Nekilnojamojo turto apmokestinimas. Lietuvos ir JAV palyginimas

Santrauka Darbe buvo nagrinėjamos pasirinktos Lietuvos ir JAV nekilnojamojo turto apmokestinimo bei vertinimo apmokestinimo lyginamieji aspektai. Atsižvelgiant į tai, darbe ieškoma mokslinių sprendimų būdų, ar apskritai tikslinga apmokestinti nekilnojamąjį turtą, kokių rūšių nekilnojamasis turtas turėtų būti numatomas mokesčių bazėje, pagal kokius metodus nekilnojamasis turtas turėtų būti vertinamas Lietuvoje. Darbe tyrimo objektu buvo pasirinktos nekilnojamojo turto apmokestinimo Lietuvos ir JAV palyginimas, todėl atskleidžiant nekilnojamojo turto masinio vertinimo ir apmokestinimo problemas, pagrindinis dėmesys skiriamas bendros NTM administravimo sistemos sukūrimui, pagal kurią nekilnojamasis turtas apskaitomas, apmokestinimas ir vėliau nuo jo sumokamas mokestis. Darbe mažai nagrinėjami kai kurie techniniai procedūriniai mokesčio administravimo klausimai (pavyzdžiui, per kiek laiko turi būti pateikta mokesčio deklaracija, techninės turto vertinimo problemos ir pan.). Pastarieji aspektai nėra esminiai lyginant Lietuvos ir JAV mokesčių požiūriu bei sprendžiant apie NTM modernizavimą. Įvadas Darbo aktualumas. Viena iš sudėtinių Lietuvos teisinės sistemos reformos dalių yra mokesčių ir administravimo reforma.1 Vykdant šią reformą, iki 2002 m. vidurio buvo priimta daugelis svarbiausiųjų naujų mokesčių teisės aktų: Azartinių lošimų mokesčio įstatymas, Pelno mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Truputį vėliau buvo priimti Paveldimo turto mokesčio įstatymas, Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymas. Vadinasi, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo priimti ir pradėti taikyti nauji teisės aktai, reglamentuojantys didelę dalį į valstybės biudžetą patenkančių mokesčių pajamų. įvykdžius šį reformos etapą, galima būtų daugiau dėmesio skirti savivaldybių finansinių išteklių formavimui ir vietos mokesčių reformos užbaigimui. Ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse NTM laikomas labai svarbiu mokesčiu formuojant vietos biudžeto pajamas2. Pasaulio praktikoje šį. mokestį visiškai ar bent iš dalies administruoja vietos valdžios institucijos ir gautos mokesčių pajamos patenka į vietos finansinius fondus3. Vadovaujantis Europos vietos savivaldos chartija, teisė gauti savarankiškas mokesčių pajamas yra viena iš sudėtinių savivaldybių savarankiškumo formų (9 str.). Darbo objektas. Darbe tyrimo objektu buvo pasirinktos nekilnojamojo turto apmokestinimo Lietuvos ir JAV palyginimas. Darbo tikslas - išnagrinėti nekilnojamojo turto apmokestinimo JAV ir Lietuvoje veiksmingumą bei efektyvumą. NTM veiksmingumo ir efektyvumo analizė atliekama siekiant paaiškinti, kokia turėtų būti šio mokesčio administravimo struktūra, be to, kaip šiuo mokesčiu gali būti pasiekiami užsibrėžti finansų, socialinės ar ekonominės politikos strateginiai tikslai. Atskleidžiant apibrėžtą tyrimo tikslą, darbe buvo atskirai iškelti šie uždaviniai: 1) išnagrinėti NTM sampratą ir jo reikšmingumą savivaldybių pajamoms; 2) ištirti Lietuvos ir JAV teisės aktų normas ir nustatyti, ar taikomas bei numatomas nekilnojamojo turto apmokestinimas yra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) nuostatomis; 3) išnagrinėti, kaip ES valstybių praktikoje vertinamas nekilnojamasis turtas apmokestinimo tikslais ir kokiais metodais remiantis šis turtas galėtų būti vertinamas Lietuvoje; 4) įvertinti NTM poveikį šalies ūkio raidai; 5) suformuluoti pasiūlymus dėl naujojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo tobulinimo; 6) aptarti nekilnojamojo