Muzikinių draugijų veikla

XIX amžiaus pabaigoje ir ypač XX amžiaus pradžioje didesniuose Lietuvos centruose kur gyveno daugiau lietuvių, pradėjo kurtis įvairios kultūrinės draugijos, kurios tapo svarbiausiu to meto Lietuvos kultūrinio, muzikinio gyvenimo organizatoriumi. Liberaliosios buržuazijos atstovai, su „Lietuviškųjų vakarų“ pagalba norėjo pelnyti plačiųjų masių pasitikėjimą, pasukti jas nacionalistiniu keliu ir atitraukti nuo klasių kovos. O valstiečiams ir darbininkams tos draugijos buvo priemonė suartėti tarpusavyje ir susijungti kovai prieš bendrą priešą- carinį rėžimą.
Muzikinės draugijos kurdavo chorus, orkestrus, dramos ratelius, knygynus, skaityklas, muziejus; rengdavo viešus vokalinės, bei instrumentinės muzikos koncertus, vaidinimus, literatūros vakarus, paskaitas, ekskursijas, gegužines bei pasilinksminimus su šokiais ir vaidinimais; organizuodavo literatūros, muzikos ir dramos veikalų konkursus, muzikos ir dramos nuolatinius, ar laikinus kursus.Didžioji šių draugijų narių dalis buvo darbininkai, žemesnieji valdininkai ir pažangių pažiūrų moksleiviai, tačiau vadovavo jiems daugiausia Lietuvos buržuazinės inteligentijos atstovai. Įvairių muzikinių draugijų rengiami ,,lietuviškieji vakarai“ leido pasireikšti ir išaugti naujajai lietuvių kompozitorių ir atlikėjų kartai. Muzikinės draugijos buvo didelis žingsnis į priekį lietuvių teatrinio meno vystimusi. Be dramos spektaklių, XX amžiaus pradžioje buvo pastatytos pirmosios Lietuviškos operetės, pirmoji lietuviška opera. Šiuose kūriniuose tam tikra prasme buvo keliami ir socialiniai klausimai.
Kauno ir kitų Lietuvos miestų gyventojai daugiausia buvo lietuviai, o ne kitataučiai, kaip Vilniuje. Todėl ir muzikinis judėjimas tuose miestuose yra kitoks. Pagrindinis muzikinio judėjimo bruožas buvo tas, kad muzikiniam gyvenimui vadovavo rusų meno atstovai, o koncertuose kaskart vis dažniau dalyvaudavo lietuvių nacionalinės meno jėgos. Labiausiai tai buvo pastebima mokinių rengiamuose muzikos- literatūros vakaruose.
Pirmas didesnis muzikos- literatūros vakaras po baudžiavos panaikinimo Kaune įvyko 1864 metų rudenį. Be vietinio mėgėjų orkestro koncerte dalyvavo solistai- vokalistai, bei instrumentalistai ir neseniai Kaune įsisteigusios „Singverein“ draugijos Choras, atlikęs kelias vokiečių liaudies dainas. Šio koncerto pelnas buvo atiduotas neturtingiems Kauno gubernijos pradžios mokyklų mokiniams šelpti. Kito muzikos- literatūros vakaro pelnas buvo paskirtas šelpti nukentėjusiems nuo gaisro Simbirsko gyventojams. Tokie labdaringi muzikos- literatūros vakarai skirti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!