Nacionalinio produkto pusiausvyra

Įvadas Šiuolaikiniai valstybių ūkiai (tiesiog vadinami ekonomikomis) gamina labia daug įvairių prekių ir paslaugų. Tai ir mainstays, ir butai, ir medicininis aptarnavimas, ir automobiliai. Vienas iš būdų įvertinti kurią nors ekonominę sistemą – išmatuoti visų jos teikiamų prekių bei paslaugų vertę. Žinoma, įvertinę visuminę gamybos apimtį, dar nesužinosim apie šalies žmonių pragyvenimo lygį. Mat turtingo žmogaus ire laimingo žmogaus sutapatinti negalima. Žmogui būtini ire kiti dalykai: pasitenkinimas savo darbu, bei aplinka, kuri jį supa. Kaip bebūtų, pagamintos produkcijos apimtis – tai vienas iš svarbių ekonomikos sėkmės rodiklų. Šioje temoje aptarsime nacionalinio produkto ir nacionalinio pajamų matavimus, visuminę paklausą ir visuminę pasiūlą, jų kitimo veiksnius, pusiausvyros nacionalinį produktą ir jo kitimą. Visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos modelis naudojamas, siekiant išskirti pagrindines makroekonominės teorijos kryptis ir parodyti jų praktinio pritaikymo ypatybes. 1. Nacionalinio produkto ir nacionalinio pajamų matavimas 1.1.Rinka ir pagamintos produkcijos matavimas Gaminių įvairovė sąlygoja problemą: kaip reiktų išmatuoti visą nacionalinį produktą. Kaip galima sumuoti, pavyzdžiui, apelsinus ir obuolius? Tai fiziškai skirtingi produktai. Atsakymą pateikia rinkos kainos. Jei obuoliai perkami po 1 litą už kilogramą, o apelsinai – po 50 centų, tai reiškia, kad kilogramas obuolių yra vertas dviejų kilogramų apelsinų. Pasinaudojant rinkos kainomis, apelsinus bei obuolius galima palyginti ir sumuoti (žr. 1 lentelę). Panašiu būdu galima nustatyti sudėtingos ūkinės sistemos teikiamų produktų bendrąją vertę. Padaugindami produkcijos kiekį iš kainos, gauname vieno kurio nors produkto vertę. Tuo tarpu sumuodami įvairių produktų – drabužių, maisto, automobilių ir t.t. – kainas, galime pinigais įvertinti metinį nacionalinį produktą. Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikštaprekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį (dažniausiai per metus), vertė.[1;90] 1 lentelė. Obuolių ir apelsinų sumavimas, panaudojant rinkos kainas. (1) Kiekis (kilogramais) Padauginta (2) Kaina (už kilogramą) Lygu (3) Rinkos vertė (1)x(2)=(3) Obuoliai 1000 x 1,00 Lt = 1000 Lt Apelsinai 4000 x 0,50 Lt = 2000 Lt Iš viso: 3000 Lt 1.2.Nacionalinis produktas ir nacionalinės pajamos Nacionalinės pajamos – tai suma pajamų, atitenkančių visiems gamybos veiksniams. Jas sudaro darbo užmokestis, renta, palūkanos ir pelnas. Kai kuriose šalyse bendras nacionalinis produktas (BNP) skaičiuojamas pagal “pajamų srautų” metodą – tai visuminių pajamų (atlyginimų, palūkanų, rentos, pelno ir kt.) ir amortizacinių atsiskaitymų suma (žr. 2 lentelė). 2 lentelė BNP apskaičiavimo metodų taikymas BNP apskaičiavimas pagal gamybos apimtis arba “prekių srautų” metodą BNP apskaičiavimas pagal “pajamų srautų” metodą Namų ūkio išlidos prekėms ir paslaugoms (C) + Verslo įmonių investicinės išlaidos (I) + Valstybės išlaidos prekėms ir paslaugoms (G) + Užsienio prekybos išlaidos (NX) } =BNP= Darbo užmokestis + Dividentai + Pelnas + Palūkanos + Kitos pajamos BNP įtakos turi kainų lygis, todėl kainų pokyčio įtaka BNP apimčiai įvertinama skaičiuojant realųjį BNP ir nominalųjį BNP. BNP, apskaičiuotas einamųjų metų (pakitusiomis) kainomis, vadinamas nominaliuoju bendruoju nacionaliniu produktu (BNP), o BNP, apskaičiuotas bazinio laikotarpio nepakitusiomis kainomis, vadinamas realiuoju nacionaliniu produktu (BNPr).