Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybos poveikis ir sklaida

kultūriniame XVII a. Lietuvos gyvenime palikęs ženklus, kurių prasmes šifruojame iki šiol.
imitacijos pavyzdžiu, moralinių, estetinių ir filosofinių vertybių matu, taip pat minčių, temų, įvaizdžių
lobynu.
Ne mažiau reikšminga buvo ir kita, pedagoginė, Sarbievijaus veikla, su kuria susiję jo literatūros
teorijos veikalai. Jie nebuvo išspausdinti, bet nuorašais plito po jėzuitų mokymo įstaigas, buvo žinomi
ten dėsčiusiems profesoriams, kurie savo paskaitose rėmėsi Sarbievijaus veikalų medžiaga.
Didžiausio dėmesio sulaukė viena iš penkių Sarbievijaus poetikos teorijai skirto veikalo dalių –
traktatas De acuto et arguto (Apie aštrų ir šmaikštų stilių). Jis skirtas naujo, ką tik to meto Europoje
atsiradusio stiliaus, vėliau pavadinto barokiniu, analizei. Sarbievijus vienas pirmųjų analizavo to stiliaus
bruožus ir pateikė ne tik taiklią aštraus stiliaus formuluotę, bet įžvelgė ir jos filosofinį-estetinį klodą,
būdingą visai Baroko epochai.
Sarbievijaus teorinių idėjų sklaida. Antikoje susiformavusios retorikos, poetikos, estetikos nuostatos,
sąvokos ir idėjos, naujai permąstytos ir interpretuotos Renesanso humanistų, Baroko epochoje patyrė
dar vieną modifikacijų bangą. Jos veikiama Europoje susiformavo nauju stiliumi, vėliau pavadintu
barokiniu, rašančių kūrėjų karta (žymiausi poetai: Giambattista Marino (Džambatista Marino) Italijoje,
Luis de Gongora ir Fransisco de Quevedo (Fransisko de Kevedo) Ispanijoje). Tą stilių vienija, tarsi jo
atpažinimo ženklas yra keli pagrindiniai komponentai: nuostabos sukėlimas, mįslės užminimas,
metaforiškas kalbėjimas ir gausus konceptų vartojimas. Konceptas (lot. conceptus, acumen, it. concetto,
ang. conceit, vok. Scharffsinn)* tampa vienu iš svarbiausių Baroko poezijos bruožų, tad XVII a. retorikos ir
poetikos veikaluose atsiranda naujas reiškinys – koncepto teorija. Pagrindą jai padėjo Sarbievijaus
traktatas De acuto et arguto, skirtas pamatinių literatūrinio konceptizmo terminų acutum (aštrumas) ir
argutum (šmaikštumas) analizei bei apibrėžimui. Šis traktatas atsirado kaip tik tada, kai nauju ir
madingu stiliumi jau buvo gausiai rašoma, bet nei nacionalinėse kalbose, nei universaliojoje lotynų
kalboje nebuvo nusistovėjusių sąvokų ir terminų tam stiliui apibrėžti. Sarbievijus pateikė aptakią ir imlią
ne tik barokinio stiliaus, bet ir pačią Baroko epochos dvasią atitinkančią formuluotę: „aštrus stilius yra
kalba, jungianti savyje nedarną ir darną, kitaip tariant, kaip yra posakyje taiki nesantaika arba netaiki
santaika“ (acutum est oratio continens...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!