Nedarbas Lietuvoje 2018–2020 metais

\ ĮVADAS Temos aktualumas. Viena iš ekonominių ir socialinių problemų daugelyje valstybių yra aukštas nedarbo lygis. Jau seniai yra bandoma spręsti nedarbo problemą ir tai yra neišvengiamas diskusijų objektas. G.Davulis [2009] pabrėžia, jog rinkos ekonomikos problemos, kurias būtina spręsti nuolat yra infliacija, ekonomikos ciklas ir nedarbas. Atsiradę nauji požiūriai į žmonių darbinę veiklą : žmogui vertinančiam savo padėtį yra svarbios užimamos ekonominės ir socialinės pozicijos visuomenėje [Žutautienė, 2017]. Tačiau nedarbas gali sukelti didžiulius nuostolius, be to, stabdo asmenybės tobulėjimą ir jos integraciją. Žinoma, rinkos ekonomikoje natūralus nedarbas yra normalu, jis galbūt net ir naudingas, tačiau susidūrus su kitomis nedarbo rūšimis, būtina tinkama prevencija jo mažinimui. Tyrimo objektas Nedarbo lygis Darbo tikslas Išanalizuoti nedarbą Lietuvoje 2018-2020 metais. Darbo uždaviniai. Norint pasiekti užsibrėžtą darbo tikslą buvo iškelti šie pagrindiniai uždaviniai : • Išnagrinėti nedarbo sampratą, rūšis, priežastis ir pasekmes; • Pateikti nedarbo tendencijas Lietuvoje 2018-2020 metais; Tyrimo metodai. 1. Mokslinės literatūros loginė analizė, indukcija bei lyginimas. 2. Lietuvos Statistinių duomenų analizė ir lyginimas. NEDARBAS Nedarbas tai yra nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių sąlygų ardymas. J. Šeputienė (2012) nedarbo lygį apibrėžia, kaip bedarbių ir darbo jėgos procentinį santykį .Nedarbo sąvoką galima dar aiškiau apibrėžti, išskaidant visus gyventojus į du tipus [Snieška, Čiburienė, 2011] : • ekonomiškai neaktyvūs gyventojai - kurie nedirba, darbo neieško ir dirbti nenori. • ekonomiškai aktyvūs gyventojai- kurie sudaro darbo jėgos pasiūlą šalyje. Nedarbo samprata Nedarbas taip pat apibrėžiamas, kaip bedarbių ir darbo santykis [Lietuvos statistikos metraštis,2009]. Aukštas nedarbo lygis sutrikdo socialinių procesų eigą visuomenėje, įžiebia jų patologines formas. Ekonominiu požiūriu nedarbas yra ne visiškai išnaudojami turimi ekonominiai ištekliai. Todėl šalies pusiausvyros bendras vidaus produktas (toliau BVP) yra mažesnis už potencialųjį BVP. Bedarbių skaičius ir nedarbo lygis Lietuvoje nustatomas remiantis Statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos duomenimis. 2018m. spalio 1 d. vietoje teritorinių darbo biržų pradėjo veikti Užimtumo tarnyba. Statistikos departamentas remiasi statistika, gyventojų apklausa, bet skiriasi nuo užimtumo tarnybos skirtingu bedarbių apibrėžimu. Užimtumo tarnyba prie darbo neturinčių priskiria tuos, kurie yra užsiregistravę šioje tarnyboje ir kuriems yra suteikiamas bedarbio statusas. Statistikos departamentas prie bedarbių kategorijos prisikiria ne tik užsiregistravusius užimtumo tarnyboje bet ir tuos, pasak K.B. Paulavičiaus (2002), kurie kreipiasi į privačias įdarbinimo įstaigas, savarankiškai ieško darbo ar naudojasi žiniasklaida. Statistikos departamento internetiniame puslapyje galima rasti tokį bedarbio aprašymą. Bedarbis yra nedirbantis 15-74 m. asmuo, kuris pastarąsias 4 sav. aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti 2 savaičių laikotarpyje. Nedarbo klasifikacija Tam, kad būtų galima kalbėti apie nedarbo priežastis, svarbu aptarti nedarbo tipus.Ekonomistai išskiria tris nedarbo tipus: frikcinį, struktūrinį ir ciklinį. Šias nedarbo rūšis analizavo bei aprašė daugelis, jos skiriasi tuo, kad jas sukelia skirtingos priežastys. Lyginant skirtingus autorių šaltinius [Davulis, 2009; Gavelis, Gylys, Mačiekus ir kt., 2017] galima rasti ir daugiau nedarbo tipų bei jų pavadinimai gali skirtis (1 pav) . 