Mokslas ir menas

Šiame referate aptarsime a) individų estetikos matematinį suvokimą (pagal G. D. Birkhoff‘ą, C. G. Jung‘ą, T. Fecherį ir kt.); b) peržvelgsime mokslo ir technikos revoliucijos įtaką menui bei c) taikomosios dailės specialistų poreikį domėtis įvairiomis mokslo šakomis, kartu atskleidžiant nacionalinio (šiuo atveju – lietuviško) meno savitumą.
I. Tobulumas ir etalonai.
Gustav‘as Theodor‘as Fechner‘is, vokiečių psichofizikos kūrėjas, eksperimentuodamas nustatė, jog didžioji dalis žmonių mieliau reaguoja į stačiakampi, kuris forma labai artimas kvadratui – jo kraštinės yra 29 : 303. Tuo tarpu rusų architektas Ivanas Zoltovskis, vadovaudamasis geometrine proporcija, nustatė kvadrato kraštinių santykį 0,472: 0,528 ir pavadino jį gyvuoju kvadratu4. Geometrija padeda menui jau nuo pat seniausių piramižių ir klasikinės architektūros laikų: „Nė vienas tapytojas negali tapyti, nemokėdamas geometrijos,“ – teigė Albertis, garsus italų ankstyvojo renesanso architektas ir meno teoretikas, o juk renesansas tai amatų, mokslo ir meno susiliejimo pradžios epocha.
II. Mokslinė-techninė revoliucija ir menas
Mokslo revoliucija – esminis mokslinės minties raidos pasikeitimas, įvykęs 16-17a. Šį perversmą nulėmė pertvarkymai Europoje, vykę 14-16a. Iki 16 a. įvyko daug atradimų ir begalės patobulinimų, ypač daug faktų sukaupta geografinių atradimų metu. Sukurtas naujas mokslinis inventorius: išrastas mikroskopas, teleskopas, barometras, t.p. plito knygų spausdinimas, tad galime tai vadinti moksline-technine revoliucija, kuri sudarė galimybes geriau atlikti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir pažangiau valdyti meno priemones. Ši revoliucija žavi ne tik mokslininkus, bet ir menininkus; puikiai žinome nemažai menininkų, rašytojų, kurie intensyviai domėjosi mokslu, sinkretiškai panaudodami mokslo ir meno metodus savo kūriniuose. Patys garsiausi, be abejo, yra Leonardo da Vinci, Leonas Battista Alberti, Albrechtas Diureris, Aleksandras Puškinas, Levas Tolstojus, Johannas Wolfgangas Goethe, Le Corbusier, Bertholdas Brechtas ir kt.
Įdomiausia tai, jog minėtasis Leonado da Vinci laikė mokslu netgi tapybą. O ar M. K. Čiurlionis gerai išmanė astronomiją, muzikos teoriją?
Dauguma mokslininkų taip pat nebuvo abejingi ir menui (Avicena, Mikalojus Kopernikas, Fritjof Nansen, Michailas Lomonosovas, Walter Scott ir kt.). Anot A. Einsteino, „moksliniame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!