Namų ūkio tyrimas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Verslo vadybos fakultetas Matematinės statistikos katedra Namų ūkio tyrimas Kursinis projektas 24 variantas Atliko: Tikrina: Doc. A.Kaminskienė Vilnius 2005 Turinys Įvadas 3 Aprašomoji statistika 6 Diagramos 8 Namų ūkio dydis 8 Namų ūkio disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui 8 Namų ūkio vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariu 9 Namų ūkių pajamų ir išlaidų palyginimas 9 Vieno namų ūkio nario vidutinių išlaidų pasiskirstymo įvertinimas 11 Hipotezių tikrinimas 11 Ar skiriasi vieno namų ūkio nario vidutinės išlaidos kaime ir mieste 13 Ar namų ūkio santaupos didėja 13 Regresinės analizės 14 Regresinė analizė Nr. 1 14 Determinacijos koeficiento įvertis 19 Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrini 20 Regresinė analizė Nr. 2 20 Skurdo rodiklių įvertinimas 23 Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje 24 Žemų pajamų nuokrypis 25 Žemų pajamų indeksas 25 Kvadratinis skurdo nuokrypis 25 Išvados 26 Įvadas Terminas „ūkio statistika“ naudojamas vietoj termino „ekonominė statistika“. Ūkio statistika: • tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę; • pateikia matų sistema konkretiems reiškiniams ir procesams apibūdinti, kompleksinės ūkinių reiškinių analizės būdais; • pateikia statistinių tyrimų atlikimo metodiką; • supažindina su statistinių metodų ir ekonometrinių modelių taikymo ūkiniams procesams analizuoti metodika. Ekonometrija apjungia teoriniu rezultatus, metodus, modelius skirtus suteikti konkrečias skaitines reikšmes ekonominiams reiškiniams naudojantis: ekonomikos teorija, ekonometrine statistika, matematiniais statistiniais metodais. Ekonometrijos tikslai: • ekonominių ir socialinių rodiklių analizė; • rodiklių prognozė; • šalies socialinio-ekonominio vystymosi imitavimas. Ūkio statistikos ir ekonometrijos kursinio darbo tikslai ir uždaviniai: • aprašyti duomenų statistiką; • įvertinti vieno namų ūkio nario vidutinių išlaidų pasiskirstymą; • patikrinti hipotezes; • apskaičiuoti skurdo rodiklius; • atlikti regresinę analizę; • įvertinti determinacijos koeficientą; • patikrinti regresijos koeficiento reikšmingumą. Naudojamos sąvokos Namų ūkiu laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo ar asmenų grupė, gyvenanti viename bute (name), turinti bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Namų ūkiu gali būti: • šeima, susidedanti iš sutuoktinių ir vaikų ar be jų arba vieno sutuoktinio su vaikais; • kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai; • kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio • vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų; • šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą. Asmenys, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose (senelių namuose, įkalinimo įstaigose, tarnaujantys armijoje ir pan.) nėra tiriami. Namų ūkio galva – tai asmuo, turintis didžiausias pajamas. Asmuo, kuris, ūkio narių nuomone, per metus gauna didžiausias pajamas. Kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz., visa šeima ūkininkauja ir pajamų negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui), namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima. Namų ūkių socialinės ekonominės grupės: • žemdirbiai (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra asmeninis žemės ūkis); • samdomieji darbuotojai (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra samdomas darbas visuomeniniame arba privačiame sektoriuje); • verslininkai (namų ūkio galvos pajamos yra iš verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos); • pensininkai (namų ūkio galvos pajamos yra pensija); • kiti (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos, stipendija, pajamos iš turto, bei kiti pajamų šaltiniai). Namų ūkio tipas – nustatomas pagal namų ūkio demografinę sudėtį. Yra išskiriami šie tipai: • vienišas asmuo; • vienas suaugęs su vaikais iki 18 m.; • sutuoktinių pora su vaikais iki 18 m.; • kiti namų ūkiai su vaikais iki 18 m. Šiam tipui priklauso namų ūkiai, kuriuos sudaro tėvai su vaikais iki 18 metų ir vyresniais, kelių kartų namų ūkiai su vaikais iki 18 metų, seneliai su anūkais iki 18 metų ir pan.; • sutuoktinių pora be vaikų; • kiti namų ūkiai be vaikų. Visi šalies namų ūkiai yra suskirstyti į 3 grupes: • didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys); • kiti miestai; • kaimas. Namų ūkio disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios yra gautos už darbą iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, renta ir kt. Namų ūkio vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkių vartojimo poreikiams patenkinti: tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros ir poilsio reikmėms ir kt. Europos Konsiliume 1984 m. lapkričio 19 dieną buvo priimtas toks skurdo apibrėžimas: „skurdžiais vadinami asmenys, šeimos, asmenų grupės, kurių ištekliai (materialiniai, kultūriniai ir socialiniai) yra nepakankami savo šalyje susiklosčiusiam minimaliam gyvenimo būdui užtikrinti“. Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba politikai ar tyrinėtojai suskirsto individus, šeimas ar namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius. Yra trys pagrindiniai skurdo ribų tipai: absoliuti, santykinė, subjektyvi. Skurdo rodikliai: • skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje – tai rodiklis, parodantis šalies gyventojų dalį, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos. • žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. • žemų pajamų indeksas – tai rodiklis, kuris parodo, kiek reikia lėšų panaikinti skurdą šalyje. • kvadratinis skurdo nuokrypis – skurdo intensyvumo rodiklis, atspindintis pajamų pasiskirstymą tarp skurstančiųjų. Aprašomoji statistika Pradiniai duomenys Namų ūkio eilės nr. Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos (Lt) Namų ūkio vartojimo išlaidos (Lt) Pajamos vienam gyventojui (Lt) Išlaidos vienam gyventojui (Lt) 1 1 170,00 498,00 170,00 498,00 2 3 1206,00 898,00 402,00 299,33 3 5 446,00 842,00 89,20 168,40 4 2 655,00 739,00 327,50 369,50 5 3 887,00 791,00 295,67 263,67 6 3 1119,00 1041,00 373,00 347,00 7 1 335,00 427,00 335,00 427,00 8 4 872,00 859,00 218,00 214,75 9 3 636,00 612,00 212,00 204,00 10 4 847,00 863,00 211,75 215,75 11 2 603,00 804,00 301,50 402,00 12 1 346,00 321,00 346,00 321,00 13 5 1977,00 2238,00 395,40 447,60 14 4 1730,00 1797,00 432,50 449,25 15 4 1346,00 1179,00 336,50 294,75 16 4 1681,00 1653,00 420,25 413,25 17 4 1123,00 1003,00 280,75 250,75 18 3 1134,00 1220,00 378,00 406,67 19 4 708,00 932,00 177,00 233,00 20 3 2036,00 2037,00 678,67 679,00 21 2 781,00 1169,00 390,50 584,50 22 2 1038,00 757,00 519,00 378,50 23 2 895,00 1011,00 447,50 505,50 24 4 1015,00 618,00 253,75 154,50 25 3 1190,00 675,00 396,67 225,00 26 3 1096,00 1624,00 365,33 541,33 27 2 1552,00 1059,00 776,00 529,50 28 3 1691,00 2003,00 563,67 667,67 29 2 906,00 1340,00 453,00 670,00 30 2 1154,00 1560,00 577,00 780,00 Iš viso: 88 31175,00 32570,00 11.123,10 11.941,17 Vidurkis – tai visų stebėtų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Jis rodo vidutinę atsitiktinio dydžio reikšmę. Mediana - tai skaičius, perskirstantis variacinę eilutę į dvi maždaug lygias dalis. Moda – tai dažniausiai duomenų aibėje pasikartojanti reikšmė. Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos. Dispersija – tai matas, aprašantis atsitiktinio dydžio sklaidą apie vidurkį. Eksceso koeficientas – tai lėkštumo matas. Kai šis koeficientas: • >0, tai sklaida apie vidurkį yra didesnė už normaliąją kreivę; • =0, tai duomenų sklaida apie vidurkį yra tokia pati kaip ir normalios kreivės; • 0, tai asimetrija yra teigiama (dešinioji asimetrija); • =0, tai rodo, kad yra simetrija; • 0,05 daugiau nėra. Iš čia seka, kad namų ūkio vartojimo išlaidos priklauso tik nuo disponuojamų pajamų. Šią priklausomybę aprašo lygtis: Y = 101,49402+0,7998081*X1 Y – išlaidos vienam ūkio nariui; X1- namų ūkio disponuojamos pajamos vienam gyventojui. Didžiausios išlaidos, tenkančios vienam ūkio nariui, kai jis gaus didžiausias pajamas. Užrašius regresijos lygtį galima apskaičiuoti, kokios bus išlaidos esant atitinkamoms pajamoms. Taigi didžiausias išlaidas namų ūkio narys patirs tada, kai jis gaus didžiausias pajamas, t.y. 776,- Lt. Y = 101,49402+0,7998081*776,00 = 722,15 Lt Taip pat ir mažiausiai pinigų vartojimo išlaidoms namų ūkio narys išleis tada, kai gaus mažiausias pajamas 89,20 Lt. Y = 101,49402+0,7998081*89,20 = 173,84 Lt. RESIDUAL OUTPUT Observation Predicted išlaidos vienam gyventojui Residuals 1 237,4614079 260,5385921 2 423,0168972 -123,6835639 3 172,8369099 -4,43690989 4 363,4311905 6,068809486 5 337,9706313 -74,30396461 6 399,822461 -52,82246105 7 369,4297516 57,57024841 8 275,8521988 -61,10219879 9 271,0533499 -67,05334993 10 270,8533979 -55,10339789 11 342,6361788 59,36382122 12 378,2276412 -57,22764117 13 417,7381635 29,86183653 14 447,4110456 1,838954405 15 370,6294638 -75,87946381 16 437,6133958 -24,36339584 17 326,0401598 -75,2901598 18 403,8215018 2,845164899 19 243,0600649 -10,0600649 20 644,2971503 34,70284972 21 413,8191036 170,6808964 22 516,59445 -138,09445 23 459,4081677 46,09183225 24 304,4453399 -149,9453399 25 418,7512538 -193,7512538 26 393,6905986 147,6427347 27 722,1451429 -192,6451429 28 552,3192138 115,3474529 29 463,8071125 206,1928875 30 562,9833223 217,0166777 Iš grafiko matyti, kad prognozuojamos išlaidos vienam ūkio nariui beveik visada sutampa su pajamomis vienam ūkio nariui. Determinacijos koeficiento įvertis Determinacijos koeficientas – tai daugiamačio koreliacijos koeficiento kvadratas (R2). Jis turi patekti į intervalą: 0 ≤ R2 ≥ 1. Jis atspindi parinkto modelio tikslumą, t.y. kuo R2 artimesnis 1, tuo parinktas modelis geriau aprašo duomenis. Gavau R2 0,9561. Pagal šį rezultatą galiu spręsti, kad mano pasirinktas modelis gerai aprašo duomenis, kadangi namų ūkio išlaidos 95,61% priklauso nuo namų ūkio pajamų, ir tik 4,39% - nuo kitų faktorių, kurie nebuvo nagrinėti. Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrinimas • Regresijos koeficiento reikšmę (Significance F) reikia palyginti su a = 0,05. • Significance F turi būti mažesnė už 0,05. Tai rodo, kad bent vienas iš tiriamų regresorių yra reikšmingas. • Reikia atsižvelgti ir į kiekvieno regresoriaus P-value reikšmes. Jei P-value reikšmė didesnė už 0,05, tuomet regresorių galima laikyti nereikšmingu. Tačiau tik tą regresorių, kurio P-value yra didžiausia. • Nereikšmingus regresorius reikia išmetinėti po vieną iš lentelės. • Po to atlikti visas operacijas iš naujo, tol kol Significance F 0,05 daugiau nėra. Iš čia seka, kad namų ūkio vartojimo išlaidos priklauso tik pajamų šaltinio. Šią priklausomybę aprašo lygtis: Y = 1690,3611-465,13889*X2 Y – namų ūkio disponuojamos pajamos; X2- pajamų šaltinis. Didžiausias pajamas namų ūkiai gauna, kai jų pajamos susijusios su darbu. Užrašius regresijos lygtį galima apskaičiuoti, kokios bus pajamos, kai pajamų šaltinis yra darbas. Y = 1690,3611-465,13889*1 = 1225,22 Lt Mažiausias pajamas namų ūkiai gauna, kai jų pajamos yra pašalpos, stipendijos ir kt. Y = 1690,3611-465,13889*2 = 760,08 Lt. Skurdo rodiklių įvertinimas Apskaičiuojam tokius skurdo rodiklius: • Skurstančiųjų gyventojų lygį šalyje; • Žemų pajamų nuokrypį • Žemų pajamų indeksą; • Kvadratinį skurdo nuokrypį. Tam, kad apskaičiuoti ir įvertinti šiuos pasirinktus rodiklius, reikia rasti pajamas, tenkančias vienam namų ūkio nariui. Namų ūkio dydį vertinsiu pagal paprastąją skalę. Duomenys, skurdo rodikliams apskaičiuoti Namų ūkio eilės nr. Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos (Lt) Pajamos vienam namų ūkio nariui (Lt) 1 1 170,00 170,00 2 3 1206,00 402,00 3 5 446,00 89,20 4 2 655,00 327,50 5 3 887,00 295,67 6 3 1119,00 373,00 7 1 335,00 335,00 8 4 872,00 218,00 9 3 636,00 212,00 10 4 847,00 211,75 11 2 603,00 301,50 12 1 346,00 346,00 13 5 1977,00 395,40 14 4 1730,00 432,50 15 4 1346,00 336,50 16 4 1681,00 420,25 17 4 1123,00 280,75 18 3 1134,00 378,00 19 4 708,00 177,00 20 3 2036,00 678,67 21 2 781,00 390,50 22 2 1038,00 519,00 23 2 895,00 447,50 24 4 1015,00 253,75 25 3 1190,00 396,67 26 3 1096,00 365,33 27 2 1552,00 776,00 28 3 1691,00 563,67 29 2 906,00 453,00 30 2 1154,00 577,00 Iš viso: 88 31175,00 11.123,10 Vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui gaunamos visas namų ūkių pajamas padalinus iš visų namų ūkių narių sumos, t.y. 31175,00/88 = 354,26Lt. Skurdo riba nėra duota, todėl ją pasirenku kaip 62 % nuo vidutinių pajamų vienam namų ūkio nariui, t.y. z = 354,26*0.62 = 219,64 Lt. Galima teigti, kad namų ūkiai, kuriuose vienam nariui tenka mažiau nei 219,64 Lt disponuojamų pajamų, yra žemiau skurdo ribos, ir tokių namų ūkių yra 6. Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje Šį rodiklį, kuris parodo šalies gyventojų dalį, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos. Jis apskaičiuojamas: L = kur: q – skurstančiųjų gyventojų skaičius; p – visų tiriamų gyventojų skaičius. L = 21/88 = 0,2386 Apskaičiavus matyti, kad 23,86% stebimų gyventojų yra skurstantys, jie gyvena žemiau skurdo ribos. Žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Šis rodiklis parodo skurdo gilumą. Šį skurdo rodiklį apskaičiuoju pagal formulę: N = = 0,0940 kur: yi – i-tojo skurstančiojo pajamos; q – skurstančių tiriamųjų gyventojų skaičius; z – skurdo riba. Vidutiniškai 9.4 % skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Žemų pajamų indeksas – parodo kiek reikia lėšų eliminuoti skurdą šalyje. Šį skurdo rodiklį apskaičiuosime: I = L*N = 0,2386*0,0940 = 0,0224 Šis indeksas rodo, kad papildomai reikia 2.24% lėšų, kad panaikinti skurdą stebimuose namų ūkiuose. Kvadratinis skurdo nuokrypis – atspindi pajamų pasiskirstymą tarp skurstančiųjų. Kuo daugiau šalyje yra ypatingai skurstančiųjų žmonių, tuo didesnis bus šis rodiklis. Paskutinįjį skurdą įvertinantį rodiklį apskaičiuoju pagal formulę: Q = ; kur: n – stebimų gyventojų skaičius; z – skurdo riba. Atlikus skaičiavimus gaunu Q = 0.0224 Taigi skurdo intensyvumo rodiklis yra 2,24 %. Tai rodo, kad pajamos tarp skurstančiųjų yra pasiskirstę šiuo procentu. Išvados • Didžiausią dalį visų namų ūkių užima šeimos po 3 (29%), mažiausiai po 5 (7%) žmones. • Daugiausia yra namų ūkių, kurių disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui yra iki 500Lt (83%). • Daugiausia yra namų ūkių, kurių išlaidos vienam namų ūkio nariui yra iki 500 Lt (73%), mažiausiai – kurių išlaidos yra virš 500 Lt (po 27%). • Iš grafiko matyti, kad beveik pusės visų namų ūkių išlaidos vienam gyventojui viršija pajamas vienam gyventojui. • Daugiausia yra namų ūkių, kurių išlaidos vienam ūkio nariui yra mažos ir vidutiniškos. Patikrinau hipotezes: Ar skiriasi vieno namų ūkio nario vidutinės išlaidos kaime ir mieste • F

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!