Mitybos derinimas ir funkcijos

1. Organizmo aprūpinimas energija.
2. Organizmo aprūpinimas plastinėmis medžiagomis.
3. Organizmo aprūpinimas biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurios reikalingos gyvybinių procesų reguliavimui.
• Nuosaikumas. Tai pagrindinis mitybos principas ir pats paprasčiausias, deja daugeliui sunkiai įgyvendinamas.
• Įvairovė. Su maistu būtina gauti apie 50 maisto medžiagų. Ne vienas maisto produktas neturi visų maistinių medžiagų. Jos gaunamos valgant įvairesnį maistą.
• Subalansuotumas. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Maito medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.
Medžiagų apykaita (metabolizmas) - tai visi sudėtingiausi cheminiai medžiagų apykaitos procesai, kurių metu energija pasisavinama ir atpalaiduojama.
Medžiagų apykaitai organizme būdingi du procesai:
• anabolizmas (asimiliacija) - A;
• katabolizmas (disimiliacija) – K.
ANABOLIZMAS
tai ištisa seka fiziologinių procesų ir cheminių reakcijų, dėl kurių dalis aplinkos paverčiama organizmu.
 Tai gautų su maistu medžiagų perdirbimas, jų pavertimas mūsų organizmo sudėtine dalimi.
 Anabolizmo procese vyrauja sintezės (jungimosi) reakcijos – iš gautų su maistu aminorūgščių kuriami baltymai, iš provitaminų sintetinami kai kurie vitaminai, gaminasi įvairūs kiti junginiai.
KATABOLIZMAS
tai daugybė fiziologinių procesų ir cheminių reakcijų, kurių metu dalis mūsų organizmo paverčiama aplinka.
 Katabolizmo procese vyrauja oksidacijos, hidrolizės reakcijos – jų metu išlaisvinama energija, būtina anabolizmo procesams, taip pat energija, reikalinga įvairioms organizmo funkcijoms atlikti (širdies darbui, kvėpavimui, pastoviai kūno temperatūrai palaikyti ir t.t.)
MAISTO MEDŽIAGŲ KALORINGUMAS
Tai energijos kiekis, kurį išlaisvina oksiduodamasis (sudegdamas) organizme vienas gramas maisto medžiagos.
Medžiagos, teikiančios organizmui energijos – vadinamos energetinėmis medžiagomis (baltymai, riebalai, angliavandeniai, organinės rūgštys, alkoholis).
Medžiagos, neteikiančios energijos – vadinamos neenergetinėmis medžiagomis (vanduo, vitaminai, mineralinės medžiagos).
Maisto medžiagų kaloringumas nustatomas specialiu prietaisu – kalorimetrinė bomba.
Maisto medžiagų išskirtos energijos (šilumos kiekio) nustatymas kalorimetriniu metodu
Riebalai ir angliavandeniai sudegdami kolorimetrinėje bomboje išsiskiria tiek pat energijos kiek ir organizme.
• Baltymai organizme išskiria šilumos kiek mažiau nei kalorimetrinėje bomboje.
• Tai yra todėl, kad organizme svarbiausias galutinis baltymų skilimo produktas yra šlapalas, o jis dar gali deguonies aplinkoje išskirti papildomą šilumos kiekį.
PAGRINDINĖ ENERGIJOS APYKAITA
Ji eikvojama tik gyvybinėms organizmo funkcijoms – širdies, kvėpavimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!