Mikroekonomika - ribiniai kaštai ir konkurencija

2 -9 variantas 1 užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ 1. Kai ribiniai kaštai didesni už vidutinius kintamuosius kaštus, o gamybos apimtis didėja, tai: a) vidutiniai bendrieji kaštai didėja; b) vidutiniai kintamieji kaštai didėja; c) vidutiniai pastovieji kaštai mažėja; d) visa, kas minėta, teisinga. Atsakymas d. Ribiniai kaštai (MC) yra bendrųjų kaštų prieaugis, gaminant papildomą produkcijos vienetą. MC=∆TC/∆Q. Vidutiniai kintamieji kaštai (AVC) = VC/Q. Čia mes kalbame apie trumpąjį laikotarpį, nes yra ir pastovieji kaštai (FC). Tokia situacija, kai MC>AVC reiškia, kad bendrieji kaštai auga greičiau nei parduodamas kiekis ir ∆TC/∆Q yra didesnis nei kiekis kintamųjų kaštų tenkančių vienam prekės vienetui pagaminti. Taigi, MC auga visą laiką ir kai MC>AVC, tai auga ir visi bendrieji kaštai, taip pat ir jų vertė vienam vienetui. Vidutiniai kintamieji kaštai taip pat didėja, nes būtent jų didėjimas įtakoja MC didėjimą, kadangi pastovieji kaštai nekinta, tai jų kiekis vienam vienetui mažėja. Vadinasi a ir b, ir c atsakymai teisingi. 2. Tobulos konkurencijos firmos pasiūlos kreivė yra: a) vidutinių kintamųjų kaštų kreivės dalis, kuri kyla aukštyn; b) ribinių kaštų kreivė; c) ribinių kaštų kreivės dalis, kuri yra virš vidutinių bendrųjų kaštų kreivės; d) ribinių kaštų kreivės dalis, kuri yra virš vidutinių kintamųjų kaštų kreivės; e) vidutinių bendrųjų kaštų kreivės dalis, kuri kyla aukštyn. Atsakymas d. Firma, esanti tobulos konkurencijos rinkoje, negali daryti didelės įtakos kainai, todėl siekdama maksimizuoti savo pelną, ji turėtų daryti įtaką savo gamybos apimčiai ir naudojamiems kaštams, todėl ji turi pasirinkti tokią gamybos apimtį, kuriai esant tenkinama sąlyga MR=MC, čia MR – ribinės pajamos. Kadangi, kaip minėjau, firma šioje rinkoje kainai įtakos padaryti negali, tai kiekį ji turi pateikti pagal rinkoje susiklosčiusias produkto ir gamybos veiksnių kainas. Nagrinėjama firma siekia maksimizuoti savo pelną, todėl jos pasiūlos kreivė atrodys lygiai kaip ir ribinių kaštų kreivė, todėl a ir e atsakymai netinka, tvirtinantys, kad pasiūlos kreivė yra vidutinių kintamųjų ar bendrųjų kaštų kreivės dalis. Taipogi turime atsižvelgti į faktą, kad firma tiektų savo produkciją rinkai ne visada, nes gali jai neapsimokėti. Tas taškas, kai firma nebegamintų produkcijos yra vadinamas firmos veiklos sustabdymo tašku. Jis yra žemiausias vidutinių kintamųjų kaštų kreivės taškas, kuriame ribiniai kaštai lygūs rinkos kainai, todėl netinka atsakymas b, nes pasiūlos kreivė šiuo atveju nėra visa ribinių kaštų kreivė ir netinka atsakymas c, nes pasiūlos kreivė gali būti ir žemiau vidutinių bendrųjų kaštų kreivės (firma gamintų, jei trumpuoju laikotarpiu pajamos būtų mažesnės už bendruosius kaštus, bet didesnės už kintamuosius). Vadinasi, tobulos konkurencijos firmos pasiūlos kreivė yra ribinių kaštų kreivės dalis, kuri yra virš vidutinių kintamųjų kaštų kreivės. 