Nafta, kelios naftos įmonės

ĮVADAS Lietuviška nafta yra geros kokybės, slūgso labai negiliai, klimatinės sąlygos ir naftos perdirbimo galimybės naftos verslą Lietuvoje daro labai patrauklų. Todėl palyginus nedidelėje teritorijoje dirba net keturios naftos kompanijos, jau išgavusios iš žemės gelmių apie 2,5 mln. tonų naftos. Referate supažindinama su prognoziniais naftos ir dujų ištekliais Lietuvos sausumoje ir jai priklausančioje Baltijos jūros ekonominėje zonoje bei problemomis iškylančiomis naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos procese bei siūlomi jų sprendimo būdai. Analizuojama Respublikos įstatyminė bazė ir jos įtaka naftos verslo plėtrai Lietuvoje. Konstatuojama, kad Lietuvoje iki šiolei nėra nacionalinių ekspertų grupės, kuri galėtų vykdyti naftos išteklių naudojimo kontrolę. Tos funkcijos yra išbarstytos po atskiras ministerijas ir žinybas. Nors ir pavėluotai, bet tokia nacionalinių interesų gynimo kontrolės sistema, su teisiniu pagrindu tas funkcijas realiai vykdyti privalo būti sukurta. Respublika turi būti pajėgi suteikti tinkamą išsilavinimą ir remti naftos geologijos ir aplinkosaugos mokslinius tyrimus, jeigu nori išlaikyti nacionalinę šių išteklių priežiūrą, turėti ne tik naudą iš atrastų naftos telkinių, bet ir užtikrinti, kad visa tai niekada nepavirs kokia nors nelaime valstybei. Galimas žemės gelmių užterštumas nafta yra labai opi problema ateities kartoms. Taip pat referate pateikiu informacijos apie Lietuvos naftos perdirbimo įmonę AB“Mažeikių nafta”,supažindinu su fizikiniais ir cheminiais perdirbimo būdais.Įdomumo dėlei įdėjau standartinį testavimo metodą sieros kiekiui naftos produktuose nustatyti naudojant energijos dispersinę rentgeno gramos spektrospektyvą. KOKIĄ ŽALĄ DARO JŪROJE IŠSILIEJUSI NAFTA? Po tanklaivio "Prestige" avarijos prie Ispanijos krantų, buvo nemažai rodymo vienas į kitą pirštais, diplomatinės įtampos ir ekologinės baimės. Tačiau ši avarija tiktai dar kartą parodė, kaip mažai yra sutarimo tarp mokslininkų jūroje išsiliejusios naftos keliamo aplinkai pavojaus atžvilgiu. Aštriai atsikirsdami aplinkosaugos specialistams, siūliusiems nutemti laivą į uostą ir ten ištuštinti jo talpas nuo 77000 tonų naftos, kai kurie jūrų biologai gyrė Ispanijos vyriausybę, nusprendusią tanklaivį tempti į Atlanto gilumą, kur jis perlūžo perpus ir paskendo, palikdamas paviršiuje dešimčių kilometrų ilgio naftos dėmes. "Kol dėmės pasieks žemyną, daugelis toksiškųjų komponentų išgaruos ar išsisklaidys vandenyje," sako taršos ekspertas iš Plymuotho Jūrų laboratorijos (Anglija). Jis teigia, kad laivo transportavimas į krantą būtų tik padidinęs didelio masto taršos pavojų. Paulis Kingstonas iš Heriot-Watt universiteto Edinburge, savo laiku tyręs prie Aliaskos išsiliejusią naftą, eina dar toliau, sakydamas, kad ginčai dėl ekologinės išsiliejusios naftos žalos yra daugiau semantinio pobūdžio. "Kas yra švaru," klausia jis. "Nafta jau milijonus metų buvo natūralios ekosferos dalis". Daugelis ekosferų, jo nuomone, atsistato labai greitai, praktiškai per 2-10 metų. Tie žmonės, kurių pragyvenimo šaltinis yra Ispanijos pakrantėje gyvenančios žuvys, gal ir nesutiks, bet Kingstonas sako, kad ekosistema atsistato tuomet , kai visos jos sudedamosios dalys vėl veikia, o ne tuomet, kai augalų ir gyvūnų populiacijos grįžta iki pradinių lygmenų. Tačiau dalis toksikologų į visa tai žiūri diametraliai priešingai, tvirtindami, kad didelės tanklaivių avarijos gali turėti pasekmių, kurias jausime dešimtmečiais. Ronas Heintzas iš JAV vyriausybinės laboratorijos Aliaskoje neseniai yra parodęs, kad ir nedideli polibranduolinių aromatinių angliavandenių (PAH) iš naftos kiekiai deformuoja žuvų embrionus ir nužudo žuvis dar joms nesubrendus. "Naftos tarša turi ilgiau trunkančių ir mažesnėse koncentracijose pasireiškiančių poveikių, nei mes buvome anksčiau manę," sako Heinzas. Tradiciškai yra manoma, kad nafta turi žuvims gana nedidelį toksinį poveikį. Bet tokia išvada buvo padaryta tik tiriant trumpalaikius, ūmius poveikius, sąlygotus naftoje esančių benzeno ar tolueno, išgaruojančių per kelias dienas. Pasirodo, kad tikrasis nuodas yra PAH, kurie išsiskaido per daugelį dešimtmečių. „BIOCENTRAS“ Biocentras" teikia aukštos kokybės aplinkos valymo nuo naftos teršalų ir riebalinių atliekų paslaugas, panaudodamas biotechnologinius aplinkos valymo metodus. Valant aplinką biologiniais būdais nenaudojamos kenksmingos cheminės medžiagos, todėl nesusidaro pavojingų atliekų, teršiančių atmosferą ir nutekamuosius vandenis. Naftos teršalai suskaidomi iki ekologiškai neutralių junginių ir užteršta aplinka visiškai išvaloma. Išvalytas gruntas arba vanduo tinka toliau naudoti ūkinėje veikloje. Biologinis aplinkos valymo būdas ne tik efektyvus ir nepavojingas aplinkai, bet ir pigesnis nei terminis, mechaninis ar cheminis. Naftos teršalų valymas iš aplinkos UAB "Biocentras" turi didelę patirtį naftos teršalų valymo iš aplinkos ir avarinių naftos bei naftos produktų išsiliejimų padarinių likvidavimo srityse. Bendrovės specialistai dirba lauko sąlygomis taršos vietoje - tai pigus, paprastas ir patikimas aplinkos valymo būdas. Užterštas gruntas ir vanduo valomi "Biocentro" sukurtais bakteriniais preparatais "Degradoilas" ir "Emulvinas" bei naudojant visą kompleksą mechaninių, cheminių, biologinių priemonių. Aplinkos valymo technologija parenkama ir pritaikoma atskirai kiekvienam atvejui, atsižvelgiant į taršos pobūdį, teršalų koncentraciją, klimato sąlygas. Naftos teršalai iš aplinkos valomi šiais etapais: • ištiriama taršos vieta; • atliekama užteršto grunto arba vandens laboratorinė analizė - jos metu nustatoma užterštumo koncentracija bei parenkama tinkamiausia naftą skaidančių mikroorganizmų formulė; • taršos vieta valoma mechaninėmis priemonėmis ir sorbentais; • atgaivinamas ir paruošiamas naudojimui preparatas "Degradoilas", • užteršta teritorija apdorojama (purškiama) paruoštu tirpalu; • prižiūrimas ir kontroliuojamas naftos teršalų valymo procesas - drėkinamasbei purenamas gruntas; • jei reikalinga, užteršta teritorija apdorojama dar kartą. Aplinkos valymo darbai atliekami tik balandžio - rugsėjo mėnesiais, nes biologinis preparatas "Degradoilas" gali veikti tik esant teigiamai oro temperatūrai. Taršos vietos valymas gali trukti nuo 20 dienų iki pusės metų, priklausomai nuo taršos pobūdžio bei kitų sąlygų. Užterštą gruntą apdorojus preparatu "Degradoilas", esant optimalioms preparato veikimo sąlygoms, jau po 10-15 dienų stebimi biologinio oksidavimo požymiai - gruntas tampa biresnis ir įgyja rausvai rudą atspalvį. Preparato veikimas ant vandens paviršiaus matomas geriau. Užterštą vandenį apdorojus preparatu "Degradoilas", esant optimalioms preparato veikimo sąlygoms, jau po 7-10 dienų stebimi naftos spalvos ir struktūros pokyčiai - vandens paviršiuje nebelieka ištisinės naftos plėvelės, nafta paruduoja, išsiskiria dujų burbuliukai. Užteršta aplinka valoma nesudėtinga savaeige technika su cisternomis, siurbliais bei purškimo įrenginiais. "Biocentro" specialistai užterštą aplinką ar vandens telkinius išvalė daugiau nei trisdešimtyje stambių objektų Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Aplinkosaugos objektų projektavimas ir statyba UAB "Biocentras" projektuoja nafta ir jos produktais užteršto grunto valymo cechus ir aikšteles bei grunto plovimo įrenginius. Užsakovams "Biocentro" specialistai siūlo konkrečiam atvejui pritaikytus ir moksliniais tyrimais paremtus projektus, aplinkai nekenksmingas šiuolaikines biologinio valymo technologijas, garantuoja aukštą paslaugų kokybę. UAB "Biocentras" atlieka objekto priešprojektinius tyrimus, poveikio aplinkai įvertinimą, parengia