Muzikos avangardas

Muzikos avangardas

Po Antrojo pasaulinio karo savo kūrybinį kelią pradėjo nauja kompozitorių karta, kuri į muzikinį gyvenimą įsiveržė moderniais kūriniais. XX a. pradžios modernizmas ir visos naujovės, palyginti su amžiaus antrąja puse, atrodo kaip vaikiški žaidimai, gražios, net romantiškos muzikos panorama. Naujovės plaukia iš dviejų kontinentų – Vakarų Europos ir JAV. Nėra vientiso stiliaus – tik įvairūs stilistinių elementų bei kūrybos būdų junginiai, kuriuos skelbia vis didėjantis kūrėjų ratas, apsėstas originalumo manijos.

Kompozitoriai ieško, eksperimentuoja, linksmina ir šokiruoja. Tačiau iš varginančių ar žaismingų bandymų per 20 metų gimė patys įdomiausi kūriniai, šiandien vadinami avangardiniais. Nors žodžio prasmė susijusi su karyba („avan-garde“ = „priešakinis būrys“), terminą būtų galima pritaikyti ne tik muzikai, bet ir kitoms meno rūšims – būti visų priekyje, sugalvoti ir išpildyti kūrybines idėjas taip, kaip niekas anksčiau nėra daręs.

Skirtingus XX a. antrosios pusės kompozitorių muzikinius portretus, jų idėjas jungia nauji muzikos kūrimo būdai, dėl kurių išryškėja kompozitorių polinkiai ieškoti idėjų skaičiuose, laisvėje, tembruose ar kituose menuose. Šėnbergo sugalvota dodekafoninė muzika avangardinės muzikos kūrėjus tarsi padrąsino ieškoti naujų muzikos kūrimo būdų. Taip palaipsniui susiformavo 3 populiariausi būdai − serializmas, aleatorika, sonoristika.

Serializmas

• Šėnbergo dodekafoninė muzika kompozitoriams nurodė kryptį – galima naudoti ne tik dvylika nepasikartojančių garsų, bet ir sugalvoti 12 dinamikos ženklų, artikuliacijos būdų, ritminių verčių.
• Taip gimė serialistiniai kūriniai. Amžiaus viduryje prancūzų kompozitorius O. Mesianas sukūrė „Trukmių bei intensyvumų dermę“.
• https://www.youtube.com/watch?v=8sm3o-2cfIQ Serializmas

Sonoristika

• „Sonorus“ – lotynų k. „skambus“. Sonoristiniai kūriniai pasižymi neįprastais skambėjimo efektais. Tuo tikslu naudojami garso išgavimo būdai, kurie anksčiau nebuvo vartojami, pavyzdžiui – groti stryko medine dalimi. Ypač sonorinės muzikos principus savo muzikoje taikė kompozitorius Pendereckis. Jo muzika būna sudaryta iš kontrastingų garsinių blokų.

Kaip ir kiti sonoristinės muzikos autoriai – mėgo styginių orkestrus, juos naudojo kaip triukšmą keliančius įrankius. Tačiau yra kūrinių, kuriuose netradiciniai garsai išgaunami įvairiais daiktais, pvz.: guminiai žaislai, glamžomas popierius (estų kompozitoriaus Arvo Piarto (Arvo Pärt )Antroji simfonija). Savitą sonoristinę muziką kūrė vengras Djerdžis Ligetis (György Ligeti). Jo orkestro muzikantai kūrinyje „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!