turto vertinimo apmokestinimo tikslais pagrindus ir problemas JAV ir Lietuvoje, be to, atsižvelgti į nekilnojamojo turto masinio vertinimo specifiką. Šiuo metu vykstant debatams dėl NTM gyventojams nuosavybės teise priklausančiam turtui įvedimo bei tolesnės mokesčių reformos eigos, darbas turėtų įgauti išskirtinę praktinę reikšmę. Darbe pateikiami argumentai „už" šio mokesčio panaudojimą ir „prieš", aptariamos jo administravimo problemos bei mokslinis problemų sprendimų pagrindimas. Nagrinėdamas suformuluotus darbo uždavinius, autorius daug dėmesio skyrė praktinių problemų kristalizavimui, tikėdamasis, kad šiuo darbu būtų galima remtis ateityje sprendžiant klausimą dėl dabartinio nekilnojamojo turto apmokestinimo teisinio reglamentavimo sumoderninimo. Darbe taip pat aptariama aktuali ES valstybių patirtis apmokestinant nekilnojamąjį turtą, be to, apibendrinama šiuolaikinė administracinės bei mokesčių teisės doktrina. Todėl darbas taip pat gali būti reikšmingas besidomintiems ar studijuojantiems administracinės ar mokesčių teisės šakas. Tikimasi, kad darbas galėtų būti naudingas ir tarptautiniams ekspertams, kurie domisi Lietuvos mokesčių sistemos reformos eiga. 1.Nekilnojamojo turto apmokestinimo teoriniai pagrindai 1.1. Nekilnojamojo turto mokesčio samprata Nekilnojamuoju turtu (daiktais) paprastai laikoma žemė ir kiti objektai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Civilinėje teisėje nekilnojamiems daiktams taip pat gali būti prilyginti ir kiti daiktai (laivai, orlaiviai) (CK 1.98 str. 2, 3 d.). Apskritai pasauliniu mastu šio mokesčio santykinė dalis tarp visų nacionalinių pajamų nėra labai didelė. Todėl dėl NTM taikymo bei konkrečios teisinio reglamentavimo formos lyg ir neturėtų kilti didesnių ginčų. Pavyzdžiui, per paskutiniuosius dešimtmečius šis mokestis vidutiškai sudarė apie 0,4 proc. daugelio pasaulio šalių BVP arba apie 2 proc. visų mokesčių pajamų4. Lietuvoje šio mokesčio santykinė dalis, nors per paskutinįjį dešimtmetį didėjo, taip pat yra palyginti nedidelė. Pavyzdžiui, jo dalis iš visų mokesčių pajamų nuo 0,8 proc. 1994 m. padidėjo iki apytikriai 2 proc. 2004 m.7. Kita vertus, mokestis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, yra labai reikšmingas kaip savarankiškas savivaldybių pajamų šaltinis, užtikrinantis jų veiklos laisvę. Rytų ir Vidurio ES valstybėse NTM santykinė dalis iš visų savivaldybių pajamų sudaro apie 8 proc. Penkiolikoje senųjų ES valstybių ši dalis yra šiek tiek mažesnė ir sudaro apie 7 proc. iš visų savivaldybių pajamų. Lietuvoje šis rodiklis per paskutinius metus siekė apytikriai net 12 proc. NTM paprastai yra reikšmingesni toms savivaldybėms, kurių veiklos teritorijoje yra didžiausieji šalių miestai, ir nekilnojamojo turto kaina paprastai yra didžiausia. Pavyzdžiui, NTM sudarė apie 13 proc. Vilniaus m. savivaldybės 2004 metų biudžeto pajamų10. Būtina pažymėti ir tai, kad NTM negali būti nagrinėjamas ir vertinamas vien tik fiskaliniu aspektu, t.y. atsižvelgiant į finansines įplaukas, kurios gaunamos į savivaldybių arba kai kuriais atvejais — ir į valstybės biudžetus. Sis mokestis gali būti efektyviai panaudojamas sprendžiant valstybės valdymo decentralizavimo, tolygaus regiono plėtros bei efektyvaus žemės panaudojimo klausimus. Skirtingai apmokestinant nekilnojamąjį turtą, galima planuoti, kaip turi būti vystomas tam tikras regionas ar tam tikra vietovė, kokios tam tikrame regione turi būti teikiamos viešosios paslaugos, kaip turi būti užstatoma žemė, skatinamas nenaudojamos žemės panaudojimas, miškų ar kitų vertingų teritorijų išsaugojimas ir pan. Nekilnojamojo