Monopolijos formavimosi ypatybės, pelno maksimizavimas

ĮVADAS Žodis monopolija yra kilęs iš graikiškų žodžių „mono“ ir „polio“, kuris reiškia „pardavėjas“. Taigi monopolija yra tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors pramonės arba paslaugų šakoje yra vienintelis prekių ar paslaugų pardavėjas. Monopolija nebūtinai yra tokios didelės įmonės, kaip Mažeikių naftos perdirbimo kombinatas, „Lietuvos telekomas“, bet ir vienintelis viešbutis mažame miestelyje, vienintelė firma, tiekianti šaltą ir karštą vandenį ir t. t. Iš to matyti, kad daug kur susiduriame su vieninteliu tam tikrų prekių arba paslaugų tiekėju, kuris turi rinkos galią, leidžiančią jam kontroliuoti pasiūlos apimtį ir kainas. Monopolijos gali siekti maksimalaus pelno be jokio nerimo, kad kita firma įeis į šią šaką ir atsiras naujų pardavėjų. Esant vienam pardavėjui, pirkėjai priversti mokėti didesnes kainas, palyginti su tuo atveju, kai rinkoje yra keli arba daug tarpusavyje konkuruojančių pardavėjų. Firmos, kurios kontroliuoja įėjimą į rinką, gali kontroliuoti prekių kainas ir pasiūlos apimtį, neleisdamos prekių kainoms sumažėti iki vidutinių bendrųjų kaštų žemiausio lygio ilguoju laikotarpiu, kaip kad yra grynos konkurencijos rinkoje. Dėl to monopolija gauna ekonominį pelną, kuris skatina firmas išlaikyti monopolinę padėtį rinkoje. Šio darbo tikslas yra nustatyti monopolijos formavimosi ypatybes bei išnagrinėti pelno maksimizavimo galimybes šioje rinkos struktūroje. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. apibūdinti monopolijos esmę; 2. nusakyti rinkos monopolizavimo veiksnius; 3. išnagrinėti monopolinės firmos veiklą ir jos ekonominius sprendimus. 1. MONOPOLINĖS RINKOS ESMĖ 1.1 Grynoji monopolija Gryna monopolija yra pramonės arba kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas, taigi ir vienas pardavėjas, ir kurioje nėra artimų substitutų bei praktiškai negalimas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų. Taigi, absoliučioji arba grynoji monopolija (pure monopoly) – tai toks rinkos sandaros tipas kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas. Šiuo terminu vadinamas ir pats vienintelis prekės pardavėjas ar gamintojas. Kaip tobulos konkurencijos rinkos struktūra, taip ir grynos monopolijos rinkos struktūra yra kraštutiniai rinkos struktūrų poliai. Ji atsirado seniai, jos požymių jau būta XVI a., kai Europos monarchai turėjo išimtinę teisę gaminti tam tikrą produkciją arba užsiimti kita ūkine veikla. Kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitų, vartotojui nėra alternatyvų: jis turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be produkto. Jeigu esama pakaitų, tuomet reikia reklamos. Pavyzdžiui, vartotojas gali pirkti briliantą arba išleisti pinigus poilsiui prie jūros. Vartotojui apsispręsti padės jtikinama reklama. Buities prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, vandeniui, nėra pakaitų, joms reklamos nereikia. Grynoji monopolija yra abstrakcija. Realiame gyvenime yra labai mažai (jeigu iš viso yra) produktų, kurie neturi pakaitų. Mieste vietinė elektros kompanija gali būti vienintelė elektros energijos pardavėja regione, tačiau elektra, kadangi ji vartojama įvairiems tikslams, turi pakaitų. Jeigu energijos kaina didėja, šildyti vartojama elektros energija keičiama anglimi ar kt. Labai retai nacionalinėje ar tarptautinėje rinkoje yra tik vienas pardavėjas. Firma „De Beers“ parduoda 85 proc. deimantų. Nors kompanija nėra gryna monopolija, bet ji artima jai ir, kadangi parduoda didžiąją dalį kasmet gaunamų deimantų, gali turėti įtakos kainai, kontroliuodama siūlomą prekybai kiekį. Grynoji monopolija būdingesnė vietinėms rinkoms nei tarpnacionalinėms. Mažuose miesteliuose gali būti vienas dantų gydytojas, vienas knygynas ir pan. Monopoliją gali sudaryti ir keletas susijungusių pardavėjų, veikiančių kaip vienas pardavėjas. Tai dažnai Vakarų šalyse pasitaikantis reiškinys. Tokios pardavėjų asociacijos vadinamos karteliais. Lygiai taip pat monopolija nebūtinai turi vieną gamyklą; gali būti jų ir keletas. Tai daugiagamyklinė arba daugiaįmoninė monopolija, kurios analizė taip pat turi tam tikrų ypatybių. Monopolijos valdžia (monopoly power) yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kieki, kurį numato parduoti. Monopolijos