Miškų tvarkymas: Varėnos urėdija, Pirčiupių girininkija

Lietuvos žemės ūkio universitetas miškininkystės katedra Miškininkystės kursinis projektas Varėnos urėdija, Pirčiupių girininkija Parengė: IV k., 3gr., studentai Povilas Dzemyda ir Marius Gudaitis Tikrino: J. Šepetienė Kaunas 2006 1.Miškų skirstymas grupėmis ir kategorijomis. Kvartalo ir sklypo Nr. Medyno ir sklypo ypatumai. Miškų kategorija. Miškų grupė. 80-1 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 80-2 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 80-3 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 80-4 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 80-5 Sklypą kerta vandens griovys Ūkiniai miškai* IV 80-6 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 80-9 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 80-10 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 80-11 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 81-1 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 81-2 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 81-3 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 81-4 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 81-5 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 81-7 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 81-8 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 81-9 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 81-10 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai* IV 81-11 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-1 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-2 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-3 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-4 Ribojasi su pašarų aikštele Ūkiniai miškai IV 96-6 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-7 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-8 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-9 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-10 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 96-11 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 96-12 Ribojasi su pašarų aikštele Ūkiniai miškai IV 96-13 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-15 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-16 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 96-17 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 96-18 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 96-19 Ypatumų nėra Ūkiniai miškai IV 96-20 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV 96-21 Ribojasi su vandens grioviu Ūkiniai miškai* IV * Dalija sklypo III miškų gr. ūkiniai apribojimai Aiškinamasis raštas : Visi miškai pagal savo funkcinę paskirtį, ūkininkavimo tikslus bei režimą skirstomi į 4 grupes: rezervatiniai, ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, apsauginiai bei ūkiniai miškai. IV grupė. Šiai grupei skyrėme ūkinės veiklos miškus, šie miškai skirti ūkinės veiklos plėtojimui. Jie skirti nedieninės produkcijos gavimui. Jų turime 38 sklypus. Dalis mūsų ūkinių miškų dėl juose esančių vandens telkinių šio atveju vandens griovių, sklypuose skyrėme 1-5 m. vandens apsaugines juostas. Vandens apsaugos miško zonos išskiriamos ištisais sklypais aiškiomis ribomis. Šių sklypų yra 27 sklypai. II ir III miškų grupių mūsų miškuose nėra. 2.Miškų atkūrimas ir įveisimas miško sėklinė bazė Varėnos miškų urėdijos sėklinių objektų parinkimas Medžių rūšis Sėklinis rajonas ir parajonis, kur gali būti renkamos sėklos Sėklinio objekto charakteristika plantacijos kodas Miško Dauginamosios Medžiagos kategorija m. urėdija, g-ja, kvartalo ir sklypo Nr. klonų kilmė Pušis 6. Dzūkų ir Sūduvos aukštumos 59PSP34 J Varėnos u., Merkio g-ja Kvart. 