Bendrojo vidaus produkto (BVP) esmė bei svarba

Įvadas Bendras vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro ūkio sektoriaus ekonominės veiklos rezultatyvumą. Šis kas ketvirtį analizuojamas rodiklis naudojamas tarptautiniu mastu. BVP kitimas rodo šalies ekonominės padėties gerėjimą ar blogėjimą, drauge ir šalies galimybes daugiau ar mažiau lėšų skirti atskiroms šalies ūkio sferoms, kaip kultūra, švietimas ir pan. Taigi galime teigti, jog kasmečiai BVP pokyčiai gali įtakoti kiekvieno individo gerovę. Tad išsamiau susipažinti su šiuo ekonominiu rodikliu mums pasirodė ne tik įdomu, bet ir naudinga. Nagrinėti BVP Šiaurės Europos, o konkrečiau Skandinavijos šalių, ir Vakarų Europos valstybės, būtent Vokietijos, pavyzdžiu mus paskatino tiek istoriniai faktai, tiek ekonominiai rodikliai. Nepaisant to, kad Vakarų Europa laikoma viena iš stipriausių Europos regionų, Vokietijos atvejis yra išskirtinis. Mat suvienyta šalimi, su vieninga ekonomika, ji tapo tik po garsiosios Berlyno sienos griūties, t.y. 1989 metais. Tuo tarpu Skandinavijos šalys laikomos ekonomiškai stabiliausiu tiek Europos, tiek pasaulio regionu. Visos mūsų analizuojamos šalys patenka į turtingiausių (pagal vidutiniam gyventojui per metus tenkantį BVP) pasaulio valstybių trisdešimtuką, o Norvegija yra net trečioje vietoje. Darbe nagrinėjame trijų valstybių duomenis, stengdamiesi pasirinkti skirtingas šalis, kad galėtume padaryti kuo tikslesnes išvadas ir pastebėti, kuo daugiau BVP kaitą lemiančių veiksnių. Mes aptarsime Norvegijos, nepriklausančios Europos Sąjungai, Švedijos, Europos Sąjungos narės, neįsivedusios euro, ir Vokietijos, Vakarų Europos šalies, tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį sukūrusios vieningą ekonomiką, statistinius duomenis ir ekonominius rodiklius. Taigi darbe bus nagrinėjamos dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje apžvelgta BVP kaip vienas pagrindinių makroekonomikos dydžių, supažindinta su tam tikrais apibrėžimais. O praktinėje dalyje bus išanalizuotas pasirinktų Europos valstybių bendras vidaus produktas, jo kaita bei tendencijos. Darbo tikslui pasiekti užsibrėžiami šie uždaviniai, kurie tuo pačiu sudaro kursinio darbo struktūrą: • Aptarti BVP apibrėžimą ir jo teikiamą informaciją apie šalies ekonomiką; • Apžvelgti šio rodiklio skaičiavimo metodus; • Išanalizuoti Skandinavijos šalių ir Vokietijos BVP tendencijas per pastarąjį dešimtmetį, t.y. 1995- 2005 metais); • Supažindinti su BVP struktūra ir svarbiausiais veiksniais šio rodiklio dinamikai. Tikimasi, jog šie uždaviniai padės atskleisti BVP dydžio specifiką bei supažindinti su analizei pasirinktų Europos valstybių ekonomika. Svarbiausi literatūros šaltiniai, kuriais buvo remtasi, yra Europos Sąjungos, Vokietijos, Norvegijos bei Švedijos Statistikos departamentų informacija, 2005 metų Lietuvos statistikos metraštis ir įvairių Europos centrinių bei komercinių bankų komentarai ir prognozės. Didžiausia problema rašant šį darbą buvo reikiamos informacijos gavimas. Nes kai kurios šalys dar nėra pateikusios galutinių visų 2005 metų ar bent jau ketvirtojo ketvirčio duomenų. Be to, skirtingų šaltinių duomenys kartais nesutapo. Tačiau nepaisant sunkumų, tikimasi, jog pavyko išsamiai atskleisti kursinio darbo temą ir pateikti informatyvias išvadas. 