Moterų paveikslas J. Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas”

Literatūroje dažniausiai kuriamas tradicinis moters gyvenimas, kuris yra siejamas su šeima, nes moteris – namų židinio sergėtoja, puoselėjanti šeimos vertybes. Kartais moteris yra priversta aukotis, atsisakyti savo poreikių ir nuoširdžios meilės arba yra ryžtinga ir kovojanti už savo šeimą. Justino Marcinkevičiaus dramoje ,,Mažvydas“ pagrindinis veikėjas yra istorinė asmenybė, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Tačiau dramoje nesiekiama vaizduoti detalios biografijos, nes pirmiausia Mažvydas įprasminamas kaip tėvynės labui dirbantis žmogus, suvokiantis savo pašaukimą ir tam tikslui aukojantis gyvenimą. Jis nujaučia besiartinančią nutautėjimo grėsmę, todėl stengiasi saugoti lietuvišką žodį, savo misiją supranta kaip sunkų, bet suteikiantį vilties darbą, kuris ir yra gyvenimo prasmė Martyno Mažvydo charakterio dramatizmui atskleisti yra kuriami moterų paveikslai. Tad remdamasis drama ,,Mažvydas“ aptarsiu dviejų moterų – Marijos ir Benignos – paveikslus.
Viena iš dramos moterų yra Marija, kurią Mažvydas mylėjo, bet paliko Lietuvoje, pažadėjęs sugrįžti. Marija yra šviesi moteris, kuri padėjo Mažvydui, kai jis išėjo iš įkalinimo Domininkonų vienuolyne. Graži ir tyra meilė, kuri siejo Mažvydą ir Mariją, tebėra gyva herojaus atmintyje. Dėl kilnaus tikslo, įsipareigojimo Tėvynei Mažvydas negrįžo pas Mariją ir nežinojo apie sūnų. Emocinė kulminacija, mano nuomone, pasiekiama, kai Kasparas apibūdina savo motiną: ,,Ji buvo ragana — nes jos sūnus/Be tėvo buvo gimęs. Taip, iš velnio!“ Kasparas primena, kad jo motina Marija nukankinta dar ir dėl to, kad kitados ,,eretiką, globojo, slaugė,/Galbūt mylėjo“, ,,nes juokėsi iš melo ir tamsos…“. Marija buvo išsilavinusi, skaitė Katekizmą, ,,mokė sūnų rašto… į bažnyčią/Nelakstė su visais“. Be to, ji buvo graži moteris, o ją apkaltino raganavimu ir nužudė. Marijos mirtis tragiška, nes ją daugybę kartų nardino į upelį ir laikė, kol vienuolis sukalbėdavo maldą. Manau, kad rašytojas puikiai sukūrė tragišką ir sudėtingą Marijos charakterį, nors apie tokią moterį nėra išlikusių žinių. Bet ši išgalvota jaunystės meilės istorija papildo ir atskleidžia paties Mažvydo charakterį. Justinas Marcinkevičius ,,Dienoraštyje be datų“ rašė, kad dramaturgas – ne istorikas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!