techninius ir darbo projektus, taip pat vykdo statomų objektų autorinę priežiūrą. Aikštelėse nafta užterštam gruntui valyti naudojami "Biocentro" sukurti biologiniai preparatai "Degradoilas" ir "Emulvinas" bei jais pagrįstos biologinio valymo technologijos. Grunto valymo darbai paprastai atliekami balandžio - spalio mėnesiais, lapkričio - kovo mėnesiais užterštas gruntas yra kaupiamas aikštelėse. Cechuose ir aikštelėse "Biocentro" specialistai įdiegia daugybę aplinkos apsaugos priemonių: po aikštele esančio grunto ir gruntinio vandens apsaugai įrengia betonines dangas su apsauginės plėvelės membranomis, lietaus ir aikštelėje susidarančių paviršinių nuotekų valymo įrenginius, aikšteles apjuosia pylimais ir apvadiniais kanalais. Taip pat bendrovė siūlo prevencines grunto ir gruntinio vandens apsaugos priemones, monitoringo programas. Pagal UAB "Biocentras" parengtus projektus buvo pastatyti keli stambūs aplinkos apsaugos objektai Lietuvoje: • 1992-1995m. neregeneruojamų naftos produktų utilizacijos cechas Klaipėdos rajone Kiškėnų kaime (projektinis cecho pajėgumas - iki 5000 m3 nafta užteršto grunto per metus); • 1999-2000 m. grunto, užteršto nafta ir naftos produktais, valymo aikštelė naftos perdirbimo įmonės "Mažeikių nafta" teritorijoje (projektinis aikštelės pajėgumas - 2000 m3 užteršto grunto per metus). UAB "Biocentras", plėsdamas savo veiklą, numato statyti grunto ir vandens, užteršto nafta ir jos produktais, valymo cechą Vilniaus rajone. Projektuojamame ceche per metus numatoma perdirbti ir išvalyti iki 5000 m3 nafta ir jos produktais užteršto grunto bei 1500 m3 užteršto vandens. Naftos produktais užterštų nuotekų valymo įrenginių projektavimas ir gamyba UAB "Biocentras" projektuoja, gamina ir įrengia paviršinių ir kitų naftos produktais užterštų nuotekų valymo įrenginius. Valymo įrenginiuose naudojami UAB "Biocentras" sukurti vertikalūs filtrai, sudaryti iš dviejų pakopų vandens filtravimo elementų: I pakopa: Naudojami mechaniniai suspenduotų medžiagų filtrai su polipropileno ir polietileno įkrova. Šie filtrai puikiai veikia mazuto gaudyklėse, jie ypač tinkami kai sunkusis mazutas gravitacijos būdu ne visuomet sulaikomas vandens paviršiuje. II pakopa: Naudojami filtrai, užpildyti naftos produktus sugeriančiu sorbentu, praturtintu naftą skaidančiais mikroorganizmais, bakteriniu preparatu "Degradoilas". Šie filtrai efektyviai sulaiko vandenyje ištirpusius naftos produktus ir juos suskaido iki ekologiškai nepavojingų elementų. Valymo rodikliai: pagal suspenduotas medžiagas - iki 25 mg/l; pagal naftos produktus - iki 1 mg/l. Filtrai sėkmingai taikomi ne tik naujų valymo įrenginių gamybai, bet ir rekonstruojant senus valymo įrenginius. Patirtis parodė, kad įrenginiai su šiais filtrais pasiekia aukštą vandens išvalymo laipsnį, be to, jie pasižymi paprasta ir pigia eksploatacija. UAB "Biocentras" suprojektavo ir rekonstravo naftuotų nuotekų valymo įrenginius daugiau nei trisdešimt penkiose Lietuvos įmonėse ( "Utenos trikotažas", "Anykščių vynas", "Vilniaus šilumos tinklai", "Vilniaus duona", "Utenos šilumos tinklai, "Vitoma", "Kretingos grūdai", "Mažeikių pieninė", "Lietuvos geležinkeliai", "Klaipėdos energija", "Vakarų laivų remontas" ir kt.) Aplinkos išvalymas nuo riebalinių atliekų UAB "Biocentras" išvalo gruntą ir vandens telkinius nuo riebalinių teršalų, taip pat projektuoja, modernizuoja ir įrengia riebalais užteršto vandens valymo įrenginius. Aplinkos išvalymui nuo riebalinių teršalų yra naudojamas "Biocentro" mokslininkų sukurtas bakterinis preparatas "Grizinas", kuris gali skaidyti įvairios kilmės riebalus vandenyje ir grunte. "Grizinas" yra naudojamas riebalinių teršalų ardymui sąvartynuose, vandens valymo įrengimuose, kanalizacijos vamzdžiuose. "Biocentro" sukurta riebalinių teršalų valymo technologija bei modernizuoti nutekamosios kanalizacijos vandens valymo įrenginiai sėkmingai naudojami AB "Utenos mėsa". Mažeikiai - stambus naftos perdirbimo centras Lietuvoje ir Pabaltijyje AB “ Mažeikių nafta” įsikūrė Lietuvos Respublikos pakraštyje už 18 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto. Įmonė buvo projektuojama ir statoma ne tik tam, kad aprūpintų naftos produktais Baltijos šalis ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, bet ir didelė dalį jų eksportuotų. Todęl jai buvo parinkta vieta, esanti netoli nuo Klaipėdos ir Ventspilio terminalų. Žaliava - Vakarų Sibiro ir Volgos - Uralo naftų mišinys tiekiama naftotiekiu “Družba”, kurio atšaka nutiesta nuo Novopolocko iki Mažeikių. Pirmoji įmonės technologinė eilė, kompleksas LK-6U pastatytas 1980m. ; antroji, tokia pati - 1983m., o 1982m. pastatytas kombinuotas bitumų gamybos įrenginys. Kartu su pagrindiniais technologiniais įrengimais buvo pastatyta daug pagalbinių cechų, būtinų stabiliam įmonės darbui užtikrinti. Tai rezervuarų parkas, remontinis-mechaninis matavimo prietaisų ir automatikos, oro-garo tiekimo, elektros tiekimo, vandens ir kanalizacijos, nutekamųjų vandenų valymo cechai ir laboratorija. Siekiant patenkinti vis didėjantį šviesių naftos produktų : benzino, dyzelinio kuro poreikį, nuspręsta imtis gilesnės naftos konversijos procesų. Pasirinktas mazuto perdirbimo kompleksas KT-1/1. Įrenginys pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 1989 metų viduryje. Kartu su šiuo kompleksu pradėti eksploatuoti ir nauji elementarios sieros bei vandenilio gamybos įrenginiai. Visuose šiuose įmonės gamybiniuose objektuose dirba apie 3700 darbuotojų. “Mažeikių nafta” - šiuolaikinė, besivystanti įmonė AB “Mažeikių nafta” - moderni, besivystanti įmonė, lanksčiai reaguojanti tiek į perdirbamos naftos, tiek į gaunamų produktų kokybės ir apimties kitimus, vis didėjančius gamtos apsaugos reikalavimus, užtikrinanti maksimalų naftos perdirbimo gilumą. Konkurencija naujose ekonominėse sąlygose verčia įmonės specialistus nuolat vystyti ir modernizuoti bei diegti naujus technologinius procesus, gerinti naftos produktų kokybę bei plėsti asortimentą. Gamyklos perdirbimo pajėgumai siekia 12 mln.tonų naftos per metus. Komplekso sudėtyje pirminis naftos reaktifikacijos benzinų riformingo, žibalo ir dyzelinio kuro hidrovalymo bei dujų frakcionavimo įrenginiai. 1989m. pradėto eksploatuoti mazuto perdirbimo komplekso sudėtyje yra : mazuto vakuuminės distiliacijos, vakuuminio distiliato higrovalymo, katalizinio krekingo bei adsorbcijos ir dujų frakcionavimo įrenginiai. Šiame komplekse yra ir MTBE (metil-tretinio butilo eterio) gamybos blokas. MTBE - didžiaoktaninis benzino komponentas. Tačiau įmonės vystymosi programa nesibaigia šio komplekso statyba. Artimiausioje ateityje planuojama pradėti statyti alkilinimo įrengimą, kuriame bus galimas dar vienas didžiaoktaninis benzino komponentas. Didžiaoktaniniai benzino komponentai būtini, norint paruošti, atitinkantį pasaulinius standartus, neetiliuotą benziną. Savo eilės laukia ir izomerizacijos įrenginys. Parengta 3-jų etapų įmonės vystymo programa, apimanti artimiausių 10 metų laikotarpį. Nuo žaliavos iki prekinių naftos produktų Naftos perdirbimas prasideda tada, kai pašildyta nafta patenka į pirminį naftos rektifikacijos įrengimą. Nafta – įvairiausių angliavandenilių, turinčių skirtingas virimo temperatūras, mišinys. Remiantis šia savybe, įrenginyje nafta išskirstoma į lengvus ir sunkius komponentus. Distiliacijos produktai yra perdirbami toliau arba maišomi su kitais komponentais. 