Konspektas: membranos

Į membranos sudėtį įeina fosfolipidai.
Plazminė membrana atskiria ląstelę nuo aplinkos, taip kontroliuodama medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos.
Fosfolipidų dvisluoksnis yra barjeras hidrofilinių medžiagų pernašai. Vadinasi, per dvisluoksnį pereina mažos, neutralios (krūvio neturinčios) hidrofobinės medžiagos.
Gali pereiti: steroidiniai hormonai, vitaminai D, E, K, A, CO2, O2, NO, N2, vaistai. Taip pat gali pereiti mažos molekulinės masės polinės molekulės (etanolis, glicerolis).
Negali pereiti: didelės molekulinės masės, krūvį turinčios hidrofilinės medžiagos. Jos gali pereiti su baltymų nešiklių pagalba (palengvintos difuzijos arba aktyvios pernašos būdu) .
Nepereina gliukozė, aminorūgštys, CO2+, Na+, H+, Cl-.
Abu paveikslai rodo, kaip per membraną judėtų medžiagos, jei ją sudarytų tik fosfolipidai.
Remiantis pripažintu takiosios mozaikinės membranos principu, visos membranos yra sudarytos iš dvigubo sluoksnio fosfolipidų, į kurį įvairiausiais būdais įsiterpia baltymai.
Membranas sudarančio fosfolipidų dvisluoksnio molekulės yra orientuotos viena į kitą hidrofobinėmis dalimis.
Takumas suteikia galimybę deformuotis.
Trumpos ir standžios cholesterolio molekulės užpildo tarpus tarp gretimų fosfolipido molekulių, kurie atsiranda dėl nesočiųjų rūgščių uodegėlių išlinkimo, sustangrina ir sutvirtina dvisluoksnį, padaro jį mažiau pralaidų.
Takumas – membranos savybė plastiškai deformuotis dėl išorinės apkrovos poveikio.
Cholesterolis reguliuoja eukariotinių ląstelių plazminių membranų takumą.
Esant aukštesnei temperatūrai (pvz. 37˚C) cholesterolis plazminės membranos takumą sumažina, nes riboja fosfolipidų judėjimą.
Esant žemai temperatūrai takumas yra padidinamas, nes cholesterolis neleidžia fosfolipidų molekulėms dar tankiau priglusti vienai prie kitos.
Padidėjus nesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui membranų takumas didėja.
Fiziologinėmis sąlygomis lipidų dvisluoksnis yra skystas kristalas.
Daugelio šalčiui atsparių augalų lastelių plazminėse membranose rudenį padidėja nesočiųjų riebalų rūgščių turinčių fosfolipidų koncentracija. Taip apsaugoma plazminė membrana, kad nuo šalčio ji nesukietėtų.
Kylant temperatūrai membrana virsta skystesne.
Veiksniai, lemiantys membranos konsistenciją:
1. Cholesterolis
2. Temperatūra
3. Grandinės prisotinimas
4. Grandinės ilgis
 kanalinis baltymas
Baltymas nešiklis 
Nuo membranos takumo priklauso lipidų ir baltymų judėjimas bei cheminiai procesai.
Mažėjant membranos takumui slopinama medžiagų pernaša. Temperatūrai mažėjant membrana gali pereiti iš skysto kristalo būsenos į užšaldyto gelio būseną.
Membranų baltymai
Membraniniai baltymai yra skirstomi pagal padėtį membranoje:
• Periferiniai – paviršiniai (prisitvirtinę prie membranos paviršiaus).
• Integraliniai – įterptiniai (perveria...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!