Mindaugo – valdovo paveikslas J. Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas"

Kalbėjimas

Mindaugo – valdovo paveikslas J. Marcinkevičiaus dramoje "Mindaugas"

Valdovų paveikslai lietuvių literatūroje - svarbi tema, nagrinėjanti ne tik kunigaikščių istorijas, bet ir besigilinanti į senosios Lietuvos, LDK laikų istoriją. Justinas Marcinkevičius - žymus XX a. poetas, vienas talentingiausių ir plačiausiai skaitomų jaunosios kartos rašytojų šiandieninėje Lietuvoje. Vienas populiariausių jo kūrinių – „Mindaugas“. Šioje dramoje-poemoje parodyta, kaip sunkiai kūrėsi mūsų valstybė ir su kokiais sunkumais teko susidurti jos kūrėjams. Kiekvienas iš mūsų žinome įdomiausią ir labiausiai kompromituojančią asmenybę - pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, kurio išgarsėjimą labiausiai lemia valstybės labui atlikti darbai. Kyla klausimas: kokį Mindaugą, kaip valdovą, vaizdavo Justinas Marcinkevičius?

Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“ yra kalbama apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą ir jo valdymo laikus. Kūrinys parodo, kad Mindaugo galios ir valdžios troškimas labai paveikia ir pakeičia karaliaus asmenybę ir bendravimą su aplinkiniais. Jis turėjo tikslą sukurti didžią ir vieningą valstybę, išplėsti Lietuvos žemes, apie kurias būtų girdėjęs kiekvienas ir dėl šio tikslo sąžiningai kovojo. Mindaugas siekė būti geras valstybės valdovas. Pagrindinis Mindaugo siekis buvo suvienyti valstybę. Jis apie tai kalbėjo Mortai: „Aš padarysiu Lietuvą. Sukursiu Ją iš ugnies, iš molio ir vandens.“ Tai reiškia, kad Mindaugas bet kokiu atveju norėjo valstybę padaryti vieningą ir tai iš pradžių buvo vienintelis jo siekis. Tačiau Mindaugas ne visada Lietuvą valdė ir vienijo teisingais būdais. Jis labai dažnai pasikliovė jėga, nepaklusnius asmenis žudė, o dar kitus priversdavo paklusti jam. Mindaugas taikė ir kitokius būdus, užmegzdamas giminystės ryšius ištekino savo dukrą. Mindaugas kūrė Lietuvos viziją, kuri įprasmintų jo didžiausią norą ir pastangas vienijant šalį. Tikriausiai šiuo atveju kūrinyje „Mindaugas“ svarbiausia dalis ta, kai amatininkas gamina iš molio Lietuvos atvaizdą, kurį Mindaugas norėjo turėti sau. Tai įprasmina Lietuvos vienijimo idėją kūrinyje ir tampa viso to simbolis. Šis valdžios troškimas apsvaigina Mindaugą ir jis tampa neprognozuojamas, kenkia sau bei aplinkiniams. Kažkada Mindaugas buvo nuoširdus, doras ir švelnus žmogus, tačiau pradėjęs vadovauti pasikeitė: tapo negailestingas, rūstus, niekuo nebepasitikintis, net ir artimais giminaičiais. Tačiau po kurio laiko Mindaugas pradėjo tremti ir žudyti žmones, tokius kaip kunigaikštį Vilikailą bei jo šeimą. Karaliaus pasiteisinimas buvo Lietuva. Jo žodžiais viską, ką jis daro yra valstybės labui. Mindaugo santykiai su aplinkiniais pradėjo byrėti tada, kai jis pajuto galios skonį ir pradėjo visiškai kitaip elgtis negu ankščiau, Mindaugo brolis Dausprungas taip pat mato, kad brolis, ankščiau buvęs geras ir doras žmogus, pradeda į viską žiūrėti lyg jam būtų norima pakenkti ir supranta, kad jis pražudė savo artimiausius norėdamas gero Lietuvai. Mindaugas net pagrobia Dausprungo šeimą, galvodamas, kad Dausprungas bendradarbiauja su jo priešais. Tai labai paveikia santykius tarp brolių, nes nebelieka to šeimyniško ar artimo pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus aplinkoje, ypač šeimoje. Galiausiai Mindaugas liko vienas. Apibendrinant galima teigti, kad Mindaugas paaukojo viską, ką turi tam, kad pasiektų savo užsibrėžtus tikslus, jis siekė būti geras valdovas ir vienyti savo valstybę bet kokiais būdais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!