Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo instrumentarijų, kuris apima mokesčių elementus, mokesčių ėmimo būdą bei nustatymo metodą.
Pažymėtina, kad mokesčių turinį detaliau atspindi mokesčių elementai. Aptarsime mokesčių instrumentarijaus elementus.
Moesčio subjektas (mokėtojas) yra fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokėti įstatymais numatytus mokesčius ar rinkliavas.
Mokesčio objektais laikomos įstatymais apmokestinamos prekės, paslaugos, pajamos, turtas. Tai fizinių ir juridinių asmenų pajamos, turtas, bei parduodamo turto kitiems asmenims vertė, tam tikros veiklos rūšys, prekių bei paslaugų pridėtinė vertė, teisė naudotis gamtos ištekliais, vertybinių popierių finansinių bei kreditinių operacijų rezultatai ir kiti objektai.
Mokesčio šaltinis – tai subjektų pajamos (pelnas, darbo užmokestis, renta, palūkanos, dividendai), iš kurių mokami mokesčiai. Atskirais atvejais mokesčių objektas ir mokesčių šaltinis gali sutapti.
Apmokestinimo vienetas – tai ta mokesčio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesčio tarifas. Apmokestinimo vienetu dažniausiai laikomas mokesčio objekto matavimo vienetas.
Pažymėtina, kad mokesčių teorijoje ir praktikoje apmokestinimo vieneto ir mokesčio tarifo bei mokesčio bazės nustatymas – tai vieni sudėtingiausių klausimų. Mokesčio bazė – tai pajamų (pelno) suma, aktyvų vertė, kuriomis remiantis apskaičiuojamas mokestis.
Pagal Lietuvos mokesčių administravimo įstatymą mokesčio lengvata yra mokesčio mokėtojui nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, dėl kurių reikia mokėti mažesnį mokestį, arba mokesčio okėjimo terminas atidėtas, arba mokestį sumokėti galima per keletą kartų.
Mokesčių lengvatų sistemose galima pastebėti šios dėsningumus:
• lengvatos taikomos tik pagrindiniams mokesčiams, siekiant palengvinti naštą socialiai emtiniems žmonėms;
• lengvatos nustatomos prioritetinėms ūkio šakoms arba norint padidinti svarbių ūkio šakų pelningumą.
Paplitę tokie mokesčių lengvatų taikymo būdai:
• mažinamas mokesčio tarifas;
• didinama mokesčio objekto neapmokestinamoji dalis;
• panaikinamas tam tikro objekto apmokestinimas.
Mokesčio ėmimo būdas yra tiesioginis (iš pajamų) arba netiesioginis (per kainų sistemą). Dėl to mokesčiai taip pat skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Teorijoje ir praktikoje susiklostė požiūris, kad pagal tiesioginius mokesčius apmokestinamos pajamos (pelnas), turtas, o pagal netiesioginius – vartojimas (išlaidos).
Mokesči1o suma gali būti nustatoma trimis metodais: (galima issamiau)
1. Prie pajamų šaltinio
2. Pagal pajamų...
Šį darbą sudaro 1775 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!