1schema. AB “Maþeikiø Nafta” technologiniai procesai ir produkcija. AB “Mažeikių nafta” gaminamų produktų sąrašas (pagal galiojančius standartus) : Produkcijos rūšis Standarto Nr. Pavadinimas Produkcijos sertif. Benzinas A-76 GOST 2084-77 Automobilinis, neetiliuotas, vasarinis Rusijos sert. A-76 TU 38.401-58-176-96 Automobilinis, neetiliuotas su padidinta pabaigos virimo temperatūra Ukrainos sert. A-80 TU 38.001165-87 Automobilinis, neetiliuotas (eksportinis) Rusijos sert. A-92 TU 38-001165-87 Automobilinis (eksportinis) neetiliuotas Rusijos, Ukrainos s. AI-95 GOST 2084-77 Automobilinis, neetiliuotas, vasarinis Rusijos sert. AI-95 TU 38.401-58-176-96 Automobilinis, neetiliuotas su padidinta pabaigos virimo temperatûra Ukrainos, Rusijos sert. Euro-super -95 TU 38.401-48 Automobilinis, Euro-super-95 Rusijos sert. AI-98 TU 38.401-58-127-95 Automobilinis, “Super plius” Rusijos sert. A-96 TU 38.001165-87 Automobilinis, eksportinis etiliuotas Rusujos sert. Dyzelinis kuras DLE, I rūšis TU 38.401-58-110-94 Dyzelinis eksportinis kuras Rusijos sert. L-0,2-40 I r. GOST 305-82 Vasarinis dyzelinis kuras Rusijos sert. DZp TU 38.101889-81 Žieminis dyzelinis kuras, turintis depresanto TU 38.101656-87 Buitinis krosnių kuras, mažai sieringas Rusijos sert. Tu 38.101656-87 Buitinis krosnių kuras sieringas TU 38.101567-87 Mažai klampus laivų kuras Žibalas RT GOST 10227-86 Reaktyvinis variklių kuras, aukščiausios rūšies, turintis antioksidacinio, priešdiliminio ir antistatinio priedų Rusijos sert. KO-25 TU 38.401-58-10-90 Apšvietimo žibalas Rusijos sert. Mazutas 40 GOST 10585-75 Labai sieringas, peleningas, 40 markės kūryklų mazutas 40 GOST 10585-75 Sieringas, peleningas, 40 markės kūryklų mazutas 40 GOST 10585-75 Labai sieringas, mažai peleningas, 40 markės kūryklų mazutas Ukrainos sert. 40 GOST 10585-75 Sieringas, mažai peleningas, 40 markės kūryklų mazutas 100 GOST 10585-87 Labai sieringas, peleningas, 100 markės kūryklų mazutas Rusijos sert. 100 GOST 10585-87 Sieringas, mažai peleningas, 100 markės mazutas 100 GOST 10585-87 Labai sieringas, mažai peleningas, 100 markės kūryklų mazutas Rusijos sert. 100 GOST 10585-87 Sieringas, peleningas, 100 markės kūryklų mazutas Rusijos sert. Siera 9920 GOST 127.1-93 Gabalinė dujinė techninė siera MTBE TU 38.103704-90 Metil-tretinis butilo eteris Bitumas BKK-65 LST 1266-92 Klampusis kelių naftos bitumas BK-120 LST 1266-92 Klampusis naftos bitumas Ukrainos sert. BN 70/30 GOST 6617-76 Naftinis statybinis bitumas BNK 40/180 GOST 9548-74 Naftinis stoginis bitumas BND 130/200 GOST 22245-90 Naftos klampusis kelio bitumas Ukrainos sert. (Gudronas) TU 38.101582-75 Žaliava naftos klampiems bitumams, I rūšis MB-90/75 GOST 6997-77 Mastika kabelių movoms užpildyti, aukščiausia rūšis Dujos TU 38.101491-89 Propano-propileno frakcija eksportui TU 38101490-89 Propano frakcija, A markės Po pirminio naftos perdirbimo likęs sunkus produktas - mazutas toliau nukreipiamas perdirbimui į mazuto perdirbimo kompleksą. Čia iš mazuto gaunamas papildomas lengvų frakcijų: dujų, benzino, dyzelinio kuro, -kiekis. Sunkūs mazuto perdirbimo likučiai naudojami kaip katilų kuro komponentai. Pirminio naftos perdirbimo įrenginys. Proceso metu, rektifikacinėje kolonoje nafta yra išskirstoma į turinčias skirtingas savybes, lengvas ir sunkias frakcijas. Dujų frakcionavimo įrenginys. Pirminio naftos perdirbimo ir riformingo metu gautas dujų mišinys čia valomas ir suskirstomas į atskirus komponentus: propaną, n-butaną, izobutaną. Benzino katalizinio riformingo įrenginys. Proceso metu padidinamas benzino frakcijų oktaninis skaičius. žibalo ir dyzelinio kuro hidrovalymo įrenginys. Įrenginyje iš žibalo ir dyzelinės frakcijos yra pašalinami organiniai sieros, azoto ir deguonies junginiai. Vakuuminio mazuto distiliacijos ir visbrekingo įrenginys. Įrenginyje iš mazuto išskiriama plati frakcija - vakuuminis distiliatas. Sunkus likutis - gudronas nukreipiamas į visbrekingo bloką. Čia iš jo gaunamas katilų kuro komponentas. Vakuuminio distiliato hidrovalymo įrenginys. Proceso metu iš vakuuminio distiliato pašalinami sieros junginiai. Katalizinio krekingo įrenginys. Šiame įrenginyje vakuuminis distiliatas paverčiamas dujomis bei šviesiais naftos produktais: benzinu, dyzeliniu kuru. Bitumų gamybos įrenginys. Įrenginyje gudrono nepertraukiamos oksidacijos metu gaminami įvairių markių kelių, statybiniai ir stoginiai bitumai. Sieros gamybos įrenginys. Įrenginyje hidrovalymo procesų metu gautas sieros vandenilis paverčiamas elementine siera. Naftos ir jos produktų sandėliavimas ir transportavimas Žaliavinė nafta, prekiniai naftos produktai ir jų komponentai yra kaupiami ir saugomi atskirose 10 tūkst.m3 , 20 tūkst.m3 ir 50 tūkst.m3 tūrio talpose. Prekiniai produktai ruošiami, komponuojant atskirus komponentus sraute.Paruošti prekiniai produktai turi atitikti standartų reikalavimus. Nafta į įmonę, kaip jau minėjau, tiekiama naftotiekiu, o didžioji prekinės produkcijos dalis išvežama geležinkelio cisternomis. Tuo tikslu įmonėje yra sumontuotos šviesių ir tamsių naftos produktų bei dujų pylimo estakados. Nedidelis produkcijos kiekis išgabenamas autocisternomis. Projektinis gamyklos pajėgumas - 15 mln. tonų per metus. Pagrindinių AB “Mažeikių nafta” įrenginių pajėgumas per metus: atmosferinė reaktifikacija - 15 mln. t; katalizinis riformingas - 2mln. t; žibalo hidrovalymas - 1.2 mln. t; dyzelinio kuro hidrovalymas - 4 mln. t; vakuuminė mazuto reaktifikacija - 5.3 mln. t; vakuuminio distiliato hidrovalymas - 2.4 mln. t; katalizinis krekingas - 2 mln. t; absorbcija ir dujų frakcionavimas - 450 tūkst. t; MTBE gamyba - 350 tūkst. t; sieros gamybos įrenginiai - 70 tûkst. t; visbrekingas - 1.6 mln. t; vandenilio įrenginys - 20 tūkst. t. Naftos perdirbime, kaip ir kiekviename technologiniame procese, ypač paisoma ekologinių ir gamtosaugos reikalavimų. Nemažos lėšos skiriamos ne tik gamybos vystymui, bet ir aplinkos apsaugai. Įmonės nuotekos išvalomos mechaniniu, fiziko-cheminiu ir biologiniu būdais: Pirmosios sistemos pajėgumas 28 tūkst. kub. m. per parą; antrosios sistemos pajėgumas 12 tūkst. kub. m. per parą. Atskiruose valymo įrenginiuose mechaniniu ir biologiniu metodais valomos ir Mažeikių miesto nuotekos - iki 50 tūkst. kub. m. per parą. Įmonėje įdiegta monitoringo sistema, aplinkos apsaugos specialistai, naudodamiesi moderniais prietaisais, kontroliuoja išmetamų teršalų kiekį įmonės viduje ir už jos ribų. Valymo įrenginiai AB “Mažeikių nafta” valymo įrengimai skirti bendrovės I, II sistemų, ūkinių - buitinių ir Mažeikių ūkinių - buitinių nuotekų valymui. I-os sistemos nuotekos - tai gamybinės nuotekos iš įrenginių, siurblių, prekinių ir tarpinių rezervuarų parkų, prekių, žaliavų cecho, apytakinio vandens blokų, termofikacinės elektrinės, Bugenių gel. stoties ir kt. objektų bei lietaus nuotekos iš užstatytos teritorijos. I-os sistemos nuotekų projektinis kiekis 1000 m3/val. II-os sistemos nuotekos - tai gamybinės naftos produktais, mineralinėmis druskomis ir sieros junginiais užterštos nuotekos iš ELOU (įrenginių LK - 6U Nr. 1, 2 sekcijų Nr. 100), technologinis kondensatas iš KT įrenginio, naftos rezervuarų drenažiniai vandenys ir kt. II-os sistemos nuotekų projektinis kiekis - 260 m3/val. I ir II sistemos nuotekos valomos atskirai. Pirmiausia vykdomas mechaninis valymas smėlio gaudyklėse, naftos gaudyklėse, papildomo nusodinimo nusodintuvuose. Flotatoriuose nuotekos valomos fiziko - cheminiu būdu. Po to vyksta biologinis valymas aerotankuose mikroorganizmų pagalba. I-os sistemos nuotekos praeina vienos pakopos biologinį valymą (aerotankas, antriniai nusodintuvai), o II-os sistemos nuotekos prieš biologinį valymą sumaišomos su bendrovės ūkinėmis - buitinėmis nuotekomis, prieš tai išvalytomis atskiruose mechaninio valymo įrenginiuose, ir praeina dviejų pakopų biologinį valymą (aerotankas, antriniai nusodintuvai, aerotankas, tretiniai nusodintuvai). Po biologinio valymo nuotekos dar