Mušamieji instrumentai

Mušamieji instrumentai – nuolatiniai simfoninio orkestro nariai, bet ypač reikšmingas jų vaidmuo XIX ir XX amžių orkestruose, kurių skambesiui jie suteikia ritminio griežtumo. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio kreipiama į mušamųjų spalvingumą bei tarybiškumą, ir neretai jie sudaro savarankišką ansamblį.
Mušamieji instrumentai visų pirma skirstomi į dvi stambias grupes: membranofonus, arba būgnus, ir idiofonus, arba saviskambius instrumentus. Neretai jie taip pat skirstomi į toninius (galina išgauti visą eilę skirtingo aukščio tonų) ir ritminius (tono aukštis nekinta) instrumentus. Pagal vibratorių tipą juos galima skirstyti į lazdelinius ir plokštelinius.
Jų korpusą sudaro varinis tuščiaviduris pusrutulis su garsaskyle apačioje. Timpanas panašus į didelį katilą (skersmuo 20-80 cm). Jo viršus aptemptas gerai išdirbta oda, kurią glaudžiai prie korpuso prispaudžia tam tikras lankas su šešiais-aštuoniais varžtais. Varžtais galima odą įtempto arba atleisti ir tuo būdu reguliuoti tono aukštumą.
Timpano odai įtempti pritaikyti keturių rūšių mechanizmai: 1) ranka sukami varžtai, išdėstyti aplinkui lygiais trapais (varžtinis timpanas); 2) rankenėlė, pritaisyta prie timpano šono, kurią pasukus, keičiamas derinimas (rankeninis timpanas); 3) odos įtempimas reguliuojamas visą timpaną sukant apie ašį su įtaisytu sraigtų mechanizmu (sukamasis timpanas); 4) derinimas keičiamas pedalu (pedalinis timpanas).
Timpano garsai apima maždaug sekstą. Orkestre dabar panaudojami šie timpanų tipai: 1) bosinis; 2) didysis; 3) mažasis; 4) aukštasis; 5) sopraninis. Natos rašomos penklinėje pagal natūralų skambesį, pradžioje pažymint instrumentų skaičių ir jų derinimą.
Mušama viena ar dviem kuokelėm su minkštais bumbulėliais į odą maždaug plaštakos atstumu nuo krašto. Garso stiprumas gali keistis nuo vos girdimo pianissimo šnarėjimo iki galingo fortissimo. Tembras panašus į violončelių ir kontrabosų pizzicato.
Grojimo techniką grindžia še mušimo būdai: 1) pavieniai smūgiai; 2) pavieniai kryžmiški smūgiai dešinėn ir kairėn; 3) tremolo – abiem kuokelėm; 4) tremolo dviem timpanais, vadinamasis dvigubas tremolo; 5) pereinamasis tremolo, nenutrūkstamai pereinant nuo vieno tono į kitą; 6) baigiamasis tremolo smūgis, nuslopinant garsą ranka; 7) įvairios priešsmūgių ir dvigubų smūgių rūšys; 8) timpano slopinimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!