Monopolijos įtaka produkcijos kiekiui ir kainai

Įvadas Kai rinkoje yra tik viena firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikro monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Jeigu monopolija nustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį. Paklausa, kurią sąlygoja vartotojo elgsena, nulems monopolininko pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį. Gali būti, jog monopolininkas pasirenka kainą, po to vartotojai nustato, kiek jie norėtų produkcijos šia kaina pirkti; arba monopolininkas pasirenka gaminamą produkcijos kiekį, po to vartotojai nusprendžia, kiek gali mokėti už šį kiekį. Pirmoji sąlyga natūralesnė, bet antroji labiau tinka analizei. Iš tikrųjų abi sąlygos tolygios, kai analizė teisinga. Monopolijai būdinga pasiūlos koncentracija vienose rankose. Šio darbo tikslas - suprasti, kaip monopolija pasirenka parduodamos produkcijos kiekį ir kainą, o juos nustačius palyginti su tobulosios konkurencijos kaina ir gaminamos produkcijos kiekiu, išanalizuoti monopolijos pasekmes. Monopolija, jos susiformavimo veiksniai bei pasekmės 1. Monopolinės rinkos struktūros teorinis apibūdinimas 1.1. Monopolijos samprata Monopolija ir tobula konkurencija yra visiškai priešingos rinkos struktūros. Terminas „monopolija" yra kilęs iš graikų kalbos. „Monos" reiškia vienas, vie­nintelis, „poleo" - parduoti. Taip monopolija yra tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors pramonės arba paslaugų šakoje yra vienintelis prekių ar paslaugu pardavėjas. Monopolija nebūtinai yra tokios didelės įmonės, kaip Mažeikių naftos perdirbimo kombinatas, „Lietuvos telekomas", bet ir vienintelis vieš­butis mažame miestelyje, vienintelė firma, tiekianti šaltą ir karštą vandenį ir t. t. Iš to matyti, kad daug kur susiduriame su vieninteliu tam tikrų prekių arba paslaugų tiekėju, kuris turi rinkos galią, leidžiančią jam kontroliuoti pasiūlos apimtį ir kainas. Monopolijos gali siekti maksimalaus pelno be jokio nerimo, kad kita firma įeis į šią saką ir atsiras naujų pardavėjų. Esant vienam pardavėjui, pirkėjai priversti mokėti didesnes kainas, palyginti su tuo atveju, kai rinkoje yra keli arba daug tarpusavyje konkuruojančių pardavėjų. Firmos, kurios kontroliuoja įėjimą į rinką, gali kontroliuoti prekių kainas ir pasiūlos apimtį, ne­leisdamos prekių kainoms sumažėti iki vidutinių bendrųjų kastų žemiausio lygio ilguoju laikotarpiu, kaip kad yra grynos konkurencijos rinkoje. Dėl to monopolija gauna ekono­minį pelną, kuris skatina firmas išlaikyti monopolinę padėtį rinkoje.1 Dažniau pasitaiko vietinių monopolistų nei nacionalinių monopolijų. Vietinės mono­polijos yra vieninteliai prekių arba paslaugų pardavėjai vietinėse rinkose. Pavyzdžiui, vie­nintele autobusu firma teikia paslaugas, kurios neturi artimų substitutų arba pakaitų. Todėl ji, kaip ir kitos panašios firmos, yra vietiniai monopolistai. Šios firmos dažniausiai reguliuojamos vietinės valdžios, o nacionalinės monopolijos — centrinės valdžios. 2.2. Grynosios monopolijos bruožai Grynoji monopo­lija - tai antrasis kraštutinis rinkos mode­lis.. Teisiniu po­žiūriu monopolija reiškia išskirtinę teisę į tam tikrą objektą. Grynosios monopolijos bruožai: 1) vienintelis produkcijos pardavėjas. To­kiu atveju viena firma atstovauja tam tikrai ekonomikos šakai. 