Mutagenai ir jų poveikis

Kintamumas – bendra visų organizmų savybė, viena iš centrinių genetikos problemų. Jis sukuria organizmų įvairovę.
Kintamumo moksliniop tyrumo pradininku laikomas Lamarkas, taip pat Darvinas. Evoliucija be kintamumo neįmanoma.
Visi organizmų pokyčiai skirstomi į paveldimus ir nepaveldimus.Nepaveldimi pokyčiai yra modofikacijos, kurios atsiranda dėl aplinkos poveikių. Pveldimi pokyčiai suidaro dvi stambias grupes: rekombinacijos ir mutacijos. Rekombinacijos visuomet pasireiškis vienaip ar kitaip derinantis dviejų organizmų genetiniai medžiagai. Mutacijų ir rekombinacijų atsiradimas dažniausiai vienas su kitu susijęs.
Mokslas apie mutacijas ėmė žengti į priekį, kai de Fryzas, 1902-1903m. Paskelbė mutacijų teoriją. Lotyniškai „mutatio“ – „pasikeitimas, permaina“.
Nuo seno pastebėta, kad retkarčiais tarp augalų ir gyvūnų netikėtai atsiranda individų, kurie vienokiu ar kitokiu požymiu ryškiai skiriasi nuo kitų tos rūšies individų. Ne visuomet tokie pokyčiai yra mutacijos.
1590m. Vienas vokiečių vaistininkas aptiko ugniažolės augalą giliai suskaidytais lapais. Ši įdomi ugniažolės forma ir dabar auginama botanikos soduose. 1791m. Vienoje JAV fermoje avis atsivedė ėriuką ilgu liemeniu ir trumpomis kojomis. Taip prasidėjo Ankono avių veislė.
De Fryzo mutacinė teorija. De Fryzas ilgus metus tyrinėjo įvairius paveldimus nakvišų pokyčius. Tyrimo duomenis apibendrino dviejų tomų knygoje „Mutacijų teorija“.Jis išaiškino pagrindines mutaijų savybes.
1. Tokie pokyčiai paprastai atsiranda staiga, šuoliškai. Tėvų genotipas tokių pokyčių neturėjo arba to paties individo dalis kūno ląstelių yra naujai pakitusios.
2. Mutacijos yra griežtai apriboti pokyčiai. Nesusidaro nepertraukiamų kintamumų eilių, kurios būdingos variaciniam kintamumui (modifikacijoms). Tai istorinė nuostata. Ji buvo itin aktuali XX a. pradžioje, kai klestėjo lamarkizmas, o geriausiai ištirtas kintamumo tipas buvo variacijos (modifikacijų pasireiškimo forma).
3. Mutacijų kryptis įvairi. Pavyzdžiui, de Fryzas aptiko nakvišos augalus gigantus ir mažaūgius tamsiai žaliais ir šviesiai žaliais lapais. Ypač daug ginčų kilo dėl žalingų ir naudingų mutacijų santykio. Vieni genetikai mano, kad dauguma mutacijų yra žalingos ir tik maža jų dalis (augalų gal viena iš 1000, o gyvūnų - dar rečiau ) yra naudingos. Kiti, ypač tie, kurie siūlė mutacijas kaip metodą naujoms veislėms sukurti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!