Modelis: plėšrūnas-auka

Populiacija vadinama vienos rūšies ląstelių ar organizmų visuma, gyvenanti tam tikroje lokalioje ekologinėje erdvėje (nišoje) ir genetiškai sudaranti vieningą tarpusavyje sąveikaujančių elementų sistemą. Natūralioje ekologinėje sistemoje populiacija niekada nebūna izoliuota nuo kitų populiacijų, ji visada egzistuoja tarp kitų ir su jomis sąveikauja. Izoliuotos populiacijos sukuriamos dirbtinai mokslinėse laboratorijose, arba naudojamos kaip virtualios (tarsi) izoliuotos teoriniuose samprotavimuose. Mąstymas izoliuotos populiacijos dinamika padeda suvokti sudėtingesnių populiacinių sąveikų dėsningumus.
Realios biologinės populiacijos nebūna izoliuotos, jos visada gyvena kartu su kitomis sudarydamos ekologines sistemas. Tarp populiacijų atsiranda įvairiausi visą laiką kintantys santykiai. Biologija išskiria šiuos populiacijų sambūvius: tris principiniai skirtingus - konkurenciją, kooperaciją (mutualizmą) ir plėšrūnas-auka, ir taip pat eilę tarpinių – parazitizmą, amensalizmą, komensalizmą ir protokooperaciją.
Tam tikru bendresniu raidos tendencijų požiūriu sąveikaujančias populiacijas galima būtų skirstyti į dvi stambias grupes - konkurencines ir simbiontines. Konkurencinėms charakteringa diferenciacijos bei paprastinimo tendencijos, o simbiontinėms priešingos – stambinimo, jungimosi į stambesnius vienetus, ir įvairinimo. Šiuo atveju simbiontinės apjungia dvi gan skirtingas sąveikas – kooperacija ir plėšrumą, simbiozė – mutualizmas, ir simbiozė plėšrūnas-auka. Abiems joms charakteringa funkcionuoti kartu, jos negali egzistuoti viena be kitos, bet jos susiriša viena su kita visiškai kitokiais principais.
Teoriškai geriausiai yra ištyrinėtos konkurencija ir plėšrūnas-auka sistemos. Kur kas mažiau – mutualizmas ir protokooperacija. Mažesnis dėmesys skiriamas tarpiniams sambūviams. Visus šiuos atvejus geriausia suprasti paprasčiausio dviejų sąveikaujančių populiacijų modelių pagalba.
Viena iš specifiškiausių populiacijų sąveikų, labai ryškiai stebimų gamtoje yra plėšrūnas-auka sąveika. (1 pav.). Tai toks dinaminių komponenčių sambūvis, kai vienos komponentės ištekliai yra kita komponentė. Viena jų yra “plėšrūnas”, kita, pasižyminti intensyviu augimu - producentas, tampa “plėšrūno” ištekliais – maistu.
Dvi sąveikaujančios populiacijos N1(t) ir N2(t), iš kurių viena minta kita, o pirmoji maitinasi aplinkos ištekliais, sudaro plėšrūnas – auka dinaminę sistemą. Teoriškai, matematinio modelio pagalba, tokio sambūvio sistemą yra išnagrinėjęs V.Volterra, ir šiandien jo vardu vadinami klasikiniai tokių sistemų modeliai.
Abiejose lygtyse esantys populiacijų sandauginiai nariai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!