[2;8] BNP kitimo tempai labai priklauso nuo: • gamybos apimties, • kainų svyravimo. Visų prekių kainų kitimo rodiklis vadinamas BNP defliatoriumi. BNPdefl.1998m. = BNPn1998 m. x 100. BNPr1992 m. Defliatorius – bendrojo kainų lygio indeksas, naudojamas realiam bendrajam nacionaliniam produktui apskaičiuoti (3 lentelė). 3 lentelė Lyginamieji infliacijos įvertinimai JAV 1986 – 1990 m. Metai Defliatorius Vartojimo prekių kainų indeksas 1982 1983 1984 1985 1986 1987 1988 1989 1989 6,4 3,9 3,8 3,3 2,7 3,1 3,6 3,7 3,7 6,1 3,2 4,3 3,6 1,9 2,9 4,1 4,2 4,3 Skaičiuojant BNP defliatorių kaip pagrindas yra kainų indeksas, tačiau defliatorius nuo kainų indekso skiriasi, kadangi yra platesnis pagal ekonominį turinį, nes BNP defliatorius rodo bendrą kainų pasikeitimą visos ekonomikos mastu, t.y. apima “rinkos krepšelio” kitimą ekonomikoje. Defliatorius parodo ne tik kai kurių prekių ir paslaugų kainų pokyčius, bet ir investicinių prekių, vyriausybės perkamų prekių ir paslaugų bei pasaulinėje rinkoje pirktų prekių ir paslaugų kainų pokyčius.[2;9] 2. Bendroji paklausa ir bendroji pasiūla. Pusiausvyros nacionalinis produktas 2.1. Bendroji paklausa ir jos struktūra pagrindiniuose makroekonomikos modeliuose. Bendrosios paklausos kreivė Ekonomikos teorijoje svarbią reikšmę turi visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos sąvokos, atskleidžiančios visų pirkėjų ir visų pardavėjų elgesį ir paslaugų rinkoje. Visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos modelis reikalauja sujungti visas atskiras šalies rinkas į bendrą rinką, o atskirų prekių kainą – į vieną bendrą kainą arba kainų lygį. Remiantis makroekonominio modelio rodikliais, bendruoju kainų lygiu P (ordinačių ašyje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniu produktu Y (absičių ašyje), nagrinėjama visuminė paklausa ir visuminė pasiūla. Jei kainų lygis neaukštas, tai pirkėjai gali įsigyti daugiau ir įvairesnių prekių. Ir atvirkščiai, - jei kainų lygis aukštas, pirkėjai gali mažiau nusipirkti prekių ir paslaugų. Vadinasi, priklausomybė tarp kainų lygio ir Y visuminės paklausos yra neigiama, arba atvirkštinė.[3;123] Visuminę paklausą formuoja visi keturi ūkio sektoriai, todėl ją sudaro keturios struktūrinės dalys: 1. Namų ūkių vartojimas (C) – visų namų ūkio bendra paklausa; 2. Firmų investicijos (I) – verslo firmų paklausa investicinei produkcijai; 3. Vyriausybės išlaidos (G) – vyriausybės paklausa prekėms ir paslaugoms; 4. Grynasis eksportas (NX) – eksporto paklausos ir importo paklausos skirtumas. Visuminė paklausa yra paklausų galutinėms prekėms bendra suma. Matematiškai visuminė paklausa užrašoma kaip atskirų ekonomikos elementų suma: AD = C + I + G + NX Visuminė paklausa (AD) – suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs pirkėjai – privatūs asmenys, verslo firmos, valstybė užsienio valstybių ūkio subjektai – nori ir gali įsigyti, esant tam tikram kainų lygiui. Kita vertus, visų keturių ūkio sektorių išlaidų suma yra vadinama bendrosiosmis išlaidomis. Bendrosios išlaidos (AE) – tai prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidų visuma, esant tam tikram nacionalinio produkto lygiui. Bendrosios paklausos kreivė – grafinis atvirkštinės priklausomybės tarp kainų lygio ir bendrosios paklausos pagamintai produkcijai pavaizdavimas. [1;124] 2.2. Pusiausvyros nacionalinio produkto kitimas. Multiplikatorius Esant papildomoms