Narkomanija

Pradinis postūmis pradėti debatus apie narkotikų vartojimo fenomeną buvo morfijaus poveikis žmogui. Prancūzijos–Prūsijos karo metu buvo pastebėtas nelauktas greito ir smarkaus pripratimo prie medžiagos efektas, kartais pasireiškiantis po kelių morfijaus dozių1. Progresyvus fizinis išsekimas, maisto atsisakymas, haliucinacijos, o taip pat nepakeliamos kančios abstinencijos atveju, vedančios prie pakartotinio medžiagos vartojimo, šie simptomai buvo pradėti analizuoti kaip nauja liga.
Ypatingą reikšmę narkomanijos definicijos genezei turėjo tuometinis alkoholizmo determinavimas bei socialinis suvokimas, kadangi jam buvo suteikta “modelio” reikšmė determinuojant kai kurias kitas ligas ar “socialines blogybes”. Dar 1849m. buvo identifikuota visuma anatominių-psichologinių sutrikimų būdingų atskiriems alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims2. Jau 1870m. remiantis alkoholizmo modeliu buvo pateikta “morfinomanijos”, kaip “specifinio apsinuodijimo morfijumi” sąvoka. Dėl piktnaudžiavimo morfijumi, provokuojančio intoksikaciją, pasireiškianti liga, pasižyminti specifiniais sutrikimais, nesulaikomu pripratimu ir lėta asmens socialine degradacija3. Morfijaus vartotojai, kaip ir alkoholikai, šiuo laikotarpiu buvo identifikuojami kaip amoralūs, vedami liguistų potraukių, kurie dažnai yra paveldėti, žmonės, jiems apibūdinti buvo vartojamas tuo metu atsiradęs terminas “degeneracinė asmenybė”4. Kerr 1884m. pareiškė “alkoholizmas, kaip ir morfinomanija–didžiąja dalimi yra determinuoti tam tikrų fizinių sąlygų. Palikuonis iš motinos pusės paveldi ydingą ar defektinę nervų sistemos struktūrą, lygiai taip pat kaip ir kitų ligų–podagros, epilepsijos ar silpnaprotystės atveju”5. Jei alkoholiko ar morfijaus vartotojo šeimoje nebuvo įmanoma rasti degeneracijos simptomų buvo manoma, kad tai “įgyta degeneracija”, kurią sukėlęs faktorius yra intoksikacija, pakeitusi sveiką kūno konstituciją į degeneracinę. Stewart 1886m. teigė: “alkoholiku tampama todėl, kad per daug geriama, o geriama per daug todėl, kad asmuo yra alkoholikas”6. Tokiu būdu, ankstyvosios narkomanijos koncepcijos buvo paremtos moraline paradigma. Narkomanijos atvejai visada buvo suprantami kaip moralinė yda, nuodėmė–vartojančio narkotikus ir jo šeimos nelaimė. Iš esmės, iki pat XXa. pradžios, net medicinos mokslas piktnaudžiavimą pirmiausia siejo su moralinio nuosmukio funkcija. Tik XIXa. pabaigoje, medicinai tapo žinoma apie fiziologinį piktnaudžiavimo narkotikais pagrindą.
XIX ir XXa. sandūroje, plačiai paplitus ne tik opiatų vartojimui, buvo pradėti sisteminiai piktnaudžiavimo narkotikais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!