2) monopolistas gamina unikalų produk­tą. Produktas yra unikalus todėl, kad jis ne­turi artimų substitutų (pakaitalų). Tokiu at­veju pirkėjas neturi alternatyvų. Jis turi arba pirkti monopolinės firmos produkciją, arba visiškai jos atsisakyti; 3) monopolija gali žymiai kontroliuoti produkto kainą, nes ji gamina ir kontro­liuoja produkcijos bendrą pasiūlos kiekį. Taigi monopolinė firma nustato kainą ir prie kainos priderina tam tikrą gamybos ap­imtį. Pasireiškia vadinamoji monopolinė (rinkos) galia, kurios esmė - galimybė kontroliuoti kainų lygį ir produkto prieinamu­mą rinkoje; 4) įeiti į monopolinę rinką yra visai ne­įmanoma. Grynasis monopolistas neturi konkurentu, o tai reiškia, kad egzistuoja eko­nominiai, teisiniai, techniniai arba kitokie barjerai, kurie neleidžia kitoms firmoms įeiti į šaką.2 Grynoji monopolija būdingesnė vietinėms rinkoms nei tarpnacionalinėms. Monopolijos valdžia (monopoly power) yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti. Monopolijos valdžios laipsnis priklauso nuo gaminamos produkcijos pakaitų ir jos dalies rinkoje. Monopolijos valdžią turėti gali nebūtinai gryna monopolija. Monopolijos valdžios sąlyga yra ta, kad firmos produkcijos paklausos kreivė turi būti ne horizontali, kaip tobulojoje konkurencijoje, o pasvirusi, ir tuomet firma turi galimybe didinti ar mažinti kainą, keisdama gaminamos produkcijos kiekį, kurį siūlo rinkai. Pavyzdžiui, nors "Ford Motor" nėra grynoji monopolija, gaminanti ir parduodanti automobilius, ji galėtų turėti monopolijos valdžią, jeigu galėtų didinti savo automobilių kainą, siūlydama dileriams mažesnį jų kiekį. Taip ji galėtų elgtis, jeigu jos automobilių paklausos kreivė būti pasvirusi, t.y. jeigu gana daug perkančiųjų automobilį "Ford" manytų, jog jis smarkiai skiriasi nuo konkurentų gaminamų automobilių. "Ford" galėtų turėti įtakos kainai, jeigu šios firmos automobilių dalis bendroje pasiūloje būtų pakankamai didelė.3 Kraštutiniu atveju produkcijos, kurią realizuoja grynoji monopolija, paklausos kreivė yra pasvirusi žemyn šio produkto rinkos paklausos kreivė. Esminis skirtumas tarp monopolinės rinkos ir tobulos konkurencijos rinkos yra tas, kad monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolijos valdžią, kai pati nustato kainą savo produktui, o ne priima ją kaip rinkos realybe. Rinkos struktūra paprastai nusako pirkėjų ir pardavėjų skaičių, jų dalį bendrame perkamo ir parduodamo produkto kiekyje, produkto standartizacijos laipsnį, taip pat įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sudėtingumą. Grynoji monopolija ir tobuloji konkurencija yra dvi kraštutinės rinkos struktūros, kadangi esant monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų pasirodymas neįmanomas, o esant tobulajai konkurencijai firmų yra labai daug ir įėjimas į šaką laisvas. Kraštutiniai atvejai, būdami daugiau ar mažiau abstraktūs, leidžia geriau suprasti tarpinių variantų problemas.4 2.3. Monopolijos susiformavimo priežastys Tapti monopolija ir ja išsilaikyti nėra paprasta. