Muitai ir muitų teorija

Muitai ir muitų teorija. Pagrindiniai importo ir eksporto muitai. Muitais dažniausiai apmokestinamos įvežamos prekės, bet kartais ir išvežamos yra apmokestinamos. Eksporto muitai pvz Rusija naudoja eksporto muitus naftai, nes vis tiek reiks eksportuoti. Dažnai tai būna ištekliai, nors g b ir pramoninės prekės. Daugelis ekonomistų pasisako už laisvą prekybą, .t.y. jei ir ne už muitų atsisakymą, tai bent jau už jų sumažinimą. Apskritai paėmus ekonomistai į įv užs prekybos žiūri skeptiškai palyginus su kt profesijų atstovais. Lietuvos prekybos teikiamais privalumais niekas neabejoja šiais laikais, bet dažnai taikomi įv tarpt prekybos apribojimai – kartais jie yra būtinybė. Reikia išsiaiškinti kas išlošia, o kas pralošia iš muitų įvedimo. Muitų įtaka vartotojams. Muitai importinėm prekėm daro įtaką vartotojams (jie nukenčia). Įvedus muitą imp. prekėm vartotojas išleidžia >pinigų arba tų prekių pirks mažiau, nes muitai pakelia kainas. Muitai (tarifai) apriboja importą (nuo D1 iki D0) ir vartotojai nei 200$ sutaupys pinigų. Tai parodo atstumas tarp pasaulinės kreivės taškų ir pasaul kainos linijos. Visas trikampis, kuris apribotas pasaul. Kainom už vnt (∆CAE). ∆CAE atitinka vartotojų santaupas. 20$ tarifas padidina dvir kainą 10proc ir sumažina vartotojų lėšas. Padidėjus kainai iki 220$ už vnt, vartotojai priversti mokėti 20$ > ir įsigys D1 kiekį, o kitus vartotojus priverčia atsisakyti, nes vartotojams (daliai jų) per brangu. Bendra pakl sumažėja nuo D0 iki D1. Grynas vartotojų nuostolis dėl muito įvedimo bus lygus ABDE plotui, kuris gaunamas iš ACE-BCD. Vartotojų nuostolį dėl muitų įvedimo galim įvertinti kiekybiškai. Šis dydis nėra jau toks mažas. Muitas padidina imp prekių kainas, bet ir vietinių pr kainas. Po muitų įvedimo vartotojai ims pirkti vietines prekes. Bet vietinė pasiūla negali didėti nedidinant gamybinių išlaidų. Vietinių dvir pardavimo lygis pasieks S1, gamybinės išlaidos padidės ir vietinių dvir kaina pasieks 220$ už vnt. Ir vartotojai turės pirkti tiek vietinių, tiek imp dviračius po 220$. Keturkampio plotą (vartotojų nuostoliai) apskaičiuojant reikia žinoti dvir kainą prieš įvedant muitą, kainą po įvedamų muitų ir kiekį, kuris buvo nupirktas prieš ir po muitų įvedimo. (D0 ir D1) tada galėsim surasti trapecijos EDBA plotą. EDBA=((BD+EA)/2) *20. Ši dalis atitinka vartotojų nuostolius. O kokie gyventojų nuostoliai ir privalumai? Vietiniai gyventojai sako, kad išlošia įvedus imp-o muitus, bet tik tada, jei tas muitas tirai apriboja importą. Kuo vartotojai brangiau moka už imp prekes, tuo labiau jie linksta prie vietinės produkcijos. Gamintojai išlošia didėjant pardavimo kiekiui ir iš padidėjusių kainų. Šiuo atveju gamintojų pajamos įvedus galim įvertinti kiekybiškai pagal schemą. Į ją reikia žiūrėti iš gamintojų pozicijos. Į padidintą tarifą vietinė firma reaguoja didindama gamybą, tol kol jai naudinga (mūsų atveju nuo S0 iki S1). Iš schemos matom, kad esant dvir kiekiui S1, gamybinės išlaidos kiekv dvir-io= rinkos kainai prekės+ muitai (t.y.220$). Virš šio kiekio gamintojams neapsimoka išleisti >dvir, nes kaina išaugs virš 220$. Pelnas gamintojų bus lygus skirtumui tarp gautos sumos pardavus dvir –gamybinės išlaidos. Pelnas, kurį gauna dvir gamintojai sudaro ∆, kuris susidaro tarp pasiūlos kreivės (rib. Gamybinių išlaidų linija) ir vertikalinės kainų linijos ir kainų linijos (∆DHF). Vietinių gamintojų pajamos lygios 200*s0+220*S1 Tarifų įvedimas didina pajamas vietinių dviračių gamintojų, nes padidėja pardavimo kiekis ir kaina. Bet ne visos pajamos yra pelnas. Bendras pajamų kiekis esantis žemiau pasiūlos kreivės yra dviračių gamybos kintamos išlaidos ir tik ta dalis, kuri yra virš tos kreivės bendrų pajamų dalyje yra pelnas. Figūros a dydžio- tiek yra pelnas. Gamintojai