Moterų likimai Žemaitės ir I. Šeiniaus kūriniuose

Moterų likimai Žemaitės ir I.Šeiniaus kūriniuose

Tai, kaip gyveno moterys anksčiau ir kaip gyvena dabar skiriasi. Tačiau kaip ir šiais laikais, nei vienos moters gyvenimas nėra lygiai toks pats kaip ir kitos, taip ir anksčiau gyvenusių moterų likimai skyrėsi. Nors prieš šimtmetį moterys apskritai turėjo mažiau teisių nei dabar, tačiau nelygybė egzistavo ir pačių moterų tarpe. Vienos gyveno lengviau nei kitos, lygiai taip pat kaip dėl vienų moterų vyrai labiau kovojo ir stengėsi nei dėl kitų. Apie moterų lemtį Lietuvoje prieš šimtą metų kalba lietuvių literatūros autoriai Žemaitė ir Ignas Šeinius kuriniuose „Marti” ir „Kuprelis”

Anksčiau moterys neturėjo balso teisės ir galimybės rinktis. Už jas viskas buvo nusprendžiama iš pradžių tėvo, o vėliau – vyro. Todėl moters gyvenimo gerovė ir kokybė pirmiausia, jai esant jaunai, priklausė nuo jos tėvų gerumo, o vėliau – nuo vyro ir jo šeimos valios. Ir lyg tyčia, geroms moterims gyvenimas pašykšti gerumo ir aprūpina jas sunkumais. Šia tema yra kalbama 20 a. pradžios lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žemaitės sukurtame apsakyme „Marti”, kur galima įžvelgti rašytojos raiškingą požiūrį į moters likimą per jos pačios parašytus veikėjus. Kūrinyje vaizduojamas sunkus kaimo moters likimas. Apsakyme pagrindinė veikėja yra nelaimingą lemtį patyrusi jauna moteris – Katrė. Apsakymo centre figūruoja Vingių šeima. Jie nepripažįsta ir net nežino nieko, kaip tik materialius dalykus. Kadangi Vingiams reikia grąžinti daugybę skolų, sūnui Jonui liepiama vesti marčia su geru kraičiu. Gerą kraitį ir tokius pat materialistus tėvus turėjo gero būdo mergina – Katrė. Jonas nemyli Katrės ir priešinosi vedyboms, tačiau kaip tėvas liepia, taip ir padaro – veda. Piršlybų metu Katrė stipriai verkia, ji nenori tekėti už Jono. Katrė yra labai tvarkinga ir darbšti mergina. O Vingienė nori, kad jos marti būtų tokia pat nevala ir tinginė, kokia yra ji pati. Katrę naujoji šeima pasitinka be džiaugsmo ir su užgauliojimais. Katrė parodoma kaip stipri asmenybė, kuri mėgina pasipriešinti aplinkos, į kurią pateko per prievartą. galiausiai ji tampa tokia pat šalta ir pikta kaip ir šeima į kurią ji atėjo. Jos gerumui nepavyko laimėti prieš įsivyravusias blogio jėgas, siaučiančias aplink ją. Tačiau net ir tapusi tokia, kaip likusi šeima, ji niekam nerūpėjo. Ir net jai sunkiai susirgus, niekas nė nesivargina kviesti daktaro ir toliau užstalėje smagiai geria. Taip Katrės gyvenimas ir pasibaigia jai mirštant vienišai ir liūdnai. Taigi, visada reikia stengtis įveikti gėriui blogį, tačiau kartais pusiausvyra nėra įmanoma, kai gėriui tenka kovoti su blogiu. Blogis greitai sklinda ir dauginasi, ypač kai jo yra gerokai daugiau aplinkoje nei gėrio.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!