papildomai valomos papildomo valymo flotatoriuose. I-os sistemos nuotekos po valymo grąžinamos į įmonę apytakinės sistemos ir priešgaisrinio vandentiekio papildymui. Išvalytos II-os sistemos nuotekos išpumpuojamos į tvenkinius - sukauptuvus, o iš jų pumpuojamos į Baltijos jūrą. Mažeikių miesto nuotekos valomos atskirai nuo bendrovės nuotekų. Pirmiausia jos patenka į priėmimo kamerą, paskui prateka pro groteles ir toliau valomos horizontaliose smėlio gaudyklėse, radialiniuose nusodintuvuose ir biologinio valymo įrenginiuose (aerotankas, antriniai nusodintuvai). Po valymo Mažeikių miesto nuotekos išleidžiamos į Ventos upės baseiną. Atmosferos apsauga AB “Mažeikių nafta” yra viena didžiausių pramonės įmonių Lietuvoje. Todėl savaime suprantama, kad pagal išmetamą į atmosferą teršalų kiekį taip pat yra toli ne paskutinėje vietoje. Akcinėje bendrovėje yra daugiau kaip 100 atmosferos taršos šaltinių (neskaitant mobilių). Taršos šaltiniai yra skirstomi į stacionarius ir mobilius, organizuotus ir neorganizuotus. Organizuoti šaltiniai turi specialų įrenginį, per kurį teršiančios medžiagos kryptingai išmetamos į atmosferą. Tai technologinių įrenginių kaminai, ortakiai, fakelai ir pan. Neorganizuoti atmosferos teršimo šaltiniai neturi specialaus įrenginio teršiančioms medžiagoms išmesti. Tai nuotekų valymo įrenginiai, rezervuarų parkas, naftos produktų užpylimo - išpylimo estakados, vandens aušinimo bokštai, technologinių įrenginių nesandarios vietos (flanšiniai sujungimai, sandarinimai ir pan.). Organizuotų taršos šaltinių kenksmingų medžiagų išmetimai, neskaitant vent. sistemų, sudaro apie 20 visų teršalų. Angliavandenilių, išsiskiriančių nuo atvirų nuotekų valymo įrenginių paviršių dalis sudaro apie 50 visų teršalų. Pagrindinės teršiančios medžiagos, išsiskiriančios į atmosferą, yra angliavandeniliai bei degimo produktai (anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas). Anglies monoksidas susidaro, kai kure esanti anglis jungiasi su deguonimi. Sieros dioksidas susidaro, kure esančiai sierai jungiantis su deguonimi. Azoto oksidai susidaro iš deguonies ir oro azoto, jį įkaitinus iki liepsnos temperatūros. Kiekvienais metais, remiantis nustatytu grafiku, akcinės bendrovės sanitarinė laboratorija atlieka teršimo šaltinių inventorizaciją. Inventorizacijos tikslai yra: į atmosferą išmetamų teršalų apskaita, kokybiniai ir kiekybiniai iš atskirų teršimo šaltinių išmetamų medžiagų matavimai, atmosferą teršiančių medžiagų valymo įrenginių darbo efektyvumo kontrolė, nustatytų normatyvų kontrolė. Matavimai atliekami instrumentiniais, ekspres ir laboratoriniais - instrumentiniais metodais pagal su aplinkos apsaugos ministerija suderintas metodikas. Taip pat akcinėje bendrovėje yra įdiegta JAV gamybos teršalų kontrolės sistema “Amatek”. AB “Mažeikių nafta” sanitarinė laboratorija atlieka ir atmosferinio oro už įmonės sanitarinės zonos užterštumo kontrolę. Be sanitarinės laboratorijos teršalų išsiskirimo į atmosferą kontrolę atlieka ir aplinkos apsaugos ministerijos analitinės kontrolės laboratorijos. Gamtosauginiai veiklai akcinėje bendrovėje vadovauja aplinkos apsaugos skyrius. Akcinės bendrovės gamtosauginių priemonių plane yra numatomos priemonės, skirtos į aplinką išsiskiriančių teršalų kiekio sumažinimui. Tai gali būti ir naujų ekologiškų įrengimų bei aparatų pirkimas, ir esančių įrengimų bei technologinio proceso pertvarkymas ir tobulinimas. Siekant sumažinti azoto oksidų skaičių, įrenginyje LK - 2 įdiegtas amoniakinio vandens įpurškimas į technologines krosnis, sieros dioksido kiekį būtų galima sumažinti, naudojant kurą su mažesniu sieros kiekiu, efektyvi angliavandenilių kiekio mažinimo priemonė yra nuotekų valymo įrengimuose esančių atvirų paviršių mažinimas. Sumažinti anglies monoksido ir azoto oksidų kiekį galima, tobulinant degimo procesą, diegiant technologinėse krosnyse naujos, pažangios konstrukcijos degiklius. Akcinėje bendrovėje yra įdiegtos ir labai brangiai kainuojančios gamtosauginės priemonės. Atvirus paviršius nuotekų valymo įrengimuose mažina naftos šlamoperdirbimo įrenginys, kainavęs 2.2 mln. DM. Automatizuota teršalų kontrolės sistema “Ametek” kainavo 1.4 mln. USD. Kiekvienais metais aplinkos apsaugos ministerija patvirtina leidimą išmesti į atmosferą teršalų kiekį. Už metamus į atmosferą teršalus akcinė bevdrovė nustatyta tvarka sumoka mokesčius. Didžiąja dalimi išmetamų į atmosferą teršalų kiekį salygoja perdirbtos naftos kiekis. Metinis vandens sunaudojimas (1997m.) 106574 tūkst. kub. m Tame tarpe: -geriamo 836 tūkst. kub. m. -upės 5611 tūkst. kub. m. -apytakinio 95532 tūkst.kub. m. -pakartotinai naudojamo 4595 tūkst. kub. m. Į Baltijos jūrą po biologinio valymo išleista 5031 tūkst. kub. m. nuotekų, iš jų 5024 tūkst. kub. m. bendrovės nuotekų. Išvalyta valymo įrengimuose ir išleista į Varduvos upės baseiną 3294 tūkst. kub. m. Mažeikių miesto nuotekų. Į atmosferą iš bendrovės taršos šaltinių išmesta 27714.559 t teršalų. Oro valymo nuo teršalų įrenginiuose sugaudyta: -sieros vandenilio 1454.478 t -angliavandenilių 77497.699 t Už aplinkos teršimą 1997m. sumokėta mokesčių 3305129.57 Lt Už gamtinių išteklių naudojimą sumokėta 56656.75 Lt Už padidintą, negu leidžiama aplinkos teršimą sumokėta 9655.06 Lt sankcija. Naftos paruošimas perdirbimui Naftos nudruskinimas ir nuvandeninimas. Paskirtis - vandens ir druskų pašalinimas iš naftos prieš paduodant ją į perdirbimą. Efektyvus nuvandeninimas ir nudruskinimas įgalina žymiai sumažinti technologinių įrengimų koroziją, išvengti katalizatorių dezaktyvacijos, pagerinti naftos produktų kokybę. Žaliavinė nafta yra vadinama nudruskinta ir nuvandeninta, kai joje druskų kiekis - ne daugiau 3-4 mg/l ir vandens, ne daugiau 0.1 masės . Nafta su vandeniu sudaro emulsiją, t. y. sistemą sudarytą iš dviejų, netirpių vienas kitame, skysčių. Naftos emulsijos būna dviejų tipų: “nafta vandenyje” - hidrofilinė ir “vanduo naftoje” - hidrofobinė. Emulsijos tipas nustatomas dviem būdais: 1. Tirpimas vandenyje ir benzine. Hidrofilinė emisija tirpsta vandenyje ir nugrimzta benzine ant dugno. Priešingi reiškiniai vyksta su hidrofobine emulsija. 2. Pralaidumas elektros srovei. Ją praleidžia tik hidrofilinės emulsijos. Emulsijos spalva - nuo geltonos iki tamsiai rudos, o konsistencija - nuo grietinės iki mosties tirštumo. Naftos emulsijos klampumas didėja, didėjant vandens kiekiui joje iki 60 - 80, po to krenta. Emulsijos patvarumas priklauso nuo joje esančio emulsiklio kiekio. Emulsikliai būna: 1. Hidrofiliniai - gerai tirpūs vandenyje ir netirpūs naftoje. Jiems priskiriamos naftenų rūgščių, sulforūgščių ir kitos gruskos. 2. Hidrofobiniai - gerai tirpūs naftoje ir netirpūs vandenyje. Šiems emulsikliams priklauso - naftenatai, smulkio molio dalelės, metalų oksidai (Ca, Mg, Fe, Al ), dervingos asfalteninės medžiagos. Emulsijos patvarumo priežastimi taip pat yra statinių elektros krūvių atsiradimas vandens lašeliuose ir kietose dalelėse. Veikiant šiems krūviams vandens lašeliai yra atstumiami. Perdirbti naftą su emulsiją negalima, todėl iš pradžių ją suardo - deemulguoja. Tai reikia atlikti kuo greičiau, nes šviežias emulsijas suardyti lengviau. Emulsijos suardomos tokiais būdais: 1. Mechaniniu būdu - nusodinant, centrifuguojant ir filtruojant. Nusodinimas yra pirmoji emulsijų suardymo stadija. Centrifuguojama ir filtruojama dažniausiai laboratorinėmis sąlygomis. 2. Terminiu būdu - panaudojant šilumą. Kaitinant emulsiklio plėvelė plečiasi ir sprogsta, o skysčio lašeliai susilieja. Paprastai nusodinama ir kaitinama nafta iki 70 0C temperatūros, bet sutinkamos emulsijos nesuyrančios net 120 0C temperatūroje. Tokiu atveju naudojami kiti metodai. 