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys - tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į šaką. Ekonomistai aptaria keturias pagrindines įėjimo į monopolinę rinką išsilaikymo joje kliūtis: Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė, suteikdama fir­moms vienintelio pardavėjo statusą, suformuoja kliūtį kitoms firmoms. Pavyz­džiui, išduodami leidimai (licencijos) kabelinei televizijai, tranzitiniam krovinių gabenimui pervežimams, ryšių paslaugoms ir pan. Daugeliu atvejų vyriausybė pati atstovauja monopolijoms. Daugelis valstybių pačios turi alkoholinių gėrimų pardavimo ar valstybinių loterijų organizavimo monopolį. Patentai ir autorinės teisės. Patentai,ir autorinės teisės garantuoja naujų produktu kūrėjams ar literatūros ir meno kūrinių autoriams išskirtines teises. Patentai gali būti išduodami ir gamybos technologijoms. Patentai garantuoja išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu ir tik ribotą laikotarpį. Kai baigiasi patento veikimo laikas, įėjimo į šaką kliūtis dingsta. Kada kokia nors firma neteisėtai įsibrauna į rinką, pažeisdama kitos firmos patentą, jos veiklą gali fustabdyti teismas. Svarbiausių žaliavų šaltiniu nuosavybė. Monopolija gali išsilaikyti, jeigu ji turi ar valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto gamybai. Firmos, kurios turi technologiniu paslapčių, taip pat yra monopolininkės, jeigu kitos firmos negali pagaminti tokio pat produkto. Pavyzdžiui, "Coca-cola" labai saugo savo sirupo, kuris įeina į klasikinę "Coca-cola" formulę, sudėtį. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Labai didelių firmų kaštų pranašumą gali leisti vienai firmai, aptarnaujančiai visą rinką, gaminti produkcija su mažesniais kaštais, nei tai būtų galima daryti, jeigu rinką aptarnautu du ar daugiau pardavėjų. Tai gali padėti firmoms įtvirtinti monopoliu, galią, bet ir tapti kliūtimi kitoms firmoms, norinčioms įeiti į šią rinką. Monopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali nustatyti santykiškai mažas kainas, kurios bus "nepasiekiamos" kitoms firmoms.5 Tarp minėtų kraštutinių rinkos struktū­rų, tai yra grynosios konkurencijos ir grynosios monopolijos, yra dar dvi pagrindines rinkos struktūros: monopolinė konkurenci­ja ir oligopolija. 2. Rinkos monopolizavimo problemos 2.1. Rinkos monopolizavimo problema SP UAB “Trakų vandenys” pavyzdžiu Absoliučioji arba grynoji monopolija (pure monopoly) - tai toks rinkos sandaros tipas kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas. Šiuo terminu vadinamas ir pats vienintelis prekės pardavėjas ar gamintojas. Kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitų, vartotojui nėra alternatyvų: jis turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be produkto. Jeigu esama pakaitų, tuomet reikia reklamos. Pavyzdžiui, vartotojas gali pirkti briliantą arba išleisti pinigus poilsiui prie jūros. Vartotojui apsispręsti padės įtikinama reklama. Buities prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, vandeniui, nėra pakaitų, joms reklamos nereikia. Šiame darbe bus nagrinėjama monopolinė įmonė “Trakų vandenys” tiekianti vandenį Trakų miesto gyventojams. Darbo autoriaus nuomone jį yra tinkamesne analizei nes užima monopolinę pozicija rinkoje ir yra pakankamai maža visapusiškai analizei. Grynoji monopolija yra abstrakcija. Realiame gyvenime yra labai mažai (jeigu iš viso yra) produktų, kurie neturi pakaitų. Mieste vietinė elektros kompanija gali būti vienintelė elektros energijos pardavėja regione, tačiau elektra, kadangi ji vartojama įvairiems tikslams, turi pakaitų. Jeigu energijos kaina didėja, šildyti vartojama elektros energija keičiama anglimi ar kt.6 Labai retai nacionalinėje ar tarptautinėje rinkoje yra tik vienas pardavėjas. Firma "De Beers" parduoda 85 proc. deimantų. Nors kompanija nėra gryna monopolija, bet ji