turto kaina tam tikroje vietovėje dažnai didėja vien dėl Vyriausybės ar savivaldybių institucijų investicijų į vietos infrastruktūros plėtrą bei aplinkos gerinimą. Todėl NTM tam tikra dalimi sumažina turto vertę, kuri sukuriama ne konkretaus turto savininko, bet viešųjų investicijų į tam tikros vietovės infrastruktūrą dėka. Vis dėlto nepaisant daugelio argumentų taikyti šį mokestį bei didinti NTM pajamas, įvairių valstybių patirtis rodo, kad šis mokestis nėra populiarus, ir jo reforma vyksta lėčiau negu kitų mokesčių. Galima butų tvirtinti, kad ši tendencija pasitvirtino ir Lietuvoje. Jau kelerius pastaruosius metus Lietuvoje svarstomi NTM modernizavimo klausimai, tačiau bendros ilgalaikės strategijos dėl šio mokesčio ir juo siekiamų tikslų nėra. Panašios tendencijos vyrauja ir visame Rytų ir Vidurio Europos regione. Kai kurie nekilnojamojo turto apmokestinimo patobulinimai buvo daromi jau per visą pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. Tačiau rimčiau susirūpinta peržiūrėti visą nekilnojamojo turto apmokestinimą tik prieš kelerius metus. Dabartinis nekilnojamojo turto apmokestinimo teisinis reglamentavimas, nors ir taikomi žemės bei įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčiai (iki 2006 m. sausio 1 d.), nevisiškai atitinka modernias nekilnojamojo turto apmokestinimo tendencijas (pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo sistemos) bei tarptautinių organizacijų (OECD, PB ir kt.) rekomendacijas. Įgyvendinant 2000-2004 metų Vyriausybės veiklos programą, buvo parengta Mokesčių sistemos koncepcija, kurioje išdėstyti tolesnės mokesčių sistemos reformos ir naujojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo bendrieji principai. Joje, be kita ko, numatoma praplėsti mokesčio bazę apmokestinant gyvenamąsias patalpas. Būtent neapsisprendimas dėl gyvenamųjų būstų apmokestinimo buvo viena iš pagrindinių problemų, dėl kurios užsitęsė šio mokesčio modernizavimas Lietuvoje. Anot daugelio skeptikų, šis mokestis taip pat nebus efektyvus dėl sudėtingo jo administravimo, pažeis mažiausias pajamas turinčių gyventojų interesus, be to, dar labiau apsunkins verslo sąlygas Lietuvoje. Pavyzdžiui, R. Vainienės, atstovavusios Laisvosios rinkos instituto pozicijai, nuomone, „NTM įvedimas (gyventojams ) būtų nepateisinama klaida, mažinanti žmonių socialinio saugumo jausmą, iniciatyvą bei ūkiškumą". A. Šileikos, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, manymu, nustatant mokesčius tikslinga atsižvelgti į skurdžiai gyvenančių asmenų interesus. Jo teigimu, aptariamas nekilnojamojo turto apmokestinimas skaudžiai paliestų ir prastesnio būsto savininkus, jau šiandien vos besumokančius už komunalines paslaugas. Šiandieninė padėtis rodo, kad įvairių Lietuvos Respublikos Vyriausybių programos, kuriose įsipareigojama iš esmės pakeisti NTM teisinį reglamentavimą, pagal daugelį aspektų iki 2005 m. taip ir nebuvo įvykdytos. Juo labiau kai kurie politikų pasisakymai leido spėlioti, kad tolesnė reforma apskritai nebus vykdoma. Pavyzdžiui, 2004 m. rudenį Lietuvos Respublikos finansų ministro pareigas ėjęs A Butkevičius teigė, kad: „Iš tikrųjų tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas, rekomenduoja įvesti Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų viena iš savivaldybių biudžetus papildančių priemonių. Tačiau Finansų ministerija yra aiškiai pasakiusi, kad šios kadencijos Vyriausybei šio mokesčio tikrai nesiūlys įvesti, o vėl pasigirstančius kalbos apie tai, kad mokestis atsiras po rinkimų — tėra rinkimų laikotarpio spekuliacijos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!