privačioms išlaidoms – vartojimo ar investicinėms – pusiausvyros nacionalinis produktas padidėja daugiau negu jį sukėlusios išlaidos, t.y. psireiškia muliplikatoriaus poveikis. Išlaidų padidėjimas ne tik padidina bendrąją paklausąir nacionalines pajamas, bet sukelia ir antrinių išlaidų didėjimo grandinę, kuri savo ruožtu vėl padidina bendrąją paklausą ir pusiausvyros nacionalinio produkto apimtį. Multiplikatorius – tai pusiausvyros nacionalinio produkto pokyčio santykis su išlaidų pakitimu, sukėlusiu nacionalinio produkto kitimą.[3;127] 2.3. Bendroji pasiūla, jos kitimo veiksniai Pasiūla ekonomikoje – tai gamybos apimties ir kainų kitimo elementas, todėl bendrosios pasiūlos analizė padeda suprasti infliacijos mechanizmą, nedarbo ir infliacijos kompromiso sprendimo būdas. Bendroji pasiūla (AS) – prekių ir paslaugų kiekis, kurį gamintojai gali ir nori parduoti rinkoje, esant atitinkamam kainų lygiui. Bendrosios pasiūlos teorija – mažiausiai ištyrinėta makroekonomikos sritis. Priežastis, kad esama skirtumų tarp idealios ekonomikos, kurios gamybos apimtis visada yra tokio lygio, kurį sąlygoja visiškas užimtumas, ir realios ekonomikos, kurios darbo rink lėtai prisitaiko prie bendrosios paklausos pokyčių. Bendroji pasiūla rodo ne fiksuotą pasiūlos dydį, o pasiūlos srautą ir jo kitimą, priklausantį nuo kainų, darbo užmoksčio, technikos lygio ir t.t. Bendrosios pasiūlos kreivė – kainų lygio ir bendrosios pasiūlos tiesioginės priklausomybės grafinis vaizdavimas. Realiojo nacionalinio produkto ir kainų lygio kitimo ryšį, kai kiti bendrosios pasiūlos veiksniai yra pastovūs, rodo bendrosios pasiūlos kreivė AS (1 pav.). Jei kaina yra P1, firmos pasirengusios gaminti produkcijos Y1 (taškas A). Firmų pageidaujama gamybos apimtis priklauso nuo kainų , kurias jos gauna pardavusios savo prekes, ir kainų, kurias jos moka už darbą ir kitus gamybos veiksnius. Vadinasi, bendrosios pasiūlos kreivė AS atspindi gamybos veiksnių, ypač darbo rinkos, taip pat prekių bei paslaugų rinkų, sąlygas. Iš pradžių AS kreivė yra nuožalni, o vėliau statėja. Taip yra todėl, kad, kol gamyba nėra pasiekusi savo potencialaus lygio, kol firmos turi nerealizuotų gamybos pajėgumų ir yra laisvos darbo jėgos, nežymiai padidėjęs kainų lygis lemia didesnį gamybos apimties padidėjimą. Aprašytieji dėsningumui būdingi trumpiesiems laikotarpiams.[3;139] 1 pav. Bendrosios pasiūlos kreivė 2.4. Potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinio produkto sąveika: nuosmukio ir infliacijos tarpsniai Nagrinėsime, kaip susiklosto pusiausvyra, reaguojant į bendrosios paklausos (bendrųjų išlaidų) dinamiką. Būna atvejų, kad nacionalinis produktas ir bendroji paklausa nesutampa taške, kuriame pasiekiamas visiškas užimtumas. Tuomet tarp bendrosios pasiūlos ir bendrosios paklausos susidaro skirtumas. 2 pav. parodyta bendrosios paklausos AD ir nacionalinio produkto pusiausvyra . Potencialųjį naciuonalinį produktą vaizduojanti vertikali linija rodo nacionalinio produkto kiekį, kuris bųtų pagamintas, esant visiškam užimtumui. Realusis nacionalinis produktas atitinka potencialiojo nacionalinio produkto dydį, ir pusiausvyra su bendromis išlaidomis AE pasiekiama, kai šių išlaidų pradinis lygis yra AE0. Jei bendrosios paklausos lygis yra mažesnis arba didesnis už pradinį AD lygį, tai susidaro skirtumas tarp potencialiojo (visiško užimtumo) nacionalinio produkto YE. Pirmasis atvejis, kai AD

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!