gauna pelną iš savo gamybos prekių kiekio ir kainų padidėjimo, o vartotojai priversti mokėti aukštą kainą ir už vietines prekes ir importines prekes. Gamintojų pelnas yra mažesnis nei visi vartotojų nuostoliai. Tarifo įvedimas veda tik į nuostolius (žiūrint ir iš gamintojų ir iš vartotojų pozicijų bendrai paėmus). Faktiškas muitų dydis. Kuo didesnis muitas, tuo labiau gina vietines konkuruojančias su importuotom prekėm. O ką saugo reikia išanalizuoti gamybos struktūrą. Muitas imp dvir-ams gina ne tik vietines įmones vykdančias analogišką gamybą, bet ir dirbančiųjų ten interesus, o t.p. firmų, teikiančių atskiras dalis tai gamybai interesus. Tai apsunkina muito poveikį dydžio nustatymą. Tam įtakos turi muito dydis. Dvir-ių gamybos firmai turi įtakos ir apmokestinama plieno, kitų dalių reikalingų dviračių gamybai. Siūlomas metodas kokybiškai įvertina visos tarifinės sistemos produkcijos vieneto pridedamajai vertei. Tokiu atveju faktinis muitų dydis atskirai šakai nustatomas procentu, kuriuo padidėja produkcijos vieneto pridedamoji vertė dėka visos tarifinės sistemos (t.y. ne vienoje šakoje). Šis metodas yra skaldomas: lyginamosios išlaidos ir lyginamoji pridėtinė vertė. Apsauginis tarifas sudaro 10% dvir-ams ir 5% muitas importinėms medžiagoms (gumai, plienui ir t.t.). 10% apsauginis muitas pridedamąją vertę pakelia 20$, o 5% muitas medžiagoms pakelia dvir vidinę kainą nuo nuo 140 iki 147 (7$) 10% pridedamosios vertės tarifas –muitas pakelia prid vertę 60*10%=6$ Abu tarifai pakelia dvir-ių kainą 7+6=13$ = Dviračio šakos pridedamosios vertės apsauginio muito dydis 13$ nuo 60$ sudaro 21,7%. Reiškia iš tikrųjų muitas sudaro 21.7%. Absoliutus dydis yra mažesnis nei faktinis. Muitas skaičiuojamas nuo pridedamosios vertės. Muitai pagal savo vertinę išraišką yra mažesni nei iš tikrųjų yra. Valstybės gaunamos pajamos įvedus muito tarifą. Muitų įvedimas neapsiriboja vartotojais ir gamintojais ir duoda pajamas valstybei, kuris lygios: importas *muito dydis. Šis dydis eina į valstybės biudžetą. Stačiakampis c-pajamos į valstybės biudžetą naudojamos įv tikslams ir programoms. Iš pajamų atimamos išlaidos susijusios su importu (muitininkai, įranga ir t.t.). Bendri nacionaliniai valstybės nuostoliai dėl muito įvedimo (b+d). Žinodami muitų įtaką vartotojams, gamintojams ir valt. biudžetui galim nustatyti poveikį visai valstybei. Bet reikia priimti apribojimus. Litas ar doleris nesvarbu kur patektų vartotojui ar gamintojui turi tokią pačią vertę. Ar gera, ar bloga tarifų sistema remiasi kiekvienos grupės subjektyviu vertinimu. Todėl reikalinga minėta prielaida. Vartotojų nuostoliai išreikšti $ viršija gamintojų pajamas. Be to valstybė gauna irgi pajamas –dėl muito įvedimo. Bet vartotojų nuostoliai yra žymiai didesni. Nuostoliai, kuriuos patiria valstybė gali pasiremti importui atvirkščia rinka. Joje parodo, kokiu dydžiu paklausa viršija pasiūlą. Ši kreivė gaunama iš vid paklausos –vidinę pasiūlą prie tų pačių kainų. Nes import= pakl-pasiū. Jei paklausa didesnė už pasiūlą, tai reikia gauti dalį iš kažkur, kad patenkinti mūsų paklausą. Grafike vidaus rinkoje ∆b (susidaro prie to paties muito) atspindi importuojamų dvir tam tikro kiekio pakeitimą vietiniais dviračiais. ∆d- parodo bendrą paklausos sumažėjimą. Pagal savo plotą jis t.b. lygus b+d trikampiui. Šioje B schemoje ∆b+d plotas = aukštis= muito dydžiui, o pagrindas= bendram importuoto sumažėjimui ∆M. tai parodo absoliutinius šalies nuostolius dėl muito įvedimo. Šalies nuostolius galima ir kitaip apskaičiuoti. Reikia žinoti muito dydį ir ∆M- importo sumažėjimą įvedus tarifą (muitą). Tai randama turint santykinį kainų dydį po muito įvedimo pradinę improt kainą ir importo elastingumą kainų atžvilgiu. Sritis b+d parodo grynus nacionalinius nuostolius ir analizuojant