Muitinės veikla ir kontrolė

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos muitinė – valstybės institucija, prižiūrinti tarptautinę prekybą. Būdama viena iš Europos Sąjungos valstybių narių muitinių administracijų, Lietuvos Respublikos muitinė prisideda prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, Europos Sąjungos vidaus rinkos veikimo, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Europos Sąjungos politikos sričių priemonių įgyvendinimo, taip pat prie visos prekių tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo.

Muitinė apimą visą tarptautinę prekybą ir ją prižiūri. Pačią Lietuvos Respublikos Muitinės sistemą sudaro: Muitinės departamentas, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras, Muitinės laboratorija, Muitinės informacinių sistemų centras ir trys teritorinės muitinės - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Šiais laikais taip sparčiai plečiantis tarptautinei prekybai, vis daugiau prekių yra gabenama per valstybių teritorijas ir sienas. Čia muitinė atlieka labai svarbų vaidmenį, dalyvaudama tarptautinės prekybos reguliavimo ir kontrolės veikloje, įformindama muitinės procedūras ir kitus muitinės veiksmus, į muitų teritoriją įvežamoms bei iš jos išvežamoms prekėms.

Muitinės formalumai ir būtinos atlikti procedūros prasideda nuo to momento, kai įvežamos prekės patenka į muitų teritoriją arba kai pareiškiamas noras prekes iš jos išvežti. Muitinės procedūros yra labai svarbi muitų teisės dalis, su kuriomis siejama konkreti prekių gabenimo, saugojimo arba naudojimo muitų teritorijoje tvarka.

Darbo objektas – muitinės priežiūra ir jos teisiniai veiksmai bei nurodymai.

Darbo tikslas – atlikti įvežamų prekių į muitinės teritoriją ir išvežamų iš jos muitinės priežiūros analizę, detaliau išanalizuoti muitinės procedūrų vykdymą ir jos priežiūrą.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su muitinės priežiūros samprata ir tikslais;

2. Išnagrinėti prekių statusą ir jo nustatymą;

3. Susipažinti su prekių deklaravimo taisyklėmis;

4. Išanalizuoti muitinės procedūras ir jų vykdymą.

1. MUITINĖS PRIEŽIŪROS SAMPRATA IR TIKSLAI

Nuo seniausių laikų pagrindinė muitinės funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės ar miesto iždą, tačiau laikui bėgant viskas keitėsi ir vis svarbesnė tapo užsienio prekybos reguliavimo ir vidaus rinkos apsaugos funkcija, kai valstybė muitų politikos priemonėmis siekė apsaugoti vietos gamintojus nuo pigesnių užsienio prekių konkurencijos.

Dėl laisvėjančios prekybos vis mažėja importo muitų, kaip užsienio prekybos reguliavimo priemonės, reikšmė, tačiau didėja kitų įmonės atliekamų funkcijų svarba. Naujos gamybos ir transporto technologijos reikalauja, kad prekės būtų pristatomos gavėjui būtent tada, kai jos yra reikalingos, todėl muitinės procedūros turi būti atliekamos kuo greičiau, netrikdant prekių srautų judėjimo, bet ir nemažinant muitinio tikrinimo efektyvumo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!