3. Kuris grafikas rodo, kad yra masto ekonomija (atsakydami į klausimą, parinkite vieną iš keturių grafikų, pateiktų paveiksle)? Atsakymas a. Masto ekonomija – tai gaminio vieneto savikainos mažėjimas, atsirandantis didinant produkcijos kiekį. Vadinasi, nepriklausomai nuo pašalinių veiksnių, didėjant pagamintos produkcijos kiekiui, vidutiniai bendrieji kaštai turi mažėti. Atsakymai b ir c šiuo atveju netiktų, nes grafikuose matosi, kad didėjant kiekiui, ilgojo ar trumpojo laikotarpių vidutiniai bendrieji kaštai pastoviai didėja ir kreivės auga iš kairės į dešinę. Taipogi negeras atsakymas būtų d, nes esant masto ekonomijai vidutiniai bendrieji kaštai turi keistis, o ne būti vienodi, todėl masto ekonomiją teisingai atspindi gragikas a. 4. Jei oligopolinėje rinkoje tarp firmų nėra aktyvios kainų konkurencijos, tai: a) firmos gali konkuruoti dėl rinkos dalies kitomis (ne kainų konkurencijos) formomis; b) šioje šakoje veikia kartelis; c) rodo, jog firmos patenkintos turima rinkos dalimi; d) šakoje turi būti kainų lyderis; Atsakymas a. Jei tarp firmų oligopolinėje rinkoje nėra aktyvios kainų konkurencijos vadinasi įmonės yra patenkintos siūloma kaina ir gaunamos pajamomis bei pelnu. Iš to išplaukia, kad visos oligopolinės rinkos firmos daugiau ar mažiau maksimizuoja pelną. Joms nėra būtinybės daryti slaptų susitarimų dėl kainų ir rinkos, nes ir taip situacija yra patenkintos, todėl netinka atsakymas b, nes kartelis šioje šakoje negali veikti. Šakoje esant kainų lyderiui, situacija yra tokia, kad kainų lyderis pardavinėja mažiausiomis kainomis, o kitos smulkesnės firmos kainą nustato tokią, kad gautų bent normąlųjį pelną, todėl jų įėjimą į šaką sąlygoja vyraujančios firmos kainos lygis ir taip susidaro kainų konkurencija, todėl rinkos lyderio būti negali. Taipogi jokia didesnio pelno siekianti įmonė negali būti visiškai patenkinta turima rinkos dalimi, ji vis tiek stengiasi įtikinti kuo daugiau vartotojų pirkti šios įmonės prekes. Taip atkrenta atsakymas c, nes firmos vis tiek konkuruoja reklama, prekių kokybe, aptarnavimo sąlygomis ar kitais būdais. Taigi, jei oligopolinėje rinkoje tarp firmų nėra aktyvios kainų konkurencijos, tai firmos gali konkuruoti dėl rinkos kitomis formomis. 5. Kokią kainą nustatys pelną maksimizuojanti firma (atsakydami pasiremkite paveikslu)? a) 2,7 Lt; b) 2,2 Lt; c) 0,6 Lt; d) iš pateiktų duomenų negalima atsakyti. Atsakymas a. Maksimizuojanti pelną firma gamins tokį produkcijos kiekį ir nustatys tokią kainą, kur RK=RP. Šiuo atveju pagal grafiką matome, kad Q=500, o P bus tokia, kokia būtų tinkama pirkėjui pirkti tokį kiekį, vadinasi kaina turi būti sulig paklausos kreive, šiuo atveju P=2,7Lt. 2,2Lt tik padengtų nuostolius ir būtų firmos veiklos sustabdymo taškas. Esant dar mažesnei kainai firmai neapsimokėtų gaminti, todėl atkrenta atsakymas c. Taigi pelną maksimizuojanti firma pagal šį grafiką parduos prekę už 2,7 lito. 2 užduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI? Eil. Nr. Teiginys T/N 1. Ekonominėje analizėje į bendruosius kaštus įeina ir normalusis pelnas. T 2. Kai kaina mažesnė už ilgojo laikotarpio vidutinius bendruosius kaštus, tai į šaką įeina naujos firmos, siekiančios gauti ekonominį pelną. N 3. Papildomas monopolisto pelnas, gautas pagaminus ir pardavus papildomą produkto vienetą, lygus ribinių pajamų ir ribinių kaštų skirtumui. T 4. Jei oligopolinė firma padidina kainą, ji ir nežinodama konkurentų elgsenos visada gali tiksliai prognozuoti pardavimo apimties pokytį. N 5. Ilguoju laikotarpiu naujoms firmoms įėjus į monopolinės konkurencijos šaką, joje veikiančios firmos sumažina produkto kainą ir gamybos apimtį. T Paaiškinimai: 1. Normalusis pelnas yra minimaliosios pajamos, būtinos tam, kad verslininkas dirbtų tam tikroje srityje. Norint, kad verslininkas kažką gamintų reikia, kad jo gaunamos pajamos už parduotą produkciją kompensuotų kaštus jai pagaminti. Jei nekompensuoja, vadinasi verslininkui neapsimoka gaminti – jam tenka nuostoliai. Todėl analizuojant ekonomiškai, traktuojame pelną, kaip lėšas, liekančias atskaičius iš bendrųjų pajamų visus kaštus. Vadinasi, normalusis pelnas įeina įbendruosius kaštus ir šis teiginys yra teisingas. 