valdžios laipsnis priklauso nuo gaminamos produkcijos pakaitų ir jos dalies rinkoje. Monopolijos valdžią turėti gali nebūtinai gryna monopolija. Monopolijos valdžios sąlyga yra ta, kad firmos produkcijos paklausos kreivė turi būti ne horizontali, kaip tobulojoje konkurencijoje, o pasvirusi, ir tuomet firma turi galimybę didinti ar mažinti kainą, keisdama gaminamos produkcijos kiekį, kurį siūlo rinkai. Pavyzdžiui, nors „Ford Motor“ nėra grynoji monopolija, gaminanti ir parduodanti automobilius, ji galėtų turėti monopolijos valdžią, jeigu galėtų didinti savo automobilių kainą, siūlydama dileriams mažesni jų kiekį. Taip ji galėtų elgtis, jeigu jos automobilių paklausos kreivė būtų pasvirusi, t.y. jeigu gana daug perkančiųjų automobilį „Ford“ manytų, jog jis smarkiai skiriasi nuo konkurentų gaminamų automobilių. „Ford“ galėtų turėti įtakos kainai, jeigu šios firmos automobilių dalis bendroje pasiūloje būtų pakankamai didelė. Kraštutiniu atveju produkcijos, kurią realizuoja grynoji monopolija, paklausos kreivė yra pasvirusi žemyn šio produkto rinkos paklausos kreivė. Esminis skirtumas tarp monopolinės rinkos ir tobulos konkurencijos rinkos yra tas, kad monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolijos valdžią, kai pati nustato kainą savo produktui,o ne priima ją kaip rinkos realybę. Rinkos struktūra paprastai nusako pirkėjų ir pardavėjų skaičių, jų dalį bendrame perkamo ir parduodamo produkto kiekyje, produkto standartizacijos laipsnį, taip pat įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sudėtingumą. Grynoji monopolija ir tobuloji konkurencija yra dvi kraštutinės rinkos struktūros, kadangi esant monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų pasirodymas neįmanomas, o esant tobulajai konkurencijai firmų yra labai daug ir įėjimas į šaką laisvas. Kraštutiniai atvejai, būdami daugiau ar mažiau abstraktūs, leidžia geriau suprasti tarpinių variantų problemas. 1.2 Rinkos monopolizavimo veiksniai Apibūdinant monopoliją, reikia pažymėti svarbų jos požymi, kad naujiems konkurentams įeiti i šaką yra labai aukšti barjerai. Tie barjerai yra grynos monopolijos šaltinis. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys (barriers to entry) - tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į šaką• Ekonomistai aptaria keturias pagrindines įėjimo i monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtis. 1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė, suteikdama firmoms vienintelio pardavėjo statusą, suformuoja kliūtį kitoms firmoms. Pavyzdžiui, išduodami leidimai (licencijos) kabelinei televizijai, tranzitiniam krovinių gabenimui pervežimams, ryšių paslaugoms ir pan. Prancūzijoje nuo 1904 m. laidojimo verslą kontroliuoja kompanija „Dženeral Fjunerals“; monopolija gauna subsidijas iš vyriausybės ir vienintelė teikia laidojimo paslaugas. Daugeliu atvejų vyriausybė pati atstovauja monopolijoms (ypač pašto srityje). Daugelis valstybių pačios turi alkoholinių gėrimų pardavimo ar valstybinių loterijų organizavimo monopolį. 2. Patentai ir autorinės teisės. Patentai ir autorinės teisės garantuoja naujų produktų kūrėjams ar literatūros ir meno kūrinių autoriams išskirtines teises. Patentai gali būti išduodami ir gamybos technologijoms. Patentai garantuoja išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu ir tik ribotą laikotarpį. Kai baigiasi patento veikimo laikas, įėjimo į šaką kliūtis dingsta. Kada kokia nors firma neteisėtai įsibrauna į rinką, pažeisdama kitos firmos patentą, jos veiklą gali sustabdyti teismas. Pavyzdžiui, 1985 m. federalinis teismas nustatė, kad „Kodak“ pažeidė septynis firmai „Polaroid“ išduotus patentus gaminti ir parduoti nuo 1976 m. fotoaparatus, darančius momentines fotonuotraukas. Pradėjus veikti teismo nuosprendžiui, 1986 m. antrąją sausio savaitę „Kodak“ firma, kuri per metus parduodavo 25 proc. fotoaparatų, darančių momentines fotonuotraukas, turėjo nutraukti ne tik šių aparatų, bet ir jiems skirtos fotojuostos gamybą. 3. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. Monopolija gali išsilaikyti, jeigu ji turi ar valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto gamybai. „De Beers“ turi monopolinę galią deimantų rinkoje, kadangi ji kontroliuoja 85 proc. neapdirbtų deimantų. „Aluminum Company of America“ (ALCOA) turėjo monopolį JAV aliuminio rinkoje iki II pasaulinio karo dėl to, kad kontroliavo visus boksitų šaltinius, kurie yra aliuminio žaliava. Firmos, kurios turi technologinių paslapčių, taip pat yra monopolininkės, jeigu kitos firmos negali pagaminti tokio pat produkto. Pavyzdžiui, „Coca-cola“ labai saugo savo sirupo, kuris įeina į klasikinę „Coca-cola“ formulę, sudėtį. Paslaptingoji formulė garantuoja kompanijai monopolinę galią, bet esama daugybės artimų gėrimų, todėl firma nėra gryna monopolija. 4. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Labai didelių firmų kaštų pranašumai gali leisti vienai firmai, aptarnaujančiai visą rinką, gaminti produkciją su mažesniais kaštais, nei tai būtų galima daryti, jeigu rinką aptarnautų du ar daugiau pardavėjų. Tai gali padėti firmoms ne tik įtvirtinti monopolinę galią, bet ir tapti kliūtimi kitoms firmoms, norinčioms įeiti i šią rinką. Monopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali nustatyti santykiškai mažas kainas, kurios bus „nepasiekiamos“ kitoms firmoms. 1 paveiksle parodytos vienos firmos ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai ir rinkos paklausa jos produkcijai. Matyti, kad vidutiniai kaštai mažėja tol, kol gaminama tiek produkcijos, kuriai esant paklausa yra didesnė už kaštus. Tai reiškia, jog už bet kokį produkcijos kiekį iki Q, pirkėjas pasiruošęs mokėti didesnę kainą nei firmos vidutiniai kaštai ir firma turi galimybę mažinti kaštus gamindama daugiau produkcijos. Nesunku įrodyti, kad vienas pardavėjas gali pasiūlyti visą reikalaujamą produkcijos kiekį su mažesniais kaštais nei du ar daugiau pardavėjų. 1 pav. Paklausa ir firmos ilgojo laikotarpio kaštai1. Tarkime vienas pardavėjas gali gaminti produkcijos kiekį Q1. Jeigu jis į rinką pasiūlys visą kiekį, tai pirkėjai bus pasiruošę sumokėti kainą P1 , kuri lygi vidutiniams kaštams LRAC1. Viso išlaidos būtų LRAC1 * Q1. Tarkime, dvi firmos gamina po pusę šio kiekio, t. y. Q1 / 2 kai kaina nusistovėjo ir yra P1. Kiekvienos iš dviejų firmų vidutiniai kaštai būtų LRAC2 (LRAC2 > LRAC1) ir kiekviena siūlytų kiekį Q1 / 2 kaina P1. Bendrosios išlaidos kiekiui Q1 pagaminti būtų tokie: TC2 = LRAC2 * (Q1 / 2) + LRAC2 * (Q1 / 2) = LRAC2 * Q1 > LRAC1 * Q1 jeigu rinkoje būtų kaina P1, tai dvi mažesnės firmos nesugebėtų padengti vidutinių savo gamybos kaštų ir turėtų ekonominių nuostolių. Vienintelė didelė firma, tenkinanti visą rinkos paklausą, gali gaminti visą produktą su mažesniais vidutiniais kaštais nei dvi firmos. Tokia firma, mažindama kainas, gali išstumti iš šakos mažas firmas, kad patenkintų visą rinkos paklausą. Firma, kuri gali patenkinti visą rinkos paklausą su mažesniais vidutiniais kaštais, negu tie, kurie būtų, jeigu dvi ar daugiau firmų pateiktų tą patį produkcijos kiekį, vadinama natūraliąja monopolija (natural monopoly). Natūraliųjų monopolijų esama tokiose srityse kaip vietinis aprūpinimas dujomis, elektra, telefonu ir pan. Gamybos masto ekonomija yra pagrindinė priežastis, dėl kurios firmoms suteikiamos monopolinės teisės. Technologijos pokyčiai gali keisti kaštų sąlygas. Pavyzdžiui, tolimasis telefono ryšys kadaise buvo natūrali monopolija, tačiau dabar taip nėra dėl minėtosios priežasties. 2. MONOPOLINĖ FIRMA IR JOS EKONOMINIAI SPRENDIMAI 2.1 Monopolinės firmos pelno maksimizavimas Konkuruojančioji firma maksimizuoja pelną reguliuodama parduodamos produkcijos kieki rinkos kaina taip, kad ribines pajamos būtų lygios ribiniams kaštams. Nors monopolija ir gali keisti kainą, pelno maksimizavimo sąlygos išlieka tokios pat kaip ir esant tobulajai konkurencijai. Monopolininkas gaus maksimalų pelną tuomet, kai ribines pajamos bus lygios ribiniams kaštams (MR=MC), nors ribinės monopolininko pajamos yra visada mažesnės už kainą. Iš 1 lentelės matyti, kad didžiausias pelnas yra tuomet, kai gaminami 4 vienetai produkcijos ir parduodami po 120 Lt, nes tada ribinės pajamos yra lygios ribiniams kaštams. 1 lentelė Monopolijos veiklos rodikliai2 Q P TR TC Pelnas MR MC 0 200 0 145 -145 +180 30 MR>MC 1 180 180 175 +5 +140 25 2 160 320 200 +120 +100 20 3 140 420 220 +200 +60 30 4 120 480 250 +230 +40 +40 MR=MC +20 50 5 100 500 300 +200 -20 70 6 80 480 370 +110 -60 90 7 60 420 460 -40 -100 110 MR

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!