Mykoliuko meilė

Mykoliuko meilė Turinys • Mykolo asmenybė • Mykoliuko meilė Severjai Mykolo asmenybė • Tylus ir uždaras: „Tik jau toks jo buvo būdas: ne prieštarauti, ne gilintis, ne pretenzijas kelti, tik vis gylyn į savo kiautą trauktis; juo skaudžiau, juo giliau, ir ten gyventi savo gyvybe.“ • Vienišas, tačiau dėl to nesikremčiantis: „Viena tebuvo aišku: tame pasaulyje negalėjo būti žmonių, nes žmonių Mykoliukas nebuvo reikalingas.“ • Svajingas: „Mykoliukas šypsosi kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu.“ Mykolo meilė severjai • Meilė tarp Mykoliuko ir Severjos atsirado ne iš pirmo žvilgsnio, juos siejo draugiškas ryšys, vėliau peraugęs į romantinius jausmus: „Mykoliukas ir Severja ėmė vienas antru domėtis, lyg juodu būtų tik dabar viens antrą pažinusiu, ne iš pat mažens; lyg tik dabar pasimačiusiu, ne per dvidešimtmetį metų kasdien.“, „Mykoliukas dar nebuvo sau pasisakęs, jog čia pat jau per ištisus dvidešimtį metų jis žiūri į Pukštų Severiutę. Atmena jos krikštynas. Paskui bėgdavo jos verkiančios pasupti.“ • Juos sieja gamta ir muzika: „Mykoliukas nenusimanė Severjai griežiąs; Severja nenusimanė tai jaučianti ir atsiliepianti. Jis ir ji buvo tik gamtos akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje.“ Juodu siejo dvasinis ryšys, tai stipriai jautė Mykoliukas: „Dabar tik Mykoliukas ne tiek suprato, kiek juste pajuto, kaip Severiute yra jam artima, kokią didelę dalį jo būtybės sudaro, kokia didelė spraga pasidarytų jo gyvenime, jei jos netektų.“, „Ką jiedu galėjo vienas antram pasisakyti? Kad myli viens antrą, kad jiedviem gera draugėje? Juk tai ir be žodžių aišku! Dar pilniau. Žodžiai arba ne viską tepasako, arba per daug pasako ir atvėsina vidų. Žodžiai – garas, išsišnypščia ir nebekečia vidaus“ • Juodu siejo dvasinis ryšys, tai stipriai jautė Mykoliukas: „Dabar tik Mykoliukas ne tiek suprato, kiek juste pajuto, kaip Severiute yra jam artima, kokią didelę dalį jo būtybės sudaro, kokia didelė spraga pasidarytų jo gyvenime, jei jos netektų.“, „Ką jiedu galėjo vienas antram pasisakyti? Kad myli viens antrą, kad jiedviem gera draugėje? Juk tai ir be žodžių aišku! Dar pilniau. Žodžiai arba ne viską tepasako, arba per daug pasako ir atvėsina vidų. Žodžiai – garas, išsišnypščia ir nebekečia vidaus“ • Meilė kurią jautė Mykolas buvo tyra bei globėjiška: „Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę. Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu, nes tavo dvi akelės gražesnės ir meiliau mirksi už visą dangaus skliaustą giedrią šaltą žiemos naktį. Tegul sau iškerta visą mielą mūsų raistelį, – liks man tavo plaukeliai...“ • Nepaisant to, kad Severja ištekėjo už Rapolo, Mykolui ji išliko labai brangi: „– Sudiev, Severiut! Ačiū ačiū tau už viską! Aš tau per vestuves vis dėlto pagrosiu... Paskutinį kartą pagrosiu – tau, kaip per visą amžių tegrojau tau, tiktai tau ir saulei... dar miškui... dar pievai...“, „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!