2. Ilguoju laikotarpiu firmų skaičius šakoje nėra pastovus. Kadangi firmos gali lengvai įeiti ir išeiti iš šakos, reikia žiūrėti, kada siekiančiai maksimizuoti pelną firmai apsimokės imtis kokių tai konkrečių veiksmų. Nagrinėjame situaciją, kai viena firma negali padaryti didelės įtakos kainai, vadinasi, kainai esant žemesnei nei vidutiniai bendrieji kaštai firma nepajėgtų padengti turimų nuostolių gaminant iš gautų pajamų. Nagrinėjamu laikotarpiu kintamieji kaštai lygūs bendriesiems kaštams, nes visi veiksniai gali keistis, todėl jokia, siekianti gauti ekonominį pelną, firma nesutiks eiti į tą šaką, kur iš karto būtų patiriami nuostoliai. Teiginys yra neteisingas. 3. Monopolininkas, skirtingai nei firma, esanti tobulosios konkurencijos rinkoje, gali keisti kainą, tačiau pelno maksimizavimo sąlygos išlieka tokios pat. Jis gaus maksimalų pelną, kai ribinės pajamos bus lygios ribiniams kaštams. Todėl, kai monopolininkas maksimizuoja pelną, MR-MC=0. MR=∆TR/∆Q=∆QxP/∆Q=P, nes kaina nesikeičia, gaminant vienu vienetu daugiau, tad MC=∆TC/∆Q. Kadangi žiūrime, kokį pelną gaus monopolininkas, gamindamas papildomą produkcijos vienetą, tai MR=P, MC=∆TC. Pagaminęs ir pardavęs vienu vienetu daugiau, monopolininkas gaus daugiau pajamų, priklausomai nuo to produkto kainos ir išleis tiek, kiek prisidėtų bendrų kaštų jam pagaminti, todėl papildomą pelną jis gautų lygų P-∆TC, o tai yra MR-MC. Šis teiginys yra teisingas. 4. Oligopolinės rinkos firma turėtų visada numatyti, kaip elgsis konkurentės, jei būtų pakeista kaina. Tuo oligopolinė rinka ir skiriasi nuo grynosios monopolijos, tobulosios konkurencijos ir monopolinės konkurencijos, nes negali ignoruoti kitų firmų reakcijos į jos priimamus sprendimus. Todėl padidinus kainą, firma turėtų numatyti, nujausti ką konkurentai darys – jei konkurentai savo kainos nekeis, tai šiai firmai tenkanti paklausa gerokai sumažėtų, nes žmonės eitų pirkti ten, kur pigiau ir pusiausvyros taškas pasislinktų į kairę ir sumažėtų gamybos apimtis. Tačiau gali atsitikti, kad konkurentai irgi padidintų savo prekių kainas, tai tada tai firmai tenkantis paklausos kiekis sumažėtų nedaug, taip pat ir pusiausvyros taškas pasislinktų nedideliu kiekiu. Vadinasi, norėdama tiksliai prognozuoti, kaip pasikeis gamybos apimtis pakėlus kainą, įmonė turėtų žinoti, ką darys konkurentai. Šis teiginys yra neteisingas. 5. Monopolinės konkurencijos rinkoje ilguoju laikotarpiu, kai kinta visi kaštai, atėjus naujoms firmoms paklausa taptų elastingesnė. Taip įvyktų dėl to, kad kiekvienai firmai priklausytų mažesnė bendros paklausos dalis, nes šakoje veiktų daugiau firmų, gaminančių labai artimus pakaitus. Tokiu atveju didėtų konkurencija dėl vartotojų ir tektų mažinti kainas, todėl ekonominis pelnas išnyktų ir firmos gautų tik normalųjį pelną. Pagal pasiūlos dėsnį firmos imtų gaminti mažiau, nes lauktų, kol situacija pagerėtų. Vadinasi, šis teiginys yra teisingas. 