Naujo gyvenamojo pastato (nebaigta statyba) įteisinimas

Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė įteisinti savavališkas statybas. Ne visi asmenys, savavališkai vykdę statybos darbus, bus „amnestuoti“, tačiau daugumai bus sudarytos palankios sąlygos įteisinti šias statybas.
Savavališka yra statyba neturint tam leidimo (jei jį turėti privaloma) arba turint šį dokumentą, tačiau nesilaikant esminių projekto sprendinių: ne nustatytoje vietoje, nesilaikant projekte nustatytų statinio matmenų reikalavimų ir pan.
Statinių arba jų dalių statybos, rekonstravimo, nukėlimo, nugriovimo, remonto arba atnaujinimo darbų projektuotojai ir rangovai parenkami CK nustatyta tvarka. Statytojo (užsakovo) tinkamai pasirinktos ir realizuotos viešojo pirkimo procedūros, išsamūs ir konkretūs pirkimo dokumentai sudaro prielaidas rangovų konkurencijai ir investuotojų lėšų efektyvumui didinti.
Tyrimo objektas – namo pridavimas.
Darbo tikslas – atskleisti namo pridavima reglamentuojančias normas.
4) pateikti statybų informacinės valdy­mo sistemos panaudojimo principus.
Tyrimo metodai: literatūros apžvalga ir taikomoji sisteminė konstruktyvistinė anali­zė bei sintezė.
1.Statybos objektų įteiinimo teoriniai aspektai
Užstatymo teisė – tai daiktinė teisė nustatyta teisė atlygintinai valdyti kito asmens žemės sklypą su tikslų jį užstatyti. Užstatymo teisė atsirandančia paveldėjimo ar sutarties pagrindu.
Užstatymo teisė suteikia tokias teises:
1. teisė statyti;
2. nauduoti statinius;
3. griauti statinius;
4. sodinti ar naikinti ilgalaikius sodinius.
LR CK 4.160 str. 1 d. apibrėžia užstatymo teisės ( superficies) sąvoka – tai teisės naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms nauduoti.1
Užstatymo teisės kaip daiktinės teisės esmė pasireiškia tuo, kad užstatymo teisės turėtojas užstatymo tikslu valdo jam suteikta žemės sklypą nepriklausomai nuo žemės sklypo savininko valios ir gali savarankiškai ginti jam suteiktą užstatymo teisę nuo kitų asmenų, įskaitant ir žemės sklypo savininką, pažeidimo. Tuo užstatymo teisė, kaip daiktinė teis skiriasi nuo prievolinių santykių tokiu kaip nuoma, ilgalaikė nuoma, rangos ar statybos produktų vartojimo sutarties.
Galima vienareikšmiškai teigti, kad užstatymo teisė tai teisė į kito asmens daiktą, ir tuo daiktų gali būti tik žemės sklypas.
LR CK 4.160 str. 3 d. įtvirtinta Vokiečių teisės tradicijos normos, jog pasikeitus žemės, statinių ar sodinių savininkui, užstatymo teisė išlieka. Šio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!