3. Cheminiu būdu - panaudojant deemulsiklį, kuris išstumia emulsiklį arba jį ištirpdo, dėl ko emulsija suyra. Daugiausia naudojami nejonogeninių paviršiaus aktyvių medžiagų tipo demulsikliai, kurie skatina sudaryti priešingo tipo emulsijas. Emulsijų susidarymo savybė paralyžuojama ir emulsija išsisluoksniuoja. 4. Termocheminiu būdu - įvedant į pakaitintą naftą deemulsiklio. Procesas vykdomas uždaruose aparatuose iki 0.9 Mpa ir 150 - 155 0C temperatūros emulsijoms išsisluoksniuojant. 5. Elektriniu būdu - veikiant emulsiją elektriniu lauku, sukuriama aukštos įtampos kintama srovė. Jos poveikyje plėvelė suyra ir emulsija išsisluoksniuoja. Naftos nuvandeninimas dažniausiai atliekamas elektrodehidratoriaus pagalba. Jis sudarytas iš korpuso 1, emulsijos paskirstytuvo 2, nudruskintos naftos surinktuvo 3, dviejų vandens surinktuvų 4, viršutinio, vidutinio ir apatinio elektrodų 5, 6, ir 7, izoliatorių 8 ir 11, transformatoriaus 9, aukštos įtampos įėjimo 10 ir paskirstytuvo 12. Taip pat jį sudaro emulsijos padavimo atvamzdis I, naftos išleidimo atvamzdis II, praplovimo vandens tiekimo atvamzdis III. Fizikiniai naftos perdirbimo būdai Naftai perdirbti yra taikomi fiziniai ir cheminiai perdirbimo būdai. Fiziniais būdais vadinami tokie, kai perdirbant naftą nepasikeičia joje esančių angliavandenilių struktūra, pvz., jeigu naftoje yra daugiausia alkanų, tai ir jos produktuose jų liks daugiausia. Cheminiais būdais perdirbant naftą yra pakeičiama angliavandenilių struktūra . Pavyzdžiui, benzine labiau pageidaujami arenai, bet naftoje daugiau yra alkanų. Perdirbant naftą cheminiu būdu, alkanai yra pakeičiami arenais. Nuvandeninus ir nudruskinus naftą yra atliekamas pirminis jos perdirbimas - distiliavimas. Distiliacija - tai naftos perskyrimo procesas, kuris paremtas naftos sudėtyje esančių angliavandenilių atskyrimu vienų nuo kitų pagal virimo temperatūras į frakcijas. Distiliavimas vyksta esant atmosferiniam slėgiui. Geriausias frakcinis perskirimas gaunamas naudojant reaktifikacijos procesą, t. y. distiliaciją su priešpriešinių srautų kontaktu tarp kylančio garų srauto ir besileidžiančios skystos flegmos. Garų ir skysčio kontaktas vyksta reaktifikacijos kolonose ant specialių lėkščių. Šiuolaikinėse technologijose pirminis naftos perdirbimas dažniausiai naudojamas tikslu gauti žaliavą antriniams naftos perdirbimo procesams. Benzino frakcijos toliau paduodamos į riformingą, tikslu gauti aukštaoktaninį benziną. Dyzelinio kuro ir žibalo frakcijos paduodamos į hidrovalymo procesą. Mazutas naudojamas antrinio perdirbimo procesuose - vakuminiame mazuto distiliavime ir tolesniame jo visbrekinge ir kataliziniame krekinge. Vykdant atmosferinę reaktifikaciją (1 pav.) , nafta siurbliu 1 per šildytuvą 2 ir valytuvus 3 paduodama į kaitinimo krosnį 4. Krosnyje ji įkaitinama iki 350 - 380 0C, ir visi angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra yra žemesnė nei 380 0C, išgaruoja. Naftos garai ir likęs kondensatas patenka į reaktifikacijos koloną 5, kurioje temperatūra, kylant į viršų, palengva mažėja nuo 380 0C iki 30 0C. Įvairiose kolonos aukščiuose padarytos specialios pertvaros kondensatui surinkti. Garai kildami į viršų palengva atvėsta ir ant atitinkamų pertvarų kondensuojasi. Taip naftoje esantys angliavandeniliai pagal virimo temperatūras išsiskaido į dujų (380 0C). Benzino, žibalo ir gazolio frakcijos, kurių virimo temperatūra iki 350 0C, vadinamos šviesiaisiais naftos produktais. Gauti reaktifikacijos produktai dar netinkami naudoti ir tėra tik žaliava tolesniam perdirbimui: kai kurie iš jų gali būti skirstomi į dar smulkesnes frakcijas, perdirbami chemiškai, valomi. Gaminant prekinius produktus, išvalytos reaktifikacinės frakcijos dozuojamos pagal tam tikrą frakcinę sudėtį ir į juos įmaišoma specialių priedų eksploatacinėms savybėms pagerinti. Iš benzino frakcijų gaminamas automobilinis ir aviacinis benzinas, iš žibalo - reaktyviniai degalai, techninis ir apšvietimo žibalas, iš gazolio - dyzeliniai degalai. Vakuuminė mazuto distiliacija Vakuuminė mazuto distiliacija yra skirta gauti plačią vakuuminio distiliato frakciją 350 - 561 0C, kaip žaliavą katalizinio krekingo įrenginiui. Ji turi būti šviesiai geltonos arba žalsvos spalvos. Frakcijose neturi būti dervų ir asfaltenų, metalų, kurie turi ypač didelę įtaką aliumosilikatiniams katalizatoriams, naudojamiems hidrovalymo ir krekingo įrenginiuose. Mazuto distiliacija atliekama vakuume tam, kad reikia pažeminti angliavandenilių virimo temperatūrą ir tuo būdu išvengti jų skaidymosi. Mazute esančių anglianandenilių virimo temperatūra yre aukštesnė už jų skaidymosi temperatūrą. Mazutas iš reaktifikavimo kolonos (1 pav.) siurbliu 6 per kaitinimo krosnį 7 tiekiamas į reaktifikacijos koloną 8. Krosnyje 7 ir kolonoje 8 yra vakuumas (8-11 kPa), todėl angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra yra iki 500 0C, išsidistiliouja 410 - 420 0C temperatūroje. Mazuto distiliatas skaidomas į tris frakcijas: skystieji angliavandeniliai (300 - 400 0C) - 7-8, vidutiniai (350 - 420 0C) - 7-8, ir tirštieji (420 - 490 0C) - 6-7 naftos masės. Liekana, gauta atskyrus frakcijas, vadinama gudronu (>500 0C) - 20-30. Reaktifikuojant šiek tiek susidaro ir vakuuminių dujų - gazolio (3500C padavimas išėjime iš reaktorių į kolonos K - 701 apačią, kad nevyktų kokso susidarymas vamzdynuose ir kolonos apačioje. Benzininių frakcijų recirkuliacija ir turbulizatorių naudojimas neleidžia susidaryti koksui proceso metu. Praskiesdama žaliavą, benzino frakcija sumažina asfaltenų koaguliaciją ir sutankėjimą, tokiu būdu sumažindama kokso susidarymą ir turbulizuodama srautą bei neleidžia nusėsti produktams ant vamzdynų ir aparatų sienelių. Benzinas taip pat sumažina žemo oktaninio skaičiaus benzino išeigą ir jų sąskaita padidina dujinių alkenų išeigą. Kai į visbrekingo žaliavą įvedamos aromatizuotos medžiagos, tai suyrančias dervų molekules pakeičia priedo molekulės. Dėl to asfaltenai būna dispersinėje būklėje ir reaguoja produkto masėje, sudaro karboidų daleles, kurių skersmuo mažesnis ir išbūna pakibusioje būsenoje, sumažindami kokso nusėdimą. Be to , sunkios katalizinio krekingo frakcijos įvedimas sumažina katalitinio kuro klampumą ir užšalimo temperatūrą, daro jį stabiliu sandėliuojant, transportuojant, deginant, mažindamas nuosėdų nusėdimą rezervuaruose, degikliuose. Šildymo aparatai Krosnys. AB “Mažeikių nafta” krosnys naudojamos tik temperatūrai palaikyti. Išimtiniu atveju krosnis gali būti naudojama medžiagai pašildyti, bet taip yra tik tuo atveju, kai yra nedidelis medžiagų srautas. Naudojamos vamzdinės CKB 1 krosnys. Tai laisvo vertikalaus kombinuoto degimo krosnis. Degikliai pastatyti dugne. Vertikalūs vamzdžiai radiacinėje kameroje išdėstyti išilgai visų keturių radiacinės kameros sienų. Ant radiacinės kameros sienų išdėstyti vienaeiliai ekranai, o tarp radiacinių kamerų - dvieiliai abipusio apšvietimo ekranai. Tokio tipo krosnis gali būti 6 našumų. Visos jos skiriasi tik vienodų radiacinių kamerų skaičiumi. Keičiant degiklius atskirose kamerose, galima kiekvienoje palaikyti atskirus leistinus kaitinimo paviršių įtempimus. Virš kiekvienos radiacinės kameros įtaisyta atskira konvekcinė kamera su horizontaliais lygiais vamzdžiais. Dirbant su skystu kuru briaunuotų vamzdžių naudojimas konvekcinėje kameroje neleidžiamas. Kiekviena konvekcinė kamera turi savo dūmtraukį ir reguliavimo šibėrį. Krosnys futeruotos karščiui atspariu betonu. Šilumokaičiai. AB “Mažeikių nafta” naudoja tik korpusinius šilumokaičius ir naujos konstrukcijos Pakinoks šilumokaičius. Tai tokie aparatai, kuriuose šiluma iš vienos medžiagos perduodama kitai. Korpusiniai šilumokaičiai - šildytuvai