Pasaulėžiūra – pažiūrų į pasaulį (gamtinę tikrovę bei gyvenimą) visuma. Pasaulėžiūrą turi kiekvienas asmuo, įvairiausius požiūrius vienaip ar kitaip sujungdamas į vientisą sistemą. Filosofija ištobulina pasaulėžiūrą, rengdamasi proto argumentais bei patyrimu. Mokslas tobulina ne tik pasaulėžiūrą, kiek pasaulėvaizdį, svarstydamas pasaulio struktūrą bei veikimą, bet ne jo reikšmę. Todėl, palyginti su mokslo pažanga, filosofijos pažanga tokia menka: pasaulėvaizdis sparčiai tobulėja, o pasaulio ir gyvenimo vertinimas kinta lėtai. Tačiau filosofija nuolat jaudina žmones, nes pasaulėžiūros formavimas rūpi kiekvienam.
Pasaulėžiūra leidžia spręsti, kas pasaulis yra, kas aš pats esu pasauliui ir pasaulyje, kas man yra kiti ir panašiai. Žinoma, pasaulėžiūra, būdama protinio pažinimo dalykas, remiasi juslinio suvokimo ir intelekto suformuotu pasaulėvaizdžiu.
Konkretaus žmogaus pasaulėžiūrą sudaro įvairios nuomonės, įsitikinimai ir tiesos. Vienų ji yra platesnė, gilesnė, kitų – siauresnė; vienų prieštaringa, kitų – labiau darni. O filosofija siekia ištobulinti orientaciją pasaulyje ir gyvenime, teigdama savo apmąstymams teorinį pavidalą ir remdamasi proto argumentais, o šiame darbe apsvarstysiu – mirties problemą filosofijoje.
“Mirtis, individo (platesne reikšme – rūšies) gyvenimo pabaiga. Ypatingas yra žmogaus santykis su kitų žmonių ir savo paties būsimos mirties žinojimu. Mirtis suvokiama kaip kraštutinė gyvenimo prieštara, bet kartu ir kaip neišvengiama jo apibrėžtis, kai iš pat pradžių einame mirties link”. (1. Alos Halder. Filosofijos žodynas – 133 psl.). Mirtis yra tai, kas gyvenimui tolimiausia ir svetimiausia, bet ir artimiausia bei intymiausia. Joje matyti išorinis ir vidinis žmogaus egzistencijos šiame pasaulyje pažeidžiamumas: išorinis – sužeidimo, nužudymo galimybė, vidinis – ligos, kančios, senėjimas, taip pat gyvenimo kelio nepakartojamumas ir visų daiktų laikinumas; kita vertus, mirtis gali būti suvokiama ir kaip gyvenimo naštos nusimetimas ir išsivadavimas iš kančių. Mirties prasmės ir reikšmės klausimas dėl jos dvilypumo yra neatskiriamas nuo gyvenimo ir pasaulio vyksmo apskritai prasmės. Ypač religijose mirtis yra labai įvairiai aiškinama ( ėjimas į nirvaną, perėjimas į kitą būties būdą, sielų prisikėlimas,tikėjimas prisikėlimui ir nauju kūrimu ir kt.).
Filosofinis...
Šį darbą sudaro 2591 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!