Fiskalinė (mokesčių) politika Lietuvoje

Kiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės – komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Valstybės valdžia jokio produkto nesukuria ir be mokesčių gyvuoti negalėtų.
Patys seniausi apmokestinimo faktai istorijoje užfiksuoti molinėse lentelėse, rastose atliekant kasinėjimus Lagašo mieste, valstybėje (dabartinė Irako teritorija), kuri gyvavo prieš šešis tūkstančius metų.
Mokesčiai yra būtini, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas. Jei valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, tai valstybė yra priversta imti paskolas ir kartu daryti papildomas išlaidas, t.y. mokėti palūkanas arba vykdyti mokesčių didinimo politiką.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 metais, kartu formuojasi, nors ir nuolat kritikuojama, šalies mokesčių sistema. Per tryllika nepriklausomybės metų mokesčių klausimais priimta nemažai įstatymų, nutarimų ir mėginama jais reguliuoti krašto ekonominius bei socialinius procesus.
Terminas “fiskalinė”, kilęs nuo žodžio fiskas (lot. fiscus), kuris reiškia valstybės iždą.
Fiskalinė politika – biudžetinės politikos dalis, susijusi su valstybinio biudžeto pajamų formavimu, remiantis mokesčių sistema (A.Jakutis “Ekonomikos teorijos pagrindai”, p.188). Būtini valstybės atributai yra biudžetas ir iždas.
Iždo politika (Fiscal Policy) – visuma priemonių, kuriomis vyriausybė keičia bendrąją paklausą, sumažindama ciklinius gamybos svyravimus ir siekdama visiško užimtumo, nespartinant infliacijos tempo (B.Drilingas “Makroekonomikos pagrindai”, p.79). Pagrindinės iždo politikos priemonės yra:
1. Mokesčiai (apmokestinimonormos bei sąlygos);
2. Vyriausybės išlaidos;
3. Vyriausybės transferiniaimokėjimai.
Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo metodą, kuris apima mokesčių elementus (subjektą, objektą, šaltinį, apmokestinimo vienetą, lengvatas, mokesčio sumą), mokesčio ėmimo būdą bei nustatymo metodą.
Vyriausybė yra prekinio ūkio subjektas. Ji perka prekes, apmoka už paslaugas (švietimo, sveikatos apsaugos ir t.t.). Vyriausybės išlaidos didina bendrąją paklausą.
Dalį vyriausybės išlaidų sudaro transferiniai išmokėjimai. Transferiniai išmokėjimai (Transfer Payments) – visi vyriausybės mokėjiami asmenims, šeimoms ir organizacijoms teikiami be jokio prekių arba paslaugų ekvivalento. Tai grįžtantys mokesčiai, jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!