yra sudaryti iš vamzdžių pluošto suvirintame iš geležies lakštų cilindriniame korpuse. Vamzdžių galai yra įtvirtinti į rėtines plokštes. Jeigu korpuso ir vamzdžių temperatūra ne didesnė kaip 500C ir vamzdžiai nedaug ištysta, prie korpuso pritvirtinamos abi rėtinės plokštės. Jiegu didesnis temperatūrų skirtumas ir ilgesni šildytuvai, reikia korpuse įrengti kompensatorių arba pastoviai įtvirtinti tik vine rėtinę plokštę, arba panaudoti lenktus vamzdžius. Šio tipo šilumokaičiai gali būti statomi vertikaliai arba horizontaliai. Korpusinių šildytuvų privalumai: naudojami įvairūs slėgiai ( 1 - 30 MPa), yra kompaktiški, patogu valyti vamzdžius iš vidaus, jiems reikia palyginti mažai metalo. Trūkumai: sunku išvystyti didelius agentų greičius, nepatogu vamzdžius valyti iš išorės, sunku gaminti juos iš tų metalų, kurie valcuojami arba suvirinami. Dabartiniu metu įmonėje yra statomi naujo tipo Pakinoks šilumokaičiai, kurie yra unikalūs savo surinkimu ( naudojama nauja suvirinimo technologija - suvirinama sprogdinimo pagalba) bei tuo, kad derina savyje šiluminę kaitą ir hidraulinį efektyvumą, esant aukštoms temperatūtoms ir slėgims. Kokybės kontrolės metodai Benzino ir dyzelinio kuro kokybės rodikliai bei jų nustatymo būdai: 1. Švino kiekis.Tai rodiklis benzino toksiškumui įvertinti. Švinas į benziną patenka su antidetonatoriumi tetraetilšvinu, kuris yra ne tik labai nuodingas, bet didina ir nuodegų kiekį degimo kameroje, gadina deginių katalitinius neutralizatorius. Todėl jo kiekis yra ribojamas ir kaskart vis mažinamas. Švino kiekiui nustatyti iš pradžių tetraetilšvinas suskaidomas druskos rūgštimi, po to - kompleksonometriškai nutitruojamas. 2. Dervų kiekis. Tai rodiklis degalų oksidacijos mastui įvertinti. Tai dervų kiekis esantis 100 cm3 degalų tikrinimo metu. Lyginant su leistinuoju jų kiekiu, galima spręsti apie degalų kokybės pokytį. Ypač greitai degalų terminio ir katalitinio krekingo komponentai, turintys nesočiųjų angliavandenilių. 3. Merkaptanų kiekis. Tai rodiklis merkaptanų kiekiui degaluose įvertinti. Norint, kad nekoroduotų variklių degalų aparatūra, merkaptaninės sieros kiekis degaluose neturi viršyti 0.01. Merkaptanų kiekis nustatomas potenciometriniu metodu ir apskaičiuojamas procentais. 4. Bendras sieros kiekis. Tai rodiklis deginių koroziniam aktyvumui įvertinti. Sudegus bet kokiems sierosjunginiams, susidaro SO2 ir SO3 deginiai, kurie koroduoja variklio degimo kameros ir išmetimo trakto detales. Sieros kiekis nustatomas lempiniu metodu. 5. Bandymas vario plokštele. Tai rodiklis visų sieros junginių koroziniam aktyvumui įvertinti. Koroziją sukelia merkaptanai, vandenilio sulfidas ir elementinė siera. Švariai nušlifuota varinė plokštelė laikoma 3h šiltuose degaluose. Bandymo rezultatas laikomas teigiamu, jeigu ant plokštelės neatsiranda tamsių dėmių ir apnašų. Taip būna, kai degaluose vandenilio sulfido kiekis neviršija 0.0003, elementinės sieros - 0.0015 ir merkaptanų - 0.005. 6. Tankis. Jis nustatomas dalijant medžiagos masę iš jostūrio išmatuoto 200C temperatūroje. 7. Detonacinis stabilumas. Benzino atsparumas detonacijai įvertinamas oktaniniu skaičiumi. Benzino oktaninis skaičius yra nustatomas benziną lyginant su etaloniniais degalais specialiame vieno cilindro karbiuratoriniame variklyje. Etaloniniai degalai sudaromi iš dviejų komponentų, kurių vienas yra labai atsparus detonacijai, o antras neatsparus detonacijai. Etaloninių degalų sudėtisparenkama taip, kad jų antidetonacinės savybės nesiskirtų nuo tiriamo benzino. Atsparaus detonacijai komponento tūris (procentais) etaloniniuose degaluose rodo benzino oktaninį skiačių. Oktaninis skaičius gali būti nustatytas tiriamuoju ir varikliniu metodu. Tiriamasis metodas atitinka tolygų nepkrauto variklio darbą, o variklinis - apkrauto variklio darbą. Šiais metodais nustatyti oktanų skaičiai gali skirtis iki 15 punktų. 8. Frakcinė sudėtis. Šis rodiklis parodo, kokioje temperatūroje kiek išgaruoja degalų. Ji nustatoma degalus distiliuojant. Frakcinė sudėtis yra labai svarbi degalų charakteristika. Nuo benzino frakcinės sudėties priklauso variklio paleidimo lengvumas, garų kamščių susidarymo galimybė tiekimo vamzdeliuose, paleisto variklio įšilimo ir automobilio įsibėgėjimo greitis, nuodegų kiekis, variklio ekonomiškumas ir išdilimas, degalų nuostoliai laikant. 9. Sočių garų slėgis. Tai rodiklis garų kamščių susidarymo galimybei tiekimo vamzdeliuose įvertinti. Kad vasarą benzino tiekimo vamzdeliuose nesusidarytų garų kamščių, benzino sočiųjų garų slėgis yra ribojamas. 10. Klampa. Tai rodiklis skysčio vidaus trinčiai įvertinti. Tai skysčio vidaus trinties koeficientas. Dyzeliniam kurui nustatoma kinematinė klampa. Ji nustatoma kapiliariniu viskozimetru, kuriuo išmatuojama nustatyto kiekio skysčio ištekėjimo trukmė per kapiliarą. 11. Filtravimosi ribinė temperatūra. Tai tokia žemiausia temperatūra, iki kurios atšaldytų degalų tekėjimo greitis per filtrą, esant pastoviam slėgiui, pasidaro lygus ribinei reikšmei. Iš tikrųjų degalų filtravimosi ribinė temperatūra varikliuose būna žemesnė, negu nurodyta standartinė. Ji yra artima degalų stingimo temperatūrai ir priklauso nuo degalų kokybės ir variklio maitinimo sistemos konstrukcijos. 12. Peleningumas. Tai rodiklis nedegančių medžiagų kiekiui naftos produktuose įvertinti. Pelenais yra vadinama tai, kas lieka sudeginus medžiagą. Prie tokių priemaišų priklauso silicio, geležies, aliumunio ir kitokių metalų oksidai bei įvairios neorganinės druskos. Degalų, kuriuose nėra priedų, peleningumas nustatomas juos sudeginant. Po to apskaičiuojamas pelenų kiekis. Jei pelenų kiekis neviršija 0.002, laikoma, kad jų nėra. 13. Koksingumas. Tai rodiklis vertinti naftos produktų polinkį sudaryti variklio degimo kameroje nuodėgas. Koksingumui nustatyti degalai pirmiausia distiliuojami tol, kol liekanos sumažėja iki 10. Po to liekana, kaitinama be oro 800 - 9000C temperatūroje, suskaidoma ir paverčiama koksu. Koksingumas apskaičiuojamas procentaisdalijant kokso masę iš pradinės liekanos masės ir dauginant iš 100. 14. Benzino spalva. Tai rodiklis parodantis degalų kokybę. Benzino spalva turi būti bespalvė arba šviesiai geltona. Tiriamo kuro spalva lyginama pagal standartinių spalvų skalę ir įvertinama spalvos intensyvumo skaičiumi. 15. Vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų kiekis. Šis rodiklis naudojamas vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų buvimui naftos produktuose vertinti. Vandenyje tirpios rūgštys ir šarmai koroduoja metalus. Ypač pavojingos mineralinės rūgštys - sieros, azoto, druskos ir kt. , kurių vandeniniai tirpalai ardo beveik visus metalus. Organinės rūgštys veikia tik spalvotuosius metalus, kuriuos, be to, veikia ir šarmų - kalio KOH, natrio NaOH, ličio LiOH vandeniniai tirpalai. Todėl tiek mineralinių, tiek vandenyje tirpstančių organinių rūgščių, yiek šarmų naftos produktuose neturi būti. 16. Cetaninis skaičius. Norint nustatyti degalų cetaninį skaičių, dyzeliniai degalai irgi būna lyginami su etaloniniais degalais. Tiriama specialiame vieno cilindro dyzeliniame variklyje. Etaloniniai degalai ruošiami iš dviejų komponentų, kurių vienas užsidega labai lengvai, antras - labai sunkiai. Etaloninių degalų sudėtis parenkama taip, kad jų užsidegamumas nesiskirtų nuo bandomų dyzelinių degalų. Lengvai užsidegančio komponento tūris etaloniniuose degaluose rodo dyzelinių degalų cetaninį skaičių. 17. Rūgštumas. Tai rodiklis organinių rūgščių bendram kiekiui naftos produktuose įvertinti. Be grynų angliavandenilių, naftos produktuose būna ir deguoninių junginių - organinių rūgščių, fenolių ir dervų. Nustatant rūgščių kiekį, jos yra ištirpinamos 85 etanolio tirpale, ir ekstraktas titruojamas 0.05 normalingumo kalio šarmo tirpalu etanolyje. Taip neutralizuojamos nafteninės rūgštys, kurios patenka į naftą. 