kreipiamas dėmesys į ekonm prasmę. Ši sritis susidaro dėka tarptautinės prekybos ir specializacijos teikiamų privalumų, o privalumai dingsta, kai šalis įveda muitą. Jei specializacija atpigina prekes, tai muitai – brangina. Sritis d vadinama “vartojimo efektu”. Tai parodo “CONSUPTION EFECT”. Importuojančios šalies vartojimo nuostolis susidaro dėl vartojimo priverstinio sumažėjimo. Vartotojų nuostoliai sudarantys sritį d, yra absoliutiniai šalies nuostoliai, atsiradę dėl valstybės neefektyvios veiklos. Sritis b atspindi gyventojų gerbūvio pablogėjimą, nes vartotojai t pirkti ne pigią importinę produkciją, bet brangią savos gamybos produkciją. Šios išlaidos susidaro dėl priverstinio pirkimo brangesnės vietinės produkcijos, o ši dalis vad “gamybiniu efektu”, kuris atsiranda dėl muito įvedimo. ∆b kaip ir ∆d atspindi šalies absoliut nac nuostolius arba dalį to ką moka vartotojas ir tai nepakliūna nei valstybei nei gamintojui. Išlaidų, kurios susidaro nukreipus vietinius gamybos išteklius nuo žymiai efektyvesnių jų panaudojimo formos į dvir gamybą. Ekonomija gaunama neapmokėjus užsienio tiekėjams už dvir papildomą kiekį, kuris = So+S1, kuris nepakliūna vartotojams, nes įvestas tarifas. Nauda gaunama tarp prekybos ir specializacijos, įvedus muitą yra prarandama vartotojiško ir g-nio efektų pasekoje, įvedus muitą. Metodai, leidžiantys nustatyti grynus nac nuostolius, įvedus muitą. Apie 50m pradėta taikyti metodai. Jie rėmėsi ∆b ir ∆d nustatymui. Buvo renkama informacija apie importą, imp mokesčius, muitinės barjerus, renkami duomenys apie kiekvieno importuoto produkto paklausos kainą atžvilgiu elastingumo įvertinimą. Buvo norėta parodyti, kad nuost. įvedus muitą, sudaro nežymią BNP dalį. H.Džonsono metodas. Jis pasiūlė būdą nustatyti nuostolio dydį. Jis nust, kad bet kurios prekės gryni nac nuost, įvedus muitą padalinami iš BNP lygūs tokiai formulei: grynas nacionalinis nuostolis/BNP=1/2*tarifo norma %*importo pokytis %(∆M)*(importas%/BNP%) Grynas nacionalinis nuostolis dėl tarifo įvedimo sud tik nežymią BNP dalį. Tai normalu ypač didelėms šalims (JAV) kurios priklauso nuo importo. Vėlesni tyrimai daugmaž patvirtino šį teiginį. Apie 70m naudojami tikslesni skaičiavimai, kurie išryškinti labai nedidelius pajamų ir kainų svyravimus, kurių negalima pamatyti analizuojant schemas. Prekyb barjerų atsisakymas, jie padidina nacional gerbūvį nuo 1 iki 10% BNP. Geriausius rezultatus gaunam, kai naikinam didelius barjerus, o pats efektas- jei jų visai atsisakysim. Yra labai daug priežasčių įrodančių, kad b+d sritis ploto reikšmė didelė ir ši sritis atspindi BNP nuostolį dėl tarifo įvedimo. Ir tai galima laikyti standartu. Bet kai kurie ekonomistai su tuo nesutinka, nes sako, jog yra nepilnai įvertinti visi veiksniai. Ši problema nėra beviltiška. Išvada- muitai blogi. Argumentai už ir prieš muitus. Užsienio prekybos politikos pagrindas- laisvoji ir protekcionistinė prekyba. Bendros analizės priemonės ne visada sutampa su tikrove. Todėl daug kas pasisako už tarifų įvedimą, tiek prieš. Bet reikia žinoti ribas, kur baigiasi laisvoji prekyba ir kur prasideda protekcionistinė. Tai padeda nustatyti optimalus tarifas. Šalis negali paveikti import prekių kainas (pvz sumažinti negalim). Nors ir įvesti apribojimai. Monopsonija- pirkėjo monopolija- kai didelė šalis dėl importo didelių kvotų gali paveikti kainas.jAV monopsoniją turi automobilių rinkoje. Šalis turėdama monopsoniją g. nustatydama importo mokestį sumažinti kainas (pasaulines). Jei užsienio tiekėjai sugeba pagaminti ir patiekti dviračius su mažesnėm ribinėm išlaidom, jie gali sutikti dvir kainas sumažinti, kad išlaikytų didžiulę rinką. Tai padėjo JAV išlošti įvedant dviračiams tarifus. Tada JAV mokės už importinius dvir

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!