artima jai ir, kadangi parduoda didžiąją dalį kasmet gaunamų deimantų, gali turėti įtakos kainai, kontroliuodama siūlomą prekybai kiekį. Grynoji monopolija būdingesnė vietinėms rinkoms nei tarpnacionalinėms. Mažuose miesteliuose gali būti vienas dantų gydytojas, vienas knygynas ir pan. Monopolijos valdžia (monopoly power) yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkeijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti. Monopolijos valdžios laipsnis priklauso nuo gaminamos produkcijos pakaitų ir jos dalies rinkoje. Monopolijos valdžią turėti gali nebūtinai gryna monopolija. Monopolijos valdžios sąlyga yra ta, kad firmos produkcijos paklausos kreivė turi būti ne horizontali, kaip tobulojoje konkurencijoje, o pasvirusi, ir tuomet firma turi galimybę didinti ar mažinti kainą, keisdama gaminamos produkcijos kiekį, kurį siūlo rinkai. Kraštutiniu atveju produkcijos, kurią realizuoja grynoji monopolija, paklausos kreivė yra pasvirusi žemyn šio produkto rinkos paklausos kreivė. Esminis skirtumas tarp monopolinės rinkos ir tobulos konkurencijos rinkos yra tas, kad monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolijos valdžią, kai pati nustato kainą savo produktui, o ne priima ją kaip rinkos realybę.7 Rinkos struktūra paprastai nusako pirkėjų ir pardavėjų skaičių, jų dalį bendrame perkamo ir parduodamo produkto kiekyje, produkto standartizacijos laipsnį, taip pat įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sudėtingumą. Grynoji monopolija ir tobuloji konkurencija yra dvi kraštutinės rinkos struktūros, kadangi esant monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų pasirodymas neįmanomas, o esant tobulajai konkurencijai firmų yra labai daug ir įėjimas į šaką laisvas. Kraštutiniai atvejai, būdami daugiau ar mažiau abstraktūs, leidžia geriau suprasti tarpinių variantų problemas. 1 grafike parodytos specialios paskirties įmonės “Trakų vandenys” ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai ir rinkos paklausa jos produkcijai. Matyti, kad vidutiniai kaštai mažėja tol, kol gaminama tiek produkcijos, kuriai esant paklausa yra didesnė už kaštus. Tai reiškia, jog už bet kokį produkcijos kiekį iki Qt pirkėjas pasiruošęs mokėti didesnę kainą nei firmos vidutiniai kaštai ir firma turi galimybę mažinti kaštus gamindama daugiau produkcijos. Nesunku įrodyti, kad vienas pardavėjas gali pasiūlyti visą reikalaujamą produkcijos kiekį su mažesniais kaštais nei du ar daugiau pardavėjų. P 1 graf. Vandens paklausa ir SPĮ “Trakų vandenys” ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai Tarkime, vienas pardavėjas “Trakų vandenys” gali gaminti produkcijos kiekį Qr Jeigu jis į rinką pasiūlys visą kiekį, tai pirkėjai bus pasiruošę sumokėti kainą pi , kuri lygi vidutiniams kaštams LRACl. Visos išlaidos būtų LRAC1. Tarkime, dvi firmos gamina po pusę šio kiekio, t.y. Q1 / 2, kai kaina nusistovėjo ir yra P1. Kiekvienos iš dviejų firmų vidutiniai kaštai būtų LRACi(LRAC2 > LRAC1) ir kiekviena siūlytų kiekį Q\I2 kaina Pl. Bendrosios išlaidos kiekiui Ql pagaminti būtų tokios: TC2 = LRAC2 x (Gi / 2) + LRACi x (Gi / 2) = LRAC2 x Gi > LRACi x Gi. Taigi jeigu rinkoje būtų kaina pi tai dvi mažesnės firmos nesugebėtų padengti vidutinių savo gamybos kaštų ir turėtų ekonominių nuostolių. Vienintelė didelė firma, tenkinanti visą rinkos paklausą, gali gaminti visą produktą su mažesniais vidutiniais kaštais