Muzikos estetika renesanso laikotarpyje

Renesanso kultūros savastis. Viduramžių pabaigą ne vienas istori­kas vaizdavo kaip gilios tamsos laikus, tačiau tokia pažiūra neteisinga. Mat nuo XV a. vidurio mokslo ir meno raida gavo naujų paskatų iš dvasininkijos.
Žinoma, visuomenės gyvenime būta nemažų prieštaravimų. Dvasininkija ir eiliniai žmonės ne visuomet surasdavo bendrą kalbą. Žemesnieji dvasininkai atriboti nuo aukštesniųjų. Svarbias Bažnyčios hierarchų vietas dažnai užimda­vo kunigaikščiai. Bažnyčios sukaupė didžiulius turtus, o tai kėlė žmonių nepasi­tikėjimą ja kaip dvasios buveine. Pradėjus klestėti prekybai, atskiri Europos mies­tai gerokai praturtėjo ir siekė tapti savarankiški, o tarp aukštuomenės ėmė plisti M. Lutherio ir J. Calvino mokymas.
XV a. įvyko svarbių istorinių permainų. Užkariavus Konstantinopolį (1453) daug graikų mokslininkų ir filosofų pasklido po įvairius Vakarų Europos kraštus. Ne viename universitete jie ėmė dėstyti klasikinę literatūrą, kalbas, filosofiją ir padėjo tvirtesnį pamatą naujai humanizmo srovei. Kalbant apie jos atsiradimą, kultūros istorikai vis dar aiškinasi priežastis šio didžiulio žmonių mąstysenos ir veiklos perversmo, ypatingo biurgeriškų miestų reikšmės padidėjimo, pramoni­nės gamybos ir žemdirbystės sąveikos, santykinai savarankiškų verslų sukles­tėjimo, prekybos formos ir teisinių normų susidarymo, kapitalistinio pobūdžio prekybos kompanijų tinklo plėtotės, technikos šuolio, kurį paprastai užtemdo XVIII—XIX a. pramoninė revoliucija. Kultūros istorikai pažymi ypatingą laikro­džio, stiklo, veidrodžio, smuiko ir ypač knygų spausdinimo išradimų, turėju­sių svarbias socialines pasekmes kartų kartoms, žmogaus akiračio plėtrai ir savo individualybės pajautimui.
Laikrodis suskaidė kasdienybės tėkmę, veidrodis patarnavo fenomenologi­nio požiūrio į savąjį aš atsiradimui, ritualinės išorinio ir vidinio pasaulio vieno­vės pajautai, stiklas atvėrė langą į gamtą ir aplinką, talkino kitokiam erdvės bei perspektyvos suvokimui, knyga padėjo pagrindą naujos ženklų tikrovės, jun­giančios žmones, kartas, tautas. Šie išradimai turėjo ne tik techninę, bet ir didžią dorovinę reikšmę. Jie tapo fundamentaliais pačios kultūros simboliais, padėjo sklisti Renesanse individualizmui ir objektyvizmui arba, kitaip tariant, įsitvirtin­ti desakralizuotam - individo santykiui su pasauliu, pripažįstančiam subjekto savarankiškumą ir ypatingą jo vertę.
Tačiau toji individo vertė Renesanse pirmiausia buvo siejama su individo meistriškumu, aukšta profesine...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!