veiksmų vieta.
Staigios stichinės nelaimės atsitinka žmonėms apie jas nežinant, geriausiu atveju suspėjama apie jas perspėti.
Ilgalaikės stichinės nelaimės trunka mėnesius, metus ar net dešimtmečius. Jas sukelia ir gamtos jėgos, ir žmogaus veikos padariniai.
Staigios žmogaus sukeltosnelaimės – tai daugiausia technikos gedimų sukeltos avarijos, katastrofos.
Ilgalaikės žmogaus sukeltos nelaimės būna tokios: dalis – ekologinės katastrofos, kita dalis – socialinių neramumų padariniai, ypač nepaskelbti pilietiniai karai. Kai kada gyventojų nepritekliai ir badas buvo panaudoti kaip įrankiai konfliktams sukelti. Trečioji ilgalaikių nelaimių dalis – karai.
Avarijos ir katastrofos
Netikėtas technikos gedimas, susijęs su dideliais nuostoliais, vadinamas avarja. Avarijų metu lūžta konstrukcijos, griūva statiniai, nutrūksta vamzynai, suyra renginiai, cheminių branduolinių reaktorių korpusai, įsiveržia degios, radioaktyvios ir nuodingos medžiagos. Pasklidusios jos sproksta, užsiliepsnoja, užteršia aplinką. Šiaip gedimai yra įprastas reiškinys.
Didžiausios avarijos įvyksta tada, kai susideda keletas avarinių veiksnių. Pavyzdžiui, Černobylio atominėje elektrinėje avarijos priežastys buvo nepakankamai patikima reaktoriaus konstrukcija, nepagrįsti eksperimentai su juo; taip pat aptarnaujantys darbuotojai nebuvo pasirengę veikti grėsmingomis aplinkybėmis, neįvertino galimų pavojų.
Avarijų įmanoma išvengti. Svarbiausia maksimaliai sumažinti jų tikimybę. Tačiau ta tikimybė didėja dėl statybos trūkumų, įrenginių senėjimo ir susidėvėjimo, nepakankamos priežiūros. Kasdienė rutina bukina žmonių dėmesį, jiems pradeda atrodyti, kad nelaimė neįvyks.
Stiprus postūmis avarijai kilti būna stichiniai gamtos reiškiniai. Žmonės tų reiškinių nevaldo, bet daugelį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!