nei dvi firmos. Tokia firma, mažindama kainas, gali išstumti iš šakos mažas firmas, kad patenkintų visą rinkos paklausą. Firma, kuri gali patenkinti visą rinkos paklausą su mažesniais vidutiniais kaštais, negu tie, kurie būtų, jeigu dvi ar daugiau firmų pateiktų tą patį produkcijos kiekį, vadinama natūraliąja monopolija (natūrai monopoly). Natūraliųjų monopolijų esama tokiose srityse kaip vietinis aprūpinimas dujomis, elektra, telefonu, vandenių ir pan. Gamybos masto ekonomija yra pagrindinė priežastis, dėl kurios firmoms suteikiamos monopolinės teisės. Monopolinės firmos produkcijos paklausos kreivė (Dm) yra pasvirusi žemyn šios produkcijos rinkos paklausos kreivė, kadangi monopolininkas atstovauja visai šakai. Monopolijos darbo organizatoriai, keisdami prekės kainą, turi atsižvelgti į vartotojų reakciją. Jie žino, kad parduodamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, kurią jie nustatys. Ir priešingai, jie žino, kad kaina, kurią jie gali gauti už savo prekę, priklauso nuo jos kiekio, siūlomo parduoti kiekvienu laikotarpiu. “Trakų vandenys” gali nustatyti arba savo prekės kainą, arba jos kiekį, siūlomą rinkai kiekvienu laikotarpiu (2 grafikas.). Jeigu “Trakų vandenys” pasirinko kainą P1 tai reikiamas produkcijos kiekis nustatomas iš rinkos paklausos kreivės ir jis bus Q2. Pavyzdžiui, “Trakų vandenys” kaip monopolija galėtų nuspręsti padidinti kainą nuo P1 iki P2, kad padidėtų pelnas. Jeigu taip būtų, tai kompanijos paslaugų paklausos kiekis sumažėtų nuo Q2 iki Q1. Jeigu “Trakų vandenys” nustatys, kiek jie pateiks rinkai vandens, tai kaina, kurią mokės vartotojas už šį kiekį, priklausys nuo šio produkto paklausos kreivės. Didėjant produkcijos kiekiui, kaina turi mažėti, kadangi paklausos kreivė yra žemėjanti. Firma, esanti tobulosios konkurencijos rinkoje, gali parduoti rinkos kaina tiek, kiek nori (jos produkcijos paklausos kreivė yra absoliučiai elastinga). Nors ir kiek gamintų, konkuruojančiuoji firma savo veiksmais negali nei padidinti, nei sumažinti rinkos kainos. 2 graf. SPĮ “Trakų vandenys” produkcijos paklausos kreivė Monopolinės firmos bendrųjų pajamų (totai revenue) dydis priklauso nuo kainos ( P ) ir pagamintos produkcijos kiekio ( Q ): TR = PxQ. SPĮ “Trakų vandenys” pajamų didėjimas priklauso nuo paklausos elastingumo kainos atžvilgiu. Jeigu paklausa yra elastinga, didėjant gamybai didėja ir pajamos; jeigu paklausa neelastinga, gamybos padidėjimas sumažina pajamas; jeigu yra vienetinis elastingumas, gamybos didėjimas yra atvirkščiai proporcingas kainos mažėjimui, pajamos yra pastovios. Taigi “Trakų vandenys” pajamos priklauso nuo paklausos elastingumo kainos atžvilgiu. Jeigu “Trakų vandenys” paklausos kreivė turi tiesės pavidalą, paklausos elastingumo analizė paprastesnė. Paklausa yra elastinga, kai kainos aukštos ir gamybos apimtis nedidelė, ir neelastinga, kai gamybos apimtis didelė ir kainos žemos. Monopolinės firmos ribinės pajamos (marginai revenue) - tai papildomos pajamos, gaunamos pardavus papildomą produkcijos vienetą: MR = Esant tobulajai konkurencijai, ribinės pajamos lygios kainai. “Trakų vandenys” norėdami parduoti daugiau, turi sumažinti kainą. Taip yra dėl to, kad monopolininko produkcijos paklausos kreivė pasvirusi žemyn. “Trakų vandenys” papildomų pardavimų ribinės pajamos visada mažesnės už kainą. Tarkime, “Trakų vandenys” yra vienintelis geriamojo vandens pardavėjas. Taigi “Trakų vandenys” monopolininkas ir gali nustatyti savąją vandens kainą. 