Mineralizuotos dantų apnašos

Mineralizuotos dantų apnašos

Mineralizuotos dantų apnašos yra vienas iš svarbiausių apydančio ligų etiologinių veiksnių.

• Visi viršdanteniniai akmenys yra apsitraukę minkštosiomis apnašomis, kurios tiesiogiai liečiasi su dantenų vagelės epiteliu.

• Apnašų bakterijos veikia dantenas ir sukelia gingvitą ir periodontitą.

Akmenys skatina dantenų vagelės skysčio išsiskyrimą, todėl daugėja mineralinių medžiagų ir susidaro daugiau akmenų.

Nuvalyti minkštąsias apnašas nuo akmenų tiek dantų šepetėliais, tiek dantų krapštukais ar siūlais yra sunku.

Dėl akmenų nelygaus paviršiaus ir porėtumo juose kaupiasi mikroorganizmai ir audinių irimo produktai – toksinai, toksiškai veikiantys apydančio audinius, skatinantys kaulo rezorbciją, taip pat Porphyromonas gingivalis antigenai, sukeliantys imunines reakcijas, autoimuninius procesus.

Dantų akmenys trukdo natūraliam burnos valymuisi, sunkina burnos higieną, mažina dantenų vagelės skysčio drenažą, vagelėje sulaiko bakterijas. Tai sudaro sąlygas atsirasti uždegimui.

• Kieti, aštrūs podanteniniai akmenys gali tiesiogiai pažeisti dantenas.
• Tik pašalinus porėtus, pilnus toksinų akmenis galima sėkmingai gydyti apydančio ligas.

Jei pradėjus gydymą burnos higiena nepagerėja, vėl kaupiasi apnašos, blogėja audinių gijimas ir jungties atsinaujinimas, ir apydančio gydymo bei operacijų rezultatai būna daug blogesni arba gydymas neveiksmingas. Sbordone ir kiti ( 1990) nustatė, kad nesilaikant higienos po gydymo, kišenių gylis vėl grįžo į pradinę būklę per 8 savaites.

Dantų akmenys – tai kalcifikuotas bakterinis apnašas. Jų kiekis ir lokalizacija specifiška ir veikiama daugelio veiksnių:

• Dantų akmenys – tai kalcifikuotas bakterinis apnašas. Jų kiekis ir lokalizacija specifiška ir veikiama daugelio veiksnių:
• burnos higienos įpročių,
• profesionaliosios higienos prieinamumo,
• dietos,
• amžiaus,
• etninės kilmės,
• sisteminių ligų,
• medikamentų vartojimo.

Pagal lokalizaciją dantų akmenys būna:

• Pagal lokalizaciją dantų akmenys būna:
• supragingivaliniai (substratas gali būti emalis, dentinas ar cementas. Dentinas ir cementas atsiveria dėl dantenų recesijos)
• subgingivaliniai (formuojasi tik ant cemento paviršiaus).

Supragingivalinių dantų akmenų pasiskirstymas:

• būdingiausia lokalizacija – apatinių dantų liežuviniai paviršiai, viršutinių dantų prieanginiai paviršiai, esantys šalia seilių liaukų išvedamųjų latakų angų.
• dantų, nedalyvaujančių okliuzijoje, nefunkcionuojančių dantų vainikai,
• dantų protezų paviršiai.

Subgingivalinių akmenų pasiskirstymas:

• gali būti išplitę ar lokalizuoti ant pavienių dantų ar dantų grupių,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!