3 užduotis. PRATIMAI 1. Baikite pildyti lentelę. Kokią gamybos apimtį pasirinktumėte, esant šioms produkto kainoms: 20 Lt, 30 Lt, 50 Lt. Sprendimą pagrįskite. Gamyba (vnt.) BK (Lt) PK (Lt) KK (Lt) VBK (Lt) VPK (Lt) VKK (Lt) RK (Lt) 0 60 60 0 - - - - 1 84 60 24 84 60 24 24 2 95 60 35 47,5 30 17,5 11 3 108 60 48 36 20 16 13 4 124 60 64 31 15 16 16 5 145 60 85 29 12 17 21 6 174 60 114 29 10 19 29 7 214 60 154 30,57 8,57 22 30 8 268 60 208 33,5 7,5 26 54 Kintamieji kaštai, gamybos kiekiui esant 0, yra lygus taip pat nuliui, pastovieji kaštai lygūs bendriesiems kaštams todėl PK=60, o KK=0. PK nesikeičia ir visada yra lygūs 60, nes nagrinėjame trumpuoju laikotarpiu. Tada, BK=KK+60. VBK=BK/Q Atitinkamai apskaičiuosiu VPK=PK/Q ir VKK=KK/Q. Ribiniai kaštai (RK) yra lygūs bendrųjų kaštų ir gamybos kiekio pokyčių santykiui. Kadangi gamybos kiekio pokytis lygus vienam, tai RK=∆BK. Apskaičiavęs pagal šias formules, užpildau lentelę. Esant kokiai tai konkrečiai kainai ir norint nustatyti kokią gamybos apimtį geriausiai pasirinkti, reikia žiūrėti, kad kaina būtų kuo arčiau ribinių kaštų, bet neviršytų jų ir dar žiūrėti, kad gautos pajamos nebūtų mažesnės už kintamuosius kaštus. Taigi, kai P=20Lt, tai negalime imti 5 prekės vienetų, nes MC>P, tai imame 4 vienetus ir gausime 4x20=100Lt pajamų. Nors tai yra mažiau už BK (100174). O kai P=50Lt, imame 7 prekės vienetus ir gauname 7x50=350Lt pajamų. 2. Baikite pildyti lentelę. Kokią gamybos apimtį pasirinks firma, veikianti tobulos konkurencijos rinkoje? Kokia gaminio kaina? Kokiai kainai esant firma nutrauks gamybą? Gamybos apimtis (vnt.) Bendrieji kaštai (Lt) Kintamieji kaštai (Lt) Vidutiniai bendrieji kaštai (Lt) Vidutiniai kintamieji kaštai (Lt) Ribiniai Kaštai (Lt) 0 60 0 - - - 1 85 25 85 25 25 2 100 40 50,4 20 15 3 110 50 36,67 16,67 10 4 122 62 30,5 15,5 12 5 142 82 28,4 16,4 20 6 174 114 29 19 32 7 224 164 32 23,43 50 Šioje lentelėje turime MC esant visiems gamybos apimties vienetams ir TC, kai gaminamas 1 prekės vienetas. Kadangi ∆Q yra šiuo atveju 1, tai MC=∆TC. Pagal šią formulę galėsiu atrasti TC prie visų gamybos apimčių. MC=25, kai Q=1, tai TC=60, o kai Q=0, tai ir VC=0, todėl prie visų kitų gamybos apimčių VC bus 60Lt mažesnė nei TC. ATC=TC/Q, AVC=VC/Q. Pagal šias formules užpildau lentelę. Tobulos konkurencijos rinkoje firma pasirinks tokią gmybos apimtį su kuria patirtų mažiausiai vidutinių bendrųjų kaštų. Šiuo atveju tai yra situacija, kai TC=28,4Lt, o Q=5. Vadinasi, firma gamina 5 vienetus. Kaip ir kiekviena šakos firma, siekdama maksimizuoti pelną, ši įmonė turi uždėti gaminiui tokią kainą, kad ekonominis pelnas būtų lygus nuliui. Firmos ekonominis pelnas turi būti lygus nuliui, nes tobulosios konkurencijos rinkos pusiausvyros kaina lygi vidutinių bendrųjų kaštų minimumui. Todėl P=28,4Lt. Firma nutrauks gamybą, kai parduodamos produkcijos kaina būtų mažesnė už minimalius vidutinius kintamuosius kaštus, nes tada firmai mažesnis nuostolis būtų išvis negaminti negu gaminti. Taigi, mažiausias AVC=15,5Lt, todėl firma nutrauks gamybą, kai kaina bus mažesnė už 15, 5Lt. 3. Monopolininko gaminio paklausą rodo lygtis Q = 25 – P, o gamybos bendruosius kaštus – lygtis BK = 40 + 11Q. Kokią kainą ir kokią gamybos apimtį pasirinks monopolininkas? Kokį pelną jis gaus? BK=40+11Q. Tai yra bendrųjų kaštų lygtis. Pagal ją matome pastoviuosius kaštus – PK=40Lt. Kintamieji kaštai lygūs 11Q. Kadangi lygtis tiesinė, tai skaičius 11 yra ribiniai kaštai (RK). Monopolininkė