1 lentelėje surinkti duomenys apie vandens kainą. 1 lentelė. Paklausa, bendrosios ir ribinės įmonės “Trakų vandenys” pajamos Parduoto vandens skaičius per metus Q, m3 Kaina, (tūkst. Lt) P=AR Bendrosios pajamos (tūkst. Lt) TR Ribinės pajamos (tūkst. Lt) MR 0 110 0 10 000 100 100 100 20 000 90 180 80 30 000 80 240 60 40 000 70 280 40 50 000 60 300 20 60 000 50 300 0 70 000 40 280 -20 80 000 30 240 -40 Jeigu vandens kaina yra 100 tūkst. Lt, tai tik parduoto vandens kiekis butų 10 000 m3, bendrosios ir ribinės pajamos - 100 tūkst. Lt. 3 grafike pavaizduoti 1 lentelės duomenys. Kai kaina 100 tūkst. Lt, bendrosios pajamos yra stačiakampis OABG, jos yra lygios 100 tūkst. Lt. Kai kaina sumažėjo iki 90 tūkst. Lt, tai parduodama 20 000 m3 ir bendrosios pajamos, kurias atspindi stačiakampis OCEF, yra lygios 180 tūkst. Lt. Ribines 20 000 m3 vandens pajamas atspindi skirtumas tarp stačiakampio DEFG ir ABDC. DEFG - tai 20 000 m3 vandens kaina 90 tūkst. Lt, ABDC - 10 tūkst. Lt nuostolis dėl to, kad yra atsisakyta pardavinėti 10 000 m 3 už 100 tūkst. Lt. Be to, galima nesunkiai pastebėti, kad didėjant parduoto vandens skaičiui skirtumas tarp kainos ir ribinių pajamų didėja. Kai parduoto vandens kaina 50 tūkst. Lt, ribinės pajamos yra lygios O (1 lentelė). Kai kaina mažesnė už 50 tūkst. Lt, ribinės pajamos neigiamos. Parduodami 60 000 daugiau nei šešis kartus per metus “Trakų vandenys” bendrąsias pajamas sumažins, o ne padidins. Jeigu paklausa yra elastinga, tai ribinės pajamos bus teigiamos, o bendrosios pajamos didės didinant parduodamų prekių kiekį. Kai paklausa yra neelastinga, tuomet ribinės pajamos bus neigiamos, bendrosios pajamos mažės. 2 lentelėje apibendriname išvadas. 10.2 lentelė. SPĮ “Trakų vandenys” paklausos elastingumas, ribinės ir bendrosios pajamos Paklausos elastingumas kainos atžvilgiu Ribinės pajamos Kainos mažėjimo įtaka bendrosioms pajamoms Neelastinga Neigiamos Bendrosios pajamos mažėja Vienetinio elastingumo Nulinės Bendrosios pajamos nesikeičia Elastinga Teigiamos Bendrosios pajamos didėja Taigi galima padaryti išvada, kad ribinės pajamos mažėja sparčiau nei kaina, kai monopolininkas didina gamybos apimtį. Jeigu paklausos kreivė yra tiesė, tai ribinės pajamos mažės du kartus greičiau nei kaina. Ribinės pajamos bus lygios O, kai bus gaminama pusė to prekių (paslaugų) kiekio, kuris būtų parduotas esant nulinei kainai. Tai nesunku įrodyti. Kai paklausos kreivė yra tiesė, ją galima išreikšti taip: 3 graf. SPĮ “Trakų vandenys” paklausa, jos elastingumas, ribinės ir bendrosios pajamos Aptartąsias priklausomybes tarp prekės kainos, bendrųjų ir ribinių pajamų parodysime 4 grafike. Kai paklausa - tiesė, didinant pardavimų apimtį ribinės pajamos mažėja du kartus greičiau nei kaina. Kada ribinės pajamos teigiamos, bendrosios pajamos didėja mažėjant prekės kainai ir didėjant parduodamam prekės kiekiui. Kai ribinės pajamos neigiamos, bendrosios pajamos mažėja. Bendrosios pajamos pasiekia maksimumą, kai ribinės pajamos MR=0. Kai MR>0, paklausa yra elastinga; kai MRMC 10 180 180 175 +5 + 140 25 20 160 320 200 + 120 + 100 20 30 140 420 220 +200 + 60 30 40 120 480 250 + 230 +40 +40 MR=MC + 20 50 T 50 100 500 300 +200 -20 70 60 80 480 370 + 110 -60 90 70 60 420 460 -40 -100 110 MR

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!