1 pav. Nedarbo tipai (sudaryta iš skirtingų šaltinių) Lyginamoji nedarbo tipų lentelė parodo, jog vyrauja 3 pagrindinės nedarbo rūšys. Tačiau verta paminėti, jog V.Snieška ir kt. [2006] išskiria dar vieną nedarbo tipą, tai būtų sezoninis nedarbas, kuris atsiranda kintant darbo galimybėms skirtingais metų laikais.Laikinasis nedarbas, anot G.Davulio, yra kaip paprastas nedarbas. Jis atsiranda žmonėms išėjus iš darbo dėl asmeninių priežasčių (gyvenamosios vietos keitimas, geresnių pareigų ieškojimas ir kt.) [Davulis, 2009]. Taip pat galima teigti, jog šis nedarbas atsiranda dėl trūkstamos darbo jėgos paklausos ir pasiūlos koregavimo, būtinų įgūdžių trūkumo, darbo nelankstumo, žaliavų trūkumo ir t.t. Žvelgiant į lentelę, matome, jog struktūrinis nedarbas kyla dėl įvairių priežasčių. Taip nutinka, kaip darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros (profesijų, kvalifikacijos, šakų ar teritorijų požiūriu). Ši padėtis susidaro mokslo ir technikos pažangos sąlygomis (keičiantis gaminamos produkcijos nomenklatūrai bei jos technologijai) [Snieška ir kt., 2011]. Atsiradus laisvai darbo vietai, tekamojo darbo subjektai yra pasirengę užimti atsiradusią laisvą darbo vietą, o struktūrinio nedarbo atveju tokių darbo vietų nėra. Kitaip tariant, prie laikinojo nedarbo bedarbiai, turintys darbo įgūdžių gali juos “parduoti”, o struktūrinio nedarbo asmenys gauti darbo iš karto negali. Jiems gali tekti ne tik pakeisti gyvenamąją vietą, bet reikia papildomai mokytis bei keisti profesiją. Toks yra esminis skirtumas tarp šių dviejų nedarbo tipų. O štai ciklinis nedarbas atsiranda, kai sumažėja ūkinis aktyvumas ir ekonomikos vystimasis yra stabdomas [Davulis, 2009]. Šis nedarbo tipas yra tiesiogiai susijęs su verslo ciklu.Galima daryti išvadą, jog nedarbo išvengti ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedarbo priežastys Nedarbas užima gan reikšmingą vietą tarp daugelio ekonomikos problemų. Anot G. Davulio[2009], nepanaudojama darbo išteklių dalis apibrėžiama kaip nedarbas, matuojamas visų nedirbančių darbingų žmonių procentine dalimi. Nedarbą sukelia įvairios priežastys (2 pav) , kurias daugiau ar mažiau aprašo daugelis autorių (Paulavičius, 2002); [Tartilas, 2005; Snieška ir kt., 2006; Gavelis ir kt., 2017]. 2 pav. Nedarbo priežastys Nedarbo pasekmės Mikroekonominiu lygiu galima sakyti, jog tai pačio asmens patiriamos socialinės pasekmės, kurios patiriamos, kai žmogus netekęs darbo praranda dalį arba visų pajamų, netenka medicinos draudimo ir kt. Apart socialinių pasekmių, kaip lėšų trūkumo, darbo netekęs asmuo patiria ir psichologinių sunkumų. Smunkant ekonomikai bei mažėjant užimtumui šalyje padidėja nusikalstamumas, išauga skyrybų bei savižudybių skaičius ir žinoma trumpėja gyvenimo trukmė. O makroekonominiu lygiu nedarbo pasekmės apibūdinamos, kaip nuostoliai, kuriuos patiria visa šalies ekonomika [Snieška ir kt., 2006]. “Makroekonomika tiria bendrą ekonomikos veikimą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!