18. Indukcijos periodas. Tai laikas, per kurį benzinas, būdamas 0.7 MPa slėgio deguonies aplinkoje 1000C temperatūroje, nesioksiduoja. Kuo indukcijos periodas ilgesnis, tuo benzinas yra stabilesnis. Šiuo rodikliu įvertinamas benzino polinkis oksiduotis. 19. Stingimo temperatūra. Tai rodiklis ribiniam naftos produktų tekumui žemoje temperatūtroje apibūdinti. Iš jo sprendžiama apie naftos produktų išpilstymo, transportavimo ir naudojimo galimybes žiemą. Tai tokia temperatūra, iki kurios atšaldžius naftos produktus, jie pasidaro nepaslankūs. 20. Mechaninių priemaišų kiekis. Jis įvertina naftos produktų švarumą. Mechaninėmis priemaišomis vadinamos pašalinės priemaišos, kurios netirpsta tirpikliuose ir, filtruojant naftos produktus, lieka ant filtrų. Mechaninių priemaišų kiekis degaluose nustatomas filtruojant degalus per membraninį filtrą, 0.5 l degalų košiama per nitroceliuliozės filtrą. Alyva tirpinama benzine ir skiedinys filtruojamas. Ant filtrų likusios mechaninės priemaišos išdžiovinamos ir pasveriamos. Jų kiekis apskaičiuojamas procentais nuo naftos produkto masės. Jei priemaišų kiekis ne didesnis kaip 0.001, laikoma, kad jų nėra. Sieros kiekio nustatymas benzine ir dyzeliniame kure Sieros junginiai yra kenksminga naftos produktų priemaiša. Jie yra toksiški, suteikia naftos produktams nemalonų kvapą, padidina benzino detonacines savybes, dalyvauja dervėjimo procesuose bei sukelia metalų koroziją. Labiausiai spalvotus metalus ardo aktyvūs sieros junginiai - sieros vandenilis, merkaptanai, elementinė siera, todėl šių junginių buvimas naftos produktuose yra ypač nepageidautinas. Netgi neutralūs sieros junginiai - sulfidai, disulfidai, tiofanai bei tiofenai - gali prie tam tikrų sąlygų sukelti koroziją. Degant kurui sieros junginiai pereina į SO2 ir SO3. Esant žemoms temperatūroms, susidarantys degant arba esantys ore vandens garai kondensuojasi. Oksidai jungiasi su vandeniu ir susidaro rūgštys, kurios ir sukelia koroziją. Kuo daugiau sieros junginių yra naftos produktuose, tuo didesnis rūgštinės korozijos poveikis. Neriekia užmiršti, kad esant aukštoms temperatūroms neutralūs sieros junginiai skyla ir susidaro merkaptanai bei sieros vandenilis. Sieros kiekis normuojamas visų tipų degalams, jų komponentams bei kai kurioms tepalų rūšims. Grieščiausios sieros kiekio normos yra taikomos karbiuratoriniam ir reaktyviniam kurui. Įvairių markių benzine sieros kiekis turi neviršyti 0.05 - 0.10, reaktyviniame kure - 0.10. Šiuo metu AB “Mažeikių nafta” gamina dyzelinį kurą DLEČ-1, savo sudėtyje turintį labai mažą sieros kiekį, t.y. ne daugiau 0.05. Įprastinio dyzelinio kuro sudėtyje sieros kiekis turi būti ne didesnis kaip 0.20. Mažiausi reikalavimai keliami kūryklų mazutui, kuriame sieros junginių kiekis turi neviršyti 0.5 - 3.5. “Bendrosios sieros” , t.y. sieros įeinančios į bet kuriuos organinius junginius, kiekiui nustatyti naftos produktuose taikomas lempinis metodas bei metodas, kuris remiasi disperguojamų rengeno spindulių fluorescencija. Sieros vandenilio kiekis yra normuojamas reaktyviniam, dyzeliniam bei krosnių kurui. Merkaptaninės sieros kiekis benzinui turi būti ne didesnis - 0.001, įvairių rūšių reaktyviniam kurui ne didesnis kaip 0.001 - 0.005, dyzeliniam kurui - ne didesnis kaip 0.01. Sieros vandenilio ir merkaptaninės sieros kiekis nustatomas potenciometriniu metodu. Visų sieros junginių koroziniam aktyvumui įvertinti taikomas vario plokštelės bandymas. Koroziją sukelia tioliai (merkaptanai), sieros vandenilis bei elementinė siera. Bandymo rezultatai yra teigiami, kai degaluose sieros vandenilio kiekis neviršija 0.0003, elementinės sieros - 0.0015 ir merkaptanų - 0.005. Tokia sieros junginių koncentacija beveik nesukelia korozijos. Sieros kiekį nustatyti galima dviem būdais. Pirmasis metodas yra lempinis sieros kiekio nustatymo metodas. Jis naudojamas šviesiems naftos produktams: benzinui, dyzeliniam ir reaktyviniam kurui bei kitiems skystiems naftos produktams, kurie pilnai sudega prietaiso lempoje. Šis metodas leidžia nustatyti sieros kiekį produkte, kai jos kiekis masės procentais yra ne mažesnis kaip 0.01. Sieros kiekio nustatymas lempiniu metodu yra paremtas naftos produkto sudeginimu lempoje, praskiestame arba nepraskiestame pavidale, ir susidariusio degimo metu sieros oksido absorbcija 3 natrio karbonato (sodos) tirpalu: SO2+Na2CO3Na2SO3+CO2 2 Na2SO3+O2 2 Na2SO4 Norint kiekybiškai nustatyti sieros kiekį natrio karbonato perteklius nutritruojamas 0.05 N druskos rūgšties tirpalu. Antrasis metodas. Jis yra naujesnis ir žymiai efektyvesnis. Žymėjimas: D4294-90 STANDARTINIS TESTAVIMO METODAS SIEROS KIEKIUI NAFTOS PRODUKTUOSE NUSTATYTI NAUDOJANT ENERGIJOS DISPERSINĘ RENTGENOGRAMOS SPEKTROSKOPIJĄ 1. Pritaikymas 1.1 Šis bandymų metodas apima sieros kiekio matavimus tokiuose angliavandeniliuose, kaip žaliavinė nafta, distiliatas, mazutas, likučiai, tepalai bei bešvinis benzinas. Koncentracijos matavimo ribos yra nuo 0.05 iki 5 masės . 1.2 Šis standartas gali apimti pavojingas medžiagas, operacijas bei įrengimus. Šis standartas nenumato visų saugos problemų, jeigu tokios egzistuoja, susijusių su jo panaudojimu. Tai yra naujojo standarto pareiga - sukurti tinkamą saugos ir sveikatos apsaugos metodiką bei nuatatyti apribojimų taikymą prieš tai, kai standartas bus panaudojamas. 1.3 SI vienetuose nurodomos vertės turi būti vertinamos kaip standartas. Pageidaujami koncentracijos vienetai yra sieros kiekis masės . 2. Panaudoti dokumentai 2.1 ASTM standartai : D4057 Vadovas naftos ir naftos produktų mėginių ėmimui D4177 Vadovas naftos ir naftos produktų automatiniam ėmimui 3. Trumpas bandymų metodo aprašymas 3.1 Mėginys yra patalpinamas taip, kad jis būtų spindulių sraute, kurį skleidžia rentgeno spindulių šaltinis. Energija sužadinimui gali būti gauta iš radioaktyvaus šaltinio arba iš rentgeno spindulių vamzdelio. Sužadintos rentgeno radiacijos charakteristikos yra pamatuojamos, ir gauti skaičiai yra palyginami su skaičiais, gautais iš anksčiau paruoštų kalibravimo mėginių , tokiu būdu gauname sieros koncentraciją masės . Reikalinga turėti trijų grupių kalibravimo mėginius, kad skaičiuoti sieros koncentraciją diapazone nuo 0.05 iki 5 masės. 4. Reikšmė ir panaudojimas 4.1 Daugelio naftos produktų kokybė priklauso nuo juose esamo sieros kiekio. Perdirbimo tikslais yra būtina žinoti sieros koncentraciją. Taip pat egzistuoja federalinės, valstijų bei vietinių agentūrų nuostatai, ribojantys sieros kiekį kai kuriose kuro rūšyse. 5. Trukdžiai 5.1 Mėginiai, turintys kietųjų metalų priemaišų, švino alkilus ir t.t. , atsiliepti analizių rezultatams. Tokie elementai kaip silikonas, fosforas, kalcis, kalis, bei haloidai trukdo, jeigu jų esama koncentracija viršija kelis šimtus miligramų kilogramui. Apie specifinius tukdžius informacijos ieškokite gamintojo paruoštuose instrukcijose. Tikslumo nustatymo tyrimuose naudojamos medžiagos turėjo iki 250 mg/kg vanadžio , 50mg/kg nikelio ir 15 mg/kg geležies, bet tai nesukėlė jokio pastebimo nukrypimo. 6. Aparatūra 6.1 Dispersinis energijos rentgenoskopijos analizatorius.Dispersinis energijos rentgenoskopijos analizatorius gali būti naudojamas, jeigu į jo konstrukciją įeina, kaip minimum, sekančios savybės, ir jeigu jo pagalba atliktų bandymų rezultatai yra vienodi rūpimiems mėginiams. Reikalaujamos konstrukcijosn savybės apima: 6.1.1 Rentgeno spindulių sužadinimo šaltinį, kurio energija viršija 2.5 KeV. 6.1.2 Išimamą mėginio indelį su įrengtais plastikinės plėvelės langais, praleidžiančiais rentgeno spindulius, ir taip pat leidžiantį panardinti mėginį į bent jau 3 mm gylį. 6.1.3 Rentgeno detektorių su aukštu 2.3 KeV jautrumu. 