Moteris J. Marcinkevičiaus kūryboje

Viešasis kalbėjimas „Moteris J. Marcinkevičiaus kūryboje“ Pavãsaris. Pačiojè jõ pradžiojè, kóvo 8-ąją, vìsas pasáulis šveñčia Tarptautìnę móters diẽną. Dė̃l tõ mán kasmẽt kìlo kláusimų, kóks móters pavéikslas sukùrtas literatū̃roje. Víenas ìš lietùvių poètų – Justìnas Marcinkẽvičius – dažniáusiai asocijúojasi sù patriòtinėmis tèmomis. Tačiaũ Marcinkẽvičiui, išskýrus tėvỹnę, dár ìtin svar̃bios bùvo móterys. Reĩkia įžvel̃gti, kàd jìs bùvo àpsuptas móterų – nuõ mažeñs jį̃ lydė́jo mótina Ievà Kvainauskaitė, bùvo vẽdęs Genováitę Kalvaitýtę, sù jà sukū́rė šeimą ir̃ gìmė dvì dùkros, Ramùnė ir̃ Jùrga. Poètas viešaĩ deklarãvo, jóg sàvo gyvẽnime turì dvì móteris, kuriàs labaĩ ger̃bia ir̃ mýli – mótiną ir̃ žmóną. Tikslìnga primiñti, kàd sàvo dukràs taĩp pàt labaĩ mylė́jo, tačiaũ apiẽ jàs sténgėsi nekalbė́ti daũg, nès nenorė́jo, kàd bū́tų kìšamasi į̃ jų̃ asmenìnį gyvẽnimą. Taĩgi šių̃ móterų svarbùs vaidmuõ Marcinkẽvičiaus gyvẽnime ver̃čia manè susimąstýti, kaĩp jìs pavaizdãvo móterį sàvo kūrýboje. Poètą pažinójusi Rità Miknẽvičienė rãšo: „lèpteliu Poètui kláusimą: „Kíek méilių bùvo Jū́sų gyvẽnime?“ Marcinkẽvičius pasižiū̃ri į̃ manè, nusišỹpso ir̃ ramiaĩ <...> tãria mán: „Jaunóji mãno draugè, atsakýsiu Jùms eilė́raščiu.“ Ir̃ padeklamúoja „Dvì móteris“. Galimà sprę́sti, jóg mótinos ir̃ žmonõs réikšmę jìs ir̃ atskleĩdžia bū́tent šiamè eilė́raštyje. Lỹrinis subjèktas išpažį́sta, kàd jõ aplinkojè bùvo dvì móterys, kuriõs sãkė tiẽsą. Tóji tiesà – jìs „míelas, brangùs ir̃ vieniñtelis“. Taĩ bylója apiẽ glaudžiùs sántykius, pasitikė́jimą, saugùmą, išskirtinùmo jaũsmą. Tačiaũ jų̃ méilė kártu veiklì ir̃ atlaidì. Kū́rinio pabaigojè jìs pripažį́sta, kàd šiõs móterys taĩ jõ mótina ir̃ jõ vaikų̃ motinà, taĩgi eilė́raščio lỹrinis subjèktas gãli bū́ti sutapãtinamas sù áutoriumi. Móters tèmai skìrtas dár víenas eilė́raštis „Tù esì móteris. Tù tokià...“. Eilė́raštis pràdedamas žõdžiais „Tù tokià visur̃ ẽsanti, kàd galė́tum bū́ti erdvè.“ Šią̃ miñtį suprantù kaĩp džiùgesį dė̃l móters ar̃tumos, jõs pasirengìmo padė́ti beĩ palaikýti. Tadà išvar̃dijama daũg brúožų, kuriẽ apibū̃dina móterį kaĩp dõrą. Tám naudójami epìtetai „gyvà“, „šviesì“, „dosnì“, „stiprì“. Bè tõ, tikimà, kàd móteris visapùsė ir̃ visagãlė – metãforiškai jì sutapãtinama sù sáule, žemè, výru, kū̃dikiu. Kaĩ sãkoma, kàd jì galė́tų bū́ti kū̃dikiu, išréiškiamas nè silpnùmas, õ dvãsios tyrùmas. Galimà spė́ti, kàd žmonõs asmenýbė į̃kvėpė Marcinkẽvičių sukùrti šį̃ eilė́raštį, nès jì visadà teĩkdavo didžiáusią pãramą. Bè tõ, Marcinkẽvičius visuosè interviù vadìna ją̃ labaĩ orià, gražià, nuostabià ir̃ gilià asmenýbe. Taĩgi móteris