Miško ir sodų mikroklimatas

Augalija padengti žemės plotai yra labai dideli, tačiau augalijos tipas skiriasi. Autorius T.R. Oke (2001) knygos „Paribio sluoksnio klimatas“ ketvirtame skyriuje „Augalija padengtų paviršių klimatas“ aprašo masės, energijos balansą, radiacijos išteklius bei mikroklimatą. Šiame darbe energijos, masės balansas, radiacijos ištekliai nagrinėjami tik miškuose ir soduose. Taip pat aptarta, kaip medžiais apaugusios teritorijos veikia klimatą tam tikrame regione.
Norint įvertinti masės ir energijos apykaitą miškuose ir soduose, labai svarbu atsižvelgti į medžių architektūrą. Nuo architektūros priklauso veikiančiojo (aktyvaus) paviršiaus padėtis. O tai keičia šilumos, masės ir judesio kiekio apykaitą.
Svarbiausia veikiančioji medynų ir sodų dalis – tai lapija. Tankiai medžiais (ar kitais augalais) apaugusiose teritorijose horizontalus lapijos tankumo pokytis dažniausiai yra ignoruojamas. Medžiuose didžiausia lapų koncentracija yra netoli viršūnių. Tai labai padidina paviršiaus šiurkštumą.
, (1)
čia - šiluminis kūnų spinduliavimas, - fazinių virsmų šiluma, - sistemos entalpijos pasikeitimas, - biocheminių šilumos atsargų pasikeitimas (1 pav.).
1 pav. Energijos balansas augalais padengtoje teritorijoje.
Sistemos entalpija keičiasi dėl oro, dirvos ir augalų biomasės šilumos absorbcijos ar išspinduliavimo. Šiluminio kūnų spinduliavimo metu keičiasi temperatūra, o keičiantis slaptajai garavimo šilumai temperatūra nesikeičia. Biocheminių šilumos atsargų pokyčiai yra susiję su augalų anglies dvideginio (CO2) asimiliacijos intensyvumu. Dar vienas elementas, kurį gali tekti įtraukti į energijos balanso lygtį – tai advekcija (). Tai priklauso nuo mišką ar sodą supančios aplinkos. Advekcijos metu iš sistemos gali būti išnešta ar atnešta kūnų išspinduliuota ir slaptoji garavimo šiluma. Tai taip pat lemia energijos balansą.
Biocheminių šilumos atsargų pokyčiai () miškuose atmetami, nes jie sudaro labai nedidelį procentą viso . Sistemos entalpijos pasikeitimas () negali būti ignoruojamas, nors taip pat sudaro mažą procentą viso energijos balanso: labai svarbus naktį – jis beveik prilygsta .
Šiluminį kūnų spinduliavimą () bei slaptąją garavimo šilumą () sunku išmatuoti. Be to, šie parametrai gali labai skirtis: viename miške vandeniui išgarinti sunaudojama 1/3 , o kitame – jau 2/3 . Didžiausi skirtumai susidaro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!