6.1.4 Filtrus arba kitas priemones, atskiriančias sieros spinduliavimą nuo kitų rentgeno spindulių. 6.1.5 Signalus palaikančią elektroniką, atliekančią impulsų skaičiavimo bei impulsų aukščio analizės funkciją. 6.1.6 Displėjų ar printerį, kuris rodo skaičius, sieros, arba ir viena, ir kita. 6.2 Analitinės svarstyklės, sugebančios sverti 0.1 mg tikslumu. 7. Reagentai ir medžiagos 7.1 Reagentų grynumas . Reagentų klasės cheminės medžiagos turi būti naudojamos visuose bandymuose. Jeigu nėra tokių nurodymų, tai reiškia, kad visi reagentai atitinka Amerikos Chemikų Asociacijos Analitinių Reagentų Komisijos specifikacijas, kurias galima gauti iš Asociacijos. Cheminės medžiagos kitų klasių taip pat gali būti naudojamos, bet su sąlyga, kad visų pirma bus užtikrintas reagento grynumas, įgalinantis matavimų tikslumą. 7.2 Di-n-butil sulfidas, sieros kiekis - 21.91 masės . 7.3 Baltoji alyva,ACS reagentų klasės arba mažesniu nei 20 mg/kg sieros kiekiu. 8. Mėginio kiuvetės paruošimas 8.1 Prieš naudojimą, išvalykite ir nusausinkite kiuvetę. Išimamos kiuvetės negali būti naudojamos pakartotinai. “Lango” medžiaga yra įprastai 6 mikrometrų storio arba polikarbonato plėvelė. Su plėvele reikia kuo atsargiau elgtis, kad būtų išvengta jos pažeidimo. “Lango” pakeitimas yra labai svarbus kiekvieno mėginio matavimui. PASTABA : Atsargiai - Mėginiai su dideliu aromatinių angliavandenilų kiekiu. 9. Kalibravimas ir standartizavimas 9.1 Standartų paruošimas: 9.1.1 Pirminius standartus ruoškite trijų koncentracijų : 5, 2.5 ir 1 masės  sieros, atskirai sverdami komponentus, bet neskiesdami koncentrato. Tikslus sieros kiekis turi būti skaičiuojamas iki trijų skaičių po kablelio. 9.1.2 Atsargiai pasverkime maždaug atitinkamą baltos alyvos kiekį, parodytą Lentelėje 1, į tinkamą kolbą su siauru kaklu, o po to atsargiai pasverkime maždaug tokį patį kiekį di-n-butil sulfido. Kruopščiai sumaišykime ( patartina naudoti stiklu padengtą magnetinį maišiklį) kambario temperatūroje. 9.1.3 Paruoškite kalibravimo standartus, trijuose diapazonuose ištirpinę pirminius standartus su balta alyva (Lentelė 2). 9.1.4 Paruoškite aukščiau minėtus standartus ir tinkamus tirpalus kalibravimo grafikams, apimmantiems tris diapazonus. Gali būti naudojamas analizatorius prijungtas prie kompiuterio, jeigu yra pateikta vidinė daugiašakė kalibravimo kreivė. 9.2 Patvirtinti kalibravimo standartai 9.2.1 Gali būti naudojami atsakingų standartų organizacijų patvirtinti kalibravimo standartai, kai jie yra taikytini duotam mėginiui. Į tokius standartus įeina Standard Reference Materials (SRM) (Standartų Nuorodų Medžiagos), paruoštas ir patvirtintas National Institute of Standards and Technology (NIST) ( Nacionalinio Standartų ir Technologijos Instituto), bei Standard Sample of Sulfur in Residual Fuel Oil (Standartinis Sieros Mėginys Mazute), patvirtintas Japan Petroleum Institute ( Japonijos Naftos Instituto). 9.2.1 NIST patvirtintoms medžiagoms, naudojamoms šio bandymų metodo tyrimuose, buvo priskirti skaitmeniniai žymėjimai 1620, 1621, 1622, 1623, ir 1624, ir sieros kiekis jose buvo nuo 0.2 iki 4.5 masės . 9.2.1 Standartų saugojimas. Laikykite standartus tamsiose, stikliniuose kamščiu uždarytuose buteliuose, saugomuose vėsioje ir tamsioje patalpoje. Jeigu juose pastebėsite bet kokį koncentracijos pakeitimą ar nuosėdas, nedelsdami sunaikinkite standartą. 10. Aparatūros paruošimas 10.1 Surinkite arba pastatykite pagal gamintojo instrukcijas. Jiegu įmanoma, leiskite prietaisui dirbti nenutrūkstamai, kad būtų palaikomas optimalus stabilumas. 11. Mėginių ėmimas 11.1 Bandomąjį pavyzdį imame pagal metodiką D 4057 arba D4177. Jiegu bandomasis pavyzdys nėra iš karto naudojamas, tuomet prieš imdami porciją analizei, kruopščiai ją suplakite. 12. Procedūra 12.1 Paruoškite mėginio kiuvetę ir patalpinkite mėginį į bent jau 3 mm gylį. Viršuje palikite pakankamai vietos ir, jeigu būtina, išeinamąją “lango” angą subadyti (adatos pagalba). 12.2 Standartai. Gaukite keturis rezultatus kiekvienam standartui, naudodami rekomenduojamą prietaisui skaičiavimo laiką ( tipiški priimtini skaičiavimo periodai yra nuo 50 iki 300 s). Iš karto po to procedūrą pakartokite, naudodami tik ką paruoštas kiuvetes ir tik ką paruoštas mėginių porcijas. Iš gautų duomenų paskaičiuokite matavimo rezultatų vidurkį kiekvienai sieros koncentracijai. Šių rezultatų vidurkio pagrindu paruoškite kalibravimo grafiką. Gali būti naudojamas į analizatorių integruotas kompiuteris, kuris gali braižyti vidinę daugiašakę kalibravimo kreivę. 12.3 Mėginiai analizei. Prieš kiuvetės užpildymą gali būti būtina pašildyti klampius mėginius, kad jie lengvai piltusi į kiuvetę. Užpildykite kiuvetę iki reikalingo gylio ir įsitikinkite, kad tarp “lango” ir skysčio nebūtų jokių oro burbuliukų. Gaukite du nuoseklius matavimus, naudodami mėginio porcijai rekomenduojamą prietaiso matavimo trukmę. Paskaičiuokite mėginio matavimo vidurkį. 13. Paskaičiavimas 13.1 Sieros koncentracija mėginyje yra paskaičiuojama iš kalibravimo kreivės, naudojant matavimų vidurkius kiekvienai alyvai. Užregistruokite rezultatus iki dviejų skaičių po kableliu. Jiegu analizatoriuje yra kompiuteris, įgalinantis automatinį daugiašakį kalibravimą, tokiu būdu paskaičiuotos koncentracijos vertės turi būti užregistruotos. 14. Ataskaita 14.1 Ataskaitoje užrašykite rezultatus kaip bendrą sieros kiekį, masės  ir nurodykite, kad rezultatai buvo gauti pagal bandymo metodą D 4294. 15. Tikslumas ir nukrypimai 15.1 Tikslumas. Šio bandymų metodo tikslumas, kaip nurodo tarplaboratorinių bandymų statistinės analizės rezultatai, yra toks: 15.1.1 Sutapimas. Skirtumas tarp vienas po kito sekančių bandymo rezultatų, gautų to paties operatoriaus, naudojančio tą pačią apratūrą, tomis pačiomis darbo sąlygomis identiškomis bandymo medžiagoms, kuris per ilgą laikotarpį, vykstant normaliam ir teisiniam bandymo metodo atlikimui, viršija sekančias vertes tik vienu atveju iš dvidešimties. Kartotinumas=0.029(S +0.6) kur S - vidutinė dviejų rezultatų vertė, masės . 15.1.2 Atitikimas. Skirtumas tarp dviejų atskirų ir nepriklausomų rezultatų, gautų iš skirtingų operatorių, dirbančių skirtingose laborotorijose, bet su identiškomis bandymo medžiagomis, kuris per ilgą laiko tarpą viršija sekančias vertes tik vienu atveju iš dvidešimties. Atgaminimas=0.063(S+0.6) kur S - vidutinė dviejų rezultatų vertė, masės . 15.2 Nukrypimas. Nebuvo pastebėta jokio nukrypimo atitikimo metodo, nustatymo tarplaboratoriniame bandyme ir naudojančio NIST patvirtintus standartus, ribose. IŠVADOS Šiame referate stengiausi išsamiai išnagrinėti naftos reikšmę, jos perdirbimą, iškėliau problemą dėl užterštumo. Išties nafta yra labai svarbi mūsų kasdieninybėje. Be jos negalėtume mėgautis dabar turimu komfortu: nevažinėtume automobiliais ir reikėtų atsisakyti daugelio dabar turimų produktų.Referate supažindinau su prognoziniais naftos ir dujų ištekliais Lietuvos sausumoje ir jai priklausančioje Baltijos jūros ekonominėje zonoje bei problemomis iškylančiomis naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos procese bei siūlomi jų sprendimo būdai. Analizavau Respublikos įstatyminė bazę ir jos įtaką naftos verslo plėtrai Lietuvoje.Šiame referate galima rasti įdomių faktų,ne tik sausos teorijos. Naudota literatūra: 1. Internetas( www.biocentras.lt www.nafta.lt www.google.lt ) 2. Rimantas Vaitkus ,,Chemija X” Kaunas.2004 3. ,, Mokinio žinynas” Vilnius 2002 4. Tarybų Lietuvos Enciklopedija.3 tomas. Vilnius 1987

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!