1. Bendras vidaus produktas 1.1 Nacionalinių sąskaitų sistema Visa šalies ekonomika susideda iš daug atskirų ekonominių vienetų, kuriuos klasifikuoti padeda Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS) – tai sistema, apibūdinanti pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą ir turtą.1 Pagal NSS visi ekonominiai vienetai skirstomi į keturis sektorius: • Namų ūkiai – ekonomikos sektorius, kurį sudaro individai, šeimos ir nekomercinės organizacijos (profsąjungos, labdaros bei mėgėjų sporto draugijos, ligoninės ir pan.), atliekantys dvigubą vaidmenį: pirma, galutinių prekių ir paslaugų pirkėjo, antra, gamybos veiksnių (darbo, kapitalo bei žemės) savininko. • Įmonės (firmos) – ūkinis vienetas, turintis juridinio asmens teisę, veikiantis komerciniais pagrindais, gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas. • Vyriausybės sektorius – ekonomikos sektorius, apimantis įvairaus valstybinio lygio (centrinės bei vietinės valdžios institucijų) nuosavybę bei valstybinį vartojimą. • Užsienio šalių subjektai – tai šalies ekonominiai ryšiai su užsienio valstybėmis.2 Šiuolaikinėje integruotoje ekonomikos sistemoje dalyvauja visi šie sektoriai. 1.2 BNP ir BVP apibrėžimai Du pagrindiniai ekonominiai rodikliai, skirti nusakyti šalies ekonominiam aktyvumui, yra bendras vidaus produktas ir bendras nacionalinis produktas. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.3 BNP sudaro asmeninio vartojimo išlaidos (C), vyriausybiniai prekių ir paslaugų pirkimai (G), bendrosios privačios vidaus investicijos (I), grynasis prekių ir paslaugų eksportas (NX). Nors BNP yra labai artimas BVP ir yra itin svarbus rodiklis, nusakantis šalies visuomenės gerovę, tačiau pastarajame dešimtmetyje daugelis pasaulio šalių gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kiekiui įvertinti naudoja būtent BVP. Naudojant šį rodiklį gaunami tikslesni realūs šalies metinės gamybos rezultatai. Pagal skirtingus literatūros šaltinius pateikiami keli šio rodiklio apibrėžimai, pabrėžiant skirtingus aspektus. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.4 Arba kitaip tariant, tai bendra visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų naudojant ekonominius išteklius, esančius šalies vidaus ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus), piniginė verčių suma.5 Dar kitaip, BVP – tai BNP, išskaičiavus iš jo šalies pajamas už investicijas užsienio šalyse ir pridėjus pajamas, kurias gauna užsieniečiai už investicijas į šalies ekonomiką – tai BNP ir grynojo gamybos veiksnių eksporto (NIF) skirtumas. Grynasis eksportas – tai eksporto dalis, viršijanti importą. Kitaip tariant, tai skirtumas tarp viso metų eksporto ir importo. Taigi, BNP = BVP + NIF (1) Reiktų atkreipti dėmesį, jog į BVP įskaičiuojama tik baigtinių prekių ir paslaugų vertė, t.y. produktai ir paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui (vartojimo reikmenys, įmonių materialinės investicijos, vyriausybės pirkimai). Baigtinės prekės atspindi visų šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertę, jau iš jos atėmus tarpinio produkto, naudojamo prekių gaminimui ar paslaugų teikimui, įkainį. Taigi apibendrinant BVP ir BNP skirtumus galime teigti, jog BVP skaičiuojamas teritoriniu skirtumu, t.y. šalies viduje, o BNP – pilietybės principu, t.y. skaičiuojamos konkrečios šalies piliečių pajamos, neatsižvelgiant į jų teritorinę kilmę. Jei NIF 3. European Commission. European Economy. Economic Forecast Autumn 2005. – Belgium: Directorate- General for Economic and Financial Affairs, 2005, Nr. 5. – 178 p. – ISSN 0379-0991. 4. Europos centrinis bankas (ECB). [Žiūrėta 2006 03 28]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!