Marcinkẽvičiaus poèzijoje išáukštinama, išrỹškinama jõs dvãsinė į́taka ir̃ paviẽnio žmogaũs, ir̃ visúomenės geróvei. Ir̃ drãmoje „Mãžvydas“ móteris labaĩ svarbì. Vertà primiñti, jóg pagrindìnis veikė́jas yrà istòrinė asmenýbė, pirmõsios lietùviškos knỹgos áutorius. Tačiaũ drãmoje nesiekiamà vaizdúoti detaliõs biogrãfijos, nès pirmiáusia Mãžvydas įprãsminamas kaĩp tėvỹnės lãbui dìrbantis žmogùs, suvókiantis sàvo pašaukìmą ir̃ tám tìkslui aukójantis gyvẽnimą. Vidìniam Martỹno Mãžvydo pasáuliui atskleĩsti pasitelkiamì móterų pavéikslai. Víena ìš drãmos móterų – Benignà, bùvusio Ragaĩnės klebõno dukrà, kurią̃ Mãžvydas vẽdė, périmdamas parãpijos val̃dymą ir̃ prisiim̃damas atsakomýbę ùž ją̃ ir̃ jõs jaunė̃lį brólį Krìstupą. Antrõjoje kū́rinio dalyjè yrà scenà, kaĩ Mãžvydas klebonìjoje kal̃basi sù Benignà apiẽ materiãlinę šeimõs pãdėtį. Benignà pỹksta ir̃ priekaištáuja, kàd čià nè klebonijà, õ ubagynas. Akivaizdù, sutuoktìnių póžiūriai labaĩ skìriasi: Mãžvydas didžiúojasi, kàd padė́jo Benignos šeĩmai: išléido ùž vỹrų jõs sẽseris, bróliams nupir̃ko žẽmės, ū́kio reikmenų̃ ir̃ nèt namùs, tačiaũ Benignà, patì patýrusi skur̃dą ir̃ našláitės dãlią, reikaláuja, kàd Mãžvydas pirmiáusia rū́pintųsi sàvo šeimà ir̃ jõs geróve, õ nè priglaustaĩs varguõliais. Móterį skaũdina taĩ, kàd šeimà tùri skolų̃, jái rū̃pi padė́ti bróliams – bróliui ìš Kur̃šių arklỹs krìto, õ Krìstupą nóri léisti į̃ mókslus. Jì teĩgia: „sugriaũš mùs tiẽ gerì darbaĩ“. Tóks Benignos elgesỹs ródo, kàd jì síekia geróvės sáu ir̃ sàvo šeĩmai, tačiaũ, jíedviem sunkù sutar̃ti, nès móteriai rū̃pi nè dvãsiniai, õ materiãlūs dalỹkai. Mãžvydas mãto, jóg žmonà, pavar̃gusi móteris ir̃ mãno, kàd nelaimìnga būdamà bevaĩsė. Svarbù taĩ, jóg Mãžvydas ir̃gi jaũčiasi nelaimìngas. Anót jõ: „Kokià žmonà, toksai ir̃ výras.“ Antrà vértus, drãmoje šì móteris nevieniñtelė. Kità – Marìja, kurią̃ Mãžvydas mylė́jo bū́damas jáunas, bèt palìko Lietuvojè. Marìja išsilãvinusi móteris, palaĩkiusį mylímąjį – skaĩtė Mãžvydo sukùrtą Katekìzmą, juõ naudódamasi mókė sū́nų rašýti. Mãžvydo ir̃ Marìjos méilė lemtìnga. Netẽkęs šiõs móters, jìs blãškosi sàvo mintysè, sielvartáuja, keñčia il̃gesį. Gyvẽnimas bè móters jám atródo beprãsmis, neteĩkiantis láimės. Apibeñdrinant galimà teĩgti, jóg Justìno Marcinkẽvičiaus kūrýbos móterys – skirtìngos. Poèzijos móteris – švelnì, jautrì, ìtin galìnga. Drãmos „Mãžvydas“ – Benignà trókštanti pasìturinčiai gyvénti, bèt nelaimìnga dė̃l tõ, kàd bevaĩsė, õ Marìja suteĩkianti jėgų̃, šilumõs, méilės. Tačiaũ vìsas Marcinkẽvičiaus móteris síeja taĩ, kàd jõs įtaikingos kito žmogaus, ypač vyro, gyvẽnimui.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!