Muzikos terapijos teorija

 1. 85% zmoniu uzsiima menine veikla. Estetine menine veikla yra svarbi zmogaus gyvenimui visais aspektais-fiziologiniu, psichologiniu bei socialiniu. Menas ypac vertingas del katarsio ir ekstazes. Muzika suteikia galimybe buti visuomeneje su kitais zmonemis. Ji kaip emociju menas zmogu veikia stipriausiai is visu menu. Muzikos garsai suteikdavo ramybe, skatino draugiskuma ir geruma, pasiryzima siekti kazko didelio, gero, grazaus. Garso poveikis zmogui. Menas, kartu ir muzika atlieka daug funciju: estetine, hedonistine, auklejimo, pazinimo, lavinimo, komunikavimo, terapijos, relaksavimo ir kt. Garsas keliauja oru. Matuojamas jo stiprumas ir daznis. Nuo daznio priklauso garso aukstumas. Jis matuojamas hercais. Kuo aukstis didesnis, tuo garso virpesiai daznesni. Zemas uzesys mus silpnina. Jis neleidzia susikaupti ir islikti ramiam. Intensyvumas, stiprumas. Girdejimo riba 3 decibelai, snabzdesys 30, zadintuvas 80 (pavojinga riba), motociklai 100, ties 125-130 skausmo riba, 190 mirtinas lygis. Decibelu skale yra logaritmine-kiekv. padidejimas 10 dB reiskia stiprumo padidejima 10 kartu. Dinaminiai kontrastai yra svarbi muzikos israiskos priemone. Nuo didelio triuksmo lygio ilgainiui susidevi klausos organo lasteles. Triuksmo poveikis. Triuksmo veikiamos pakinta zmogaus girdejimo ribos. Sie pakitimai laikini, veliau gali tapti pastoviais. Klausa turi kelias apsaugos nuo per didelio garumo sistemas, taciau ausu refleksai, kurie reguliuoja bugnelio itampa, suveikia tik per 10 ms, o per si laika nuo impulsinio triuksmo gali buti traumuojama ausis. Pagrindines muzikos israiskos priemones. Melodija, harmonija, tembras, tonalumas, ritmas. Psichologinis muzikos poveikis. Muzikos garsu poveikis skatina stenizuojancias ir astenizuojancias emocijas. Pirmu atveju dziaugsma, antru – ilgesi, liudesi. Fiziologinis muzikos poveikis. Irodytas muzikos melodijos ir ritmo poveikis nervinei veiklai, psichiniams procesams, vidaus organams. Ritmas veikia motorika, melodija emocijas, o harmonija – vidaus organu veikla. I. Dogelis irode, kad klausantis muzikos keiciasi sirdies darbas, kvepavimas, arterinis kraujospudis ir skeleto raumenu tonusas. Sirdis atsiliepia i muzikos daznius, tempa ir garsuma. Ritminga muzika stimuliuoja zmogu, keicia kraujospudi (iki 10%). Pavirsutinis kvepavimas skatina pavirsutiniskus poelgius. Muzika gerina virskinima:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!