Moterys partizaniniame kare

ĮVADAS

Moteris ir moteriškumo tema istoriniuose kontekstuose vis dažniau atsiduria skirtingų tyrimų lauke. Nors moterų teisės, visų pirma, balsavimo, Lietuvoje iškovota gana anksti, praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje moteris dažnai vis dar buvo namų šeimininkė. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis, o netrukus ir užsitęsusi sovietinė okupacija keitė moters vaidmenį. Per visą Lietuvos istoriją moterų vaidmuo niekada nebuvo toks ryškus, reikšmingas ir svarbus kaip XX a. viduryje. Vykstant partizaniniam karui moterys drąsiai kilo į žūtbūtinę kovą. Šiandien kyla klausimas, kas galėjo inspiruoti moterų apsisprendimą nelikti pasyvioms partizaninio karo metais ir kur buvo rezistenčių veiklos atspirties taškai. (Ž. Smolskutė, 2005). Moterys gal ir ne visada tiesiogiai vaikščiojo su ginklu rankose ir dalyvavo kovinėse operacijose, bet visa logistika, aprūpinimas, rėmėjai, ryšininkai – čia daugiau nei vyrai dalyvavo moterys. (D. Juodis, 2021) Anot istorikų, per partizaninį karą pirmą kartą Lietuvos istorijoje moteris kovotoja tapo sisteminiu reiškiniu, o ne vienetiniu atveju ar išimtimi.

Prieš pasirinkdama temą ilgai galvojau apie ką galėčiau rašyti. Buvo kilę tikrai įvairių idėjų, bet mokytoja užsiminė apie moteris partizanes. Iš pradžių į šią tema žiūrėjau skeptiškai, nes ji man pasirodė neįdomi ir net šiek tiek sunki. Tačiau vis gi nusprendžiau mesti sau iššūkį ir pabandyti pristatyti šią temą. Juolab, kad istorijos vadovėliuose pateikta informacija tik apie vyrus partizanus. Taip pat manau, kad mokiniams bus įdomu sužinoti naujų dalykų arba pagilinti jau esamas žinias.

TIKSLAS: apibūdinti moterų veiklą Lietuvos partizaniniame kare su SSRS

UŽDAVINIAI:

1. Atskleisti moterų dalyvavimo partizaniniame kare priežastis.

2. Išskirti moterų veiklas partizaninio karo kontekste.

3. Įvertinti moterų veiklos svarbą partizaniniame kare.

Literatūros ir šaltinių apžvalga

Partizaninis 1944-1953 m. karas tarp Lietuvos ir SSRS truko beveik dešimtmetį, istorijoje jis vertinamas kaip vienas iš tragiškiausių laikotarpių. Šio karo tema mirga viešojoje erdvėje, tačiau beveik visada yra minimi vyrai, kaip pagrindiniai kovų dalyviai. Bet šioje nelygioje kovoje reiškėsi ir moterys. Istoriografijoje žengtas mažas ir nedrąsus žingsnis. Pirmasis ir kone vienintelis apžvalginio pobūdžio tyrimas pasirodė 2006 m. Žanetos Smolskutės straipsnyje ,,Moterų dalyvavimo ginkluotame pasipriešinime 1944-1953 m. ypatumai". Atskiro dėmesio verta Mariaus Emužio parengta partizanės Monikos Alūzaitės kovos kelio apžvalga. LRT žurnalistė Domantė Platūkytė straipsnyje ,,Moterų reikšmė partizaniniam karui nepaneigiama, bet į bunkerį jos galėjo įnešti trinties: būdavo ir meilės trikampių“ apžvelgia moterų veiklos partizaniniame kare sritis, kalbasi su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento istorikais, vykdančiais projektą ,,Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.", kurie atlikdami tyrimus rėmėsi 34,7 tūkst. surinktomis partizaninio pasipriešinimo pavardėmis. Remiantis šiais duomenimis, 13,2 proc. partizaninio pasipriešinimo dalyvių buvo moterys, tvirtina LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė - Notari. ,,Iš viso esu paskaičiavusi, grubiai tariant, 30 tūkst. vyrų ir 4 618 moterų. Tai visi laisvės kovų dalyviai - tiek ginkluoti, tiek neginkluoti. Skaičiavome visus laisvės kovų dalyvius - partizanės kombatantės, ryšininkės ir rėmėjos", - pasakoja istorikė. Jos teigimu, daugiausia buvo surasta ryšininkių pavardžių – 3 636. Dar 770 moterų buvo partizanės, 212- rėmėjos. (D.Platukytė, 2021)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!