2. MOKESČIAI, JŲ FUNKCIJOS, RŪŠYS IR APMOKESTINIMO PRINCIPAI.
MOKESČIAI — tai viena iš trijų pagrindinių vyriausybės poveikio ekonomikai krypčių, kuri mažina privačių gėrybių vartojimą bei sudaro sąlygas vartoti visuomenines gėrybes.
Valstybės biudžetas formuojamas iš mokestinių pajamų ir nemokestinių pajamų (pajamos iš valstybės nuosavybės, vietinės rinkliavos, pajamos iš baudų, konfiskavimų ir t.t.).
Mokesčiais, kuriuos šalies gyventojai moka į valstybės biudžetą, yra padengiamos vyriausybės išlaidos, skirtos įvairioms valstybinėms programoms finansuoti.
3) prekių ir paslaugų pardavimo mokesčiai (PVM, akcizai, importo muitai).
Vadinasi, apmokestinimo objektai yra PAJAMOS, TURTAS ir IŠLAIDOS.
• TIESIOGINIUS (jie turi tiesioginius adresatus, t.y. fizinius ir juridinius asmenis, gaunančius pajamas ir turinčius turtą, pvz. turto pajamų mokestis; kitaip tariant, jais yra apmokestinami asmenys);
• NETIESIOGINIUS (juos sumoka vartotojas, pirkdamas apmokestintas prekes ir paslaugas, t.y. jais yra apmokestinamos prekės, pvz. muitai, akcizai, PVM). Šie mokesčiai didina prekių kainą.
Pagal tai, kaip mokesčių tarifas kinta priklausomai nuo apmokestinimo sumos, mokesčiai yra skirstomi į:
1) progresinius (didėjant apmokestinamai sumai, t.y. pajamoms, atitinkamai didėja ir mokesčio tarifas — daugiau uždirbi, didesnius mokesčius moki);
2) proporcinius (didėjant apmokestinamai sumai, mokesčio tarifas išlieka nepakitęs, t.y. pastovus);
3) regresinius (didėjant pajamoms, mažėja vidutinė mokesčių norma, t.y. mažiau uždirbantys sumoka didžiąją dalį biudžeto pajamų).
Lietuvoje visi mokesčiai yra PROPORCINIAI.
PVM tarifas – 18 %, juridinių asmenų pelno mokestis – 15 %, fizinių asmenų pajamų mokestis – 33 %, atskaičiavus neapmokestinamą minimumą.
Mokesčių sistema formuojama remiantis neutralumo, tikslingumo, paprastumo ir aiškumo bei teisingumo principais.
MOKESČIŲ FUNKCIJOS:
• fiskalinė (susijusi su valstybės biudžeto formavimu);
• ekonomikos reguliavimo (didinant mokesčius, mažinama vartotojų perkamoji galia, tuo pačiu mažinama ir visuminė paklausa ir gamybos apimtis, o kartu ir infliacija);
• socialinė (jei gaunantys didesnes pajamas moka didesnius mokesčius, jie tam tikru mastu mažina pajamų nelygybę).
3. EKONOMINĖ POLITIKA, JOS TIKSLAI IR PRIEMONĖS.
EKONOMINĖ POLITIKA — tai tikslai, kurių numato siekti vyriausybė ekonomikos srityje ir priemonės, kuriomis tų tikslų bus siekiama.
Svarbiausi ekonominės politikos TIKSLAI:
1) žemas nedarbo lygis (turi būti sudarytos sąlygos dirbti kiekvienam norinčiam ir...
Šį darbą sudaro 1209 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!