146 Skl. Nr. 15 Populiacinė Ąžuolas 4 Dzūkų-Sūduvos aukštumos 51ĄSP01 R Dainavos u., Vaišvydavos g-ja Kvart. 66 Skl. Nr. 15 Regioninė Beržas 3. Aukštaičių ir Dzūkų aukštumų, Dainavos žemumos 20BSP01 R Šiaulių u. Lukšių g-ja. Kvart.101 Skl. Nr.9 Regioninė Drebulė 3. Dainavos žemumos-Aukštaičių aukštumos - - - - Liepa 4Dainavos žemumos-Aukštaičių aukštumos - - - - Eglė 6. Dzūkų ir Sūduvos aukštuma 27ESP J Alytaus u., Sudvajų g-ja Kvart. 21 Skl. Nr. 12 Populiacinė Juodalksnis 2. Varėnos žemumos – Sūduvos ir Dzūkų aukštumų 33JSP05 R Marijampolės u., Šunskų g-ja Kvart. 101 Skl. Nr 9 Rgioninė Aiškinamasis raštas: Sėklas miškams veisti galima rinkti tik tuose sėkliniuose objektuose, kuriems Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba yra išdavusi leidimą ar deklaraciją. Surinktos ir paruoštos sėklos bei išauginti sodmenys miškui veisti naudojami nustatytuose ir Aplinkos ministro patvirtintuose kilmių rajonuose. Viename kilmės rajone trūkstant sėklų ar sodmenų, juos galima įvežti iš gretimo kilmės rajono kaimyninės urėdijos. Varėnos urėdijai pušies sėklas ėmėme iš Varėnos urėdijos, Merkio girininkijos. Ąžuolo iš Dainavos urėdijos, Vaišvydavos girininkijos. Beržo sėklas iš Šiaulių urėdijos, Lukšių girininkijos. Eglės sėklas atsivežėme iš Alytaus urėdijos, Sudvajų girininkijos, o juodalksnio iš Marijampolės urėdijos Šunskų girininkijos. 3. Miško žėlimo ir želdinimo fondo suvestinė Skl. Nr. Želvietės ar želdavietės kategorija Motininio medyno rūšinė sudėtis, amžius, skalsumas, augavietė, miškų grupė. Vid. kiekis vnt./ha Numatomas miškų atkūrimo ar įveisimo būdas: žėlimas ar želdinimas. Tikslinės formuojamo Medyno medžių rūšys. Miško žėlimą Skatinančios rūšys Eesamas medynas Būtinas miško žėlimui (normat.) 80-4 Ūkiniai miškai 8B, 60, 0.8 Ncp, IV 4000 U 4000 Žėlimas EPA - 80-9 Ūkiniai miškai 5D, 55, 0.7 Lcp IV - - Želdinimas EP - 80-11 Ūkiniai miškai 5D, 60, 0.7 Ldp IV 7000 U 4000 Žėlimas EBU - 81-2 Ūkiniai miškai 5Ą, 130, 1,0 Ndp IV - - Želdinimas ĄEM - 81-4 Ūkiniai miškai 4B, 60, 0,7 Ncp IV - - Želdinimas EPM - 81-7 Ūkiniai miškai 5Ą,140, 0,8 Ndp IV - - Želdinimas ĄEM - 96-9 Ūkiniai miškai 7J, 60, 0,8 Udp IV - - Želdinimas JU - 96-10 Ūkiniai miškai 9B, 60, 0,8 Lcp IV - - Želdinimas EP - 96-11 Ūkiniai miškai 6B, 60, 0,7 Lcp IV - - Želdinimas EP - 96-16 Ūkiniai miškai 6B, 60, 0,7 Lcp IV - - Želdinimas EP - Aiškinamasis raštas: Miškas atkuriamas tuose sklypuose, kuriose jis ankščiau augo. Miškas įveisiamas tuose žemėse, kuriose prieš tai neaugo. Miškas atkuriamas savaime (miško žėlimas) ar želdinamas žmogaus. Miškas želia arba želdinamas kirtavietėse, degavietėse, aikštėse bei kituose želdintuose sklypuose miško ar ne miško žemėje, kur numatytas miško veisimas. Želdintinuose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus, o paliekant žėlimui- ne vėliau kaip per 4 metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai atkuriami ne vėliau kaip per 2 metus. Iškirsti Ą, Kl, L ir P medynai, augę jiems tinkamuose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad želdiniuose ir žėliniuose vyrautų tos pačios rūšys. Būsimomis želdavietėmis laikomi ir visi brandūs bei perbrendę medynai, kuriose numatomi pagrindiniai miško kirtimai bei polajinis miško želdinimas. Mūsų projekte savaime paliekami želti 2 sklypai juose auga uosio pomiškis. Želdinami 8 sklypai, čia bus veisiami ūkinės paskirties miškai. Tam želdinimui parinktos įvairios medžių rūšys: eglė, pušis, ąžuolas, beržas, maumedis, uosis ir juodalksnis. 4. Apsauginių miško želdinių projektavimas Miško želdinių gebėjimo atlikti apsaugines funkcijas apibūdinimas Visi santykiniai vertinimo balai bei želdinių apsauginio vaidmens verte mano darbe pateikta 1-oje lentelėje Aiškinamasis raštas: Šiuo atveju visi taksoraštyje esantys medynai sąlyginai laikomi apsauginiais. Atsižvelgiant į konkretaus medyno padėtį, vandens telkinio atžvilgiu bei į galimą reljefo apraišką, skiriami santykiniai vertinimo balai. Medinų apsauginės funkcijos vertę sudaro visų gautų įvertinimų suma. Pagal tai medynai skirstomi į 4 būklės kategorijas: I - >60 balų medynai puikiai atlieka apsaugines funkcijas; II - 50-59 balai (gerai); III – 40-49 balai (vidutiniškai); IV - ) gryni spygliuočių medynai.; - mišrūs su pagrindinėmis rūšimis medynai (E, U); - antraeilių rūšių medynai. 7. Miškų apsaugos priemonių projektavimas Priešgaisrinė apsauga Medyno degumo klasių nustatymas Aiškinamasis raštas: Rengiant priešgaisrinių priemonių projektą, nustatomos visų individualioje užduotyje esančių medyno degumo klasės. I klasei priskiriami spygliuočių jaunuolynai iki 40 m., augantys Š, N ir L augavietėse bei kiti P ir E medynai, augantys Ša, b, Na, La, b augavietėse. II klasei priskiriami spygliuočių jaunuolynai iki 40 m., augantys U ir P, kiti P ir E medynai, augantys U ir P, kiti P ir E medynai augantys Šc, d, f, Nc, d, f, Lc, d, f, augavietėse; lapuočių medynai, augantys Ša, b, Na, b augavietėse, nusausintų augaviečių medynai. III klasei priskiriami lapuočių medynai, augantys Šc, d, f, Nc, d, f, ir L augavietėse, bei visų rūšių medynai, augantys U ir P augavietėse. Mūsų miškuose vyrauja II degumo klasės tai gan degūs miškai, juose priešgaisrinės apsaugos priemonės .Šie miškai priskiriami vidutinio gamtino degumo miškams,kuriose patartina taikyti priešgaisrines priemones. Priešgaisrinių priemonių projektavimas Eil. Nr. Priemonių pavadinimas Mato Vnt. Darbų apimtis I. Priešgaisrinė propaganda ir rekreacinės priemonės 1. Priešgaisriniai stendai. vnt. 6 2. Informaciniai stendai. vnt. - 3. Informacinės rodyklės. vnt. - 4. Trumpalaikio poilsio vietos. vnt. - 5. Autoturistų važinėjimo miškuose reguliavimas: - Draudžiamų įvažioti kelio ženklų pastatymas - kelių užtvėrimas natūraliomis kliūtimis vnt. - 6. Kitos priemonės - II. Priemonės, stabdančios gaisrų plitimą 7. Priešgaisrinių ruožų įrengimas apie durpynus - 8. Priešgaisrinių medžių juostų įrengimas: - prie bendrojo naudojimo kelių - prie geležinkelių - prie kvartalinių linijų - kvartalų viduje km. - - - 1 9. Mineralizuotų juostų įrengimas: - kvartalinėse linijose - miško keliukuose - apie miško ribas - prie bendrojo naudojimo kelių - prie geležinkelių km. km. km. 2 - - - 10. Vandens ėmimo vietų įrengimas vnt. - Aiškinamasis raštas: Nustatėme miškų degumo klases. Pas mus vyrauja pagrinde II-III gr. Miškai, bet pasitaiko ir I kl. gan degių miškų, šiuose miškuose priešgaisrinės priemonės reikalingiausios. Darbe projektuojamos tik profilaktinės priešgaisrinės priemonės, kurios skirstomos taip: • Priešgaisrinė propaganda ir rekreacinis miškų sutvarkymas; • Priemonės, stabdančios gaisrų plitimą. Suprojektuotos priemonės, mažinančios gaisrų kilimo pavojų, pažymimos medynų plane, nurodytais sutartiniais ženklais. Numatėme plane priešgaisrinių stendų pastatymo vietas jų viso bus 6 jie reikalingi, nes šie miškai yra gana degūs. Pamiškį prie žemės ūkio naudmenų sodinsime priešgaisrines beržų juostas. Ši juosta bus 50 m. pločio, trukdys gaisrui kilusiam žemės ūkio naudmenose išplisti į mišką. Kvartalinėse linijose įrengsime mineralizuotas juostas jų visų bendras ilgis bus 2 km. Juos trukdo plisti žemutiniam gaisrui tai 2-4 m. pločio juostos iš kurių yra pašalintos degiosios medžiagos iki mineralinio dirvožemio sluoksnio. 8. Miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonės Eil. Nr. Miško sanitarinės apsaugos priemonių pavadinimas. Kv. Nr. skl. Nr. 1. Miško sanitarinės apsaugos priemonės atkuriant ir įveisiant mišką. - nektaringų medžių ir krūmų ir krūmų rūšių įveisimas spygliuočių želdavietėse. - - medynų atkūrimas lapuočių rūšimis šakninės pinties pažeistuose pušynuose. - - šaknis graužiančių kenkėjų skaičiaus įvertinimas spygliuočių želdavietėse. - 2. Profilaktinės sanitarinės priemonės medžių liemenų kenkėjų skaičiui mažinti. - sanitarinių-atrankinių kirtimų savalaikis atlikimas - - vabzdžiagaudžių medžių paruošimas 80kv. 4,9,11skl. 81kv. 2,4,7 skl. 96kv. 9,10,11,16 skl. - feromoninių gaudyklių iškabinimas plynųjų kirtimų E kirtavietėse - - skruzdėlynų apsauga Saugomi esami skruzdėlynai - vabzdžialesių paukščių gausinimas Visame kvartale keliami inkilai - P, E, Ą, U jaunuolynų apsauga nuo laukinių gyvūnų. - 3. Miško sanitarinės apsaugos priemonės kirtavietėse 3.1 kirtaviečių tvarkymas - kirtimo liekanų šalinimas ir sutvarkymas 80kv. 4,9,11skl. 81kv. 1,2,4,7,8skl. 96kv. 8,9,10,11,16,21 - žalių spygliuočių kelmų dezinfekcija 81kv. 1 skl. 96kv. 8,21 skl. 3.2 Pagamintos medienos laikymo sąlygų įgyvendinimas - spygliuočių medienos savalaikis išvežimas 81kv. 1 skl. 96kv. 8,21 skl. - spygliuočių medienos apsauga 81kv. 1 skl. 96kv. 8,21 skl. Aiškinamasis raštas: Siekiant sumažinti miškų pažeidžiamumą bei kenkėjų ir ligų sukėlėjų plitimą, taikomi įvairūs miško apsaugos metodai ir priemonės. Miško ūkinės priemonės padeda padidinti miškų atsparumą ir sudaro nepalankias sąlygas kenkėjų bei ligų sukėlėjams vystytis. Šios priemonės projektuojamos vadovaujantis miškų atkūrimo, ugdymo bei pagrindinių kirtimų reikalavimais ir miško sanitarinės taisyklėmis. Atkurdami ar įveisdami mišką taikysime šias sanitarinės apsaugos priemones: - Veisiant mišką būtina nustatyti graužiančių kenkėjų skaičiaus įvertinimą. Kasant duobutes pagal parengtas rekomendacijas, atsižvelgus į meteorologines sąlygas. Taikysime profilaktines sanitarines priemones medžių liemenų kenkėjų skaičiui mažinti: - Paruošime vabžiagaudžių medžių kurie aptepti specialiu skysčiu vilios kenkėjus. Pagal priviliotų kenkėjų skaičių galima nustatyti kenkėjų paplitimą ir gausą. - Saugosime esamus skruzdėlynus, juos aptverdami. - Visame kvartale vabdžialesiams paukščiams reikia kelti inkilus. Taikysime dar šias sanitarinės apsaugos priemones kirtavietėse: - Tvarkydami kirtavietes kirtimo liekanas galima pašalinti ar sutvarkyti kirtavietėje: palikti valksmuose, sukrauti į krūvas. - Nukirtus medį būtiną jo kelmą dezinfekuoti ar nužievinti kad nesidaugintų kenkėjai. Reikia įgyvendinti pagamintos medienos reikiamas sąlygas: - Nukirsta mediena išvežti iš miško, mediena jei reikia apdoroti antiseptikais, jei reikia nužievinti. 9. Ūkinių priemonių projektavimas privačiuose miškuose Eil. Nr. Medyno rodikliai Projektuojamų priemonių kurias gali vykdyti privačių miškų savininkai, pavadinimas Rūšinė sudėtis Amžius atsk. rūšims Skalsumas Neturintys miškotvarkos projekto Neturintys leidimo mišką kirsti 80-1 8P1B1D 55,55,55 0.7 Pavienių drebulių kirt. 80-2 8P2D 65,65 0.6 Pavienių drebulių kirt. 80-3 5P3B2D 60,60,60 0.6 Pavienių drebulių kirt. 80-5 8P1B1D 55,55,55 0.7 Pavienių drebulių kirt. 80-6 5B3P2D 55,55,55 0.8 Statyboms 80-9 5D4P1B 55,55,55 0.7 Drebulių kirtimas 80-10 8P1D1B 65,65,65 0,6 Pavienių drebulių kirt. 81-5 5B2D2L1Ą 55,55,45,130 1,0 Statyboms 81-8 9E1Bt 15,5 0,7 Šviesinimai ir valymai 81-9 4B1Ą1P1J1D 55,130,55,55,55 0,6 Statyboms 81-10 7P2B1D 85,85,85 0,7 Statyboms 96-7 7B3P 55,55 0,7 Statyboms 96-9 7J2B1P 60,60,75 0,8 Statyboms 96-10 9B1P 60,60 0,8 Statyboms 96-11 6B2J2P 60,60,60 0,7 Statyboms 96-16 6B2J2P 60,60,60 0,7 Statyboms Aiškinamasis raštas: Privačiose valdose miškai tvarkomi vadovaujantis visais valstybiniams miškams būtinais teisiniais aktais ir normatyvais bei privačių miškų tvarkymo nuostatais. Kiekvienai miško valdai būtinas vidinis miškotvarkos projektas, kuris ruošiamas ateinančiam dešimtmečiui. Šiai kursinio projekto užduočiai atlikti visi medynai sąlyginai priskiriami privačiai valdai. Šiuo atveju aptariami ir analizuojami medynai, kuriose privataus miško savininkas galėtų atlikti ūkinius darbus ir neturėdamas miškotvarkos projekto. Išstudijavus privačių miškų tvarkymo nuostatus, apibūdinami miško ugdymo, pavienių medžių ir pagrindinių kirtimų atvejai, kai nėra paruošto privačios valdos miškotvarkos projekto arba kai savininkas neturi leidimo mišką kirti. Be to, aptariami atvejai, kada būtinas vidinės miškotvarkos projektas. 81 kv. 8 skl. vyrauja grynas eglynas kuriam yra 15 metų, skalsumas 0,7. Tokiame medyne privataus miško savininkas gali atlikti šviesinimus ir valymus, neturėdamas tam leidimo. Kituose sklypuose nereikalingas miškotvarkos projektas, bet būtinas leidimas. Tai galima daryti jei privataus miško savininkas remontuoja ar stato jam nuosavybės teisėmis priklausančius statinius pagal patvirtintus projektus. 3-4 gr. miškuose kur nėra brandžių medynų, savininkams leidžiama kirsti bręstančius medynus. Šio atveju vyrauja įvairūs miškai jų kirtimo amžius pušiai nuo 81 metų, beržui ir juodalksniui nuo 51 metų, eglei nuo 61 metų, o baltalksnynams, gluosnynams ir drebulynams kirtimo amžius privačiuose miškuose neribojamas ,o kertant medžius nebrandžiame medyne skalsumas turi likti ne mažesnis kaip 0,5. Literatūra: 1. Armolaitis K., Bartkevičius E., Klimas E., Navasaitis M., Riešas E. Apsauginių kelių želdinių įveisimo ir priežiūros rekomendacijos.- K., 1998.- 52 p. 2. Pauliukevičius G., Kenstavičius J. Ekologiniai miškų teritorinio išdėstymo pagrindai.- V., 1995. – 289 p. 3. LR aplinkos ministro įsakymas „ Dėl karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios pušies ir paprastojo uosio provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“/ patvirtinta 2002-06-14, įs. Nr. 317. 4. LR Aplinkos ministro įsakymas „ Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“/ Patvirtinta 2003-12-18, įs. Nr. 317. 5. LR ministro įsakymas „ Dėl miško ugdymo kirtimo taisyklių patvirtinimo“/ patvirtinta 2003-12-19, įs. Nr. 669. 6. LR aplinkos ministro įsakymas „ Dėl pagrindinių miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“/ Patvirtinta 2003-12-19, įs. Nr. 670. 7. LR Aplinkos ministro įsakymas „ Dėl miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“/ Patvirtinta 2004-03-26, įs. Nr. D1-141. 8. LR Aplinkos ministro nutarimas „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos“/ Priimta 2001-09-26, Nr. 1171. 9. LR Vyriausybės nutarimas „ Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo / Priimta 2004-05-26, Nr. 632. 10. LR miškų įstatymas/ Priimtas 2003-12-18, Nr. IX-1925. 11. J. Šepetinė Metodiniai patarimai miškininkystės kursiniams projektui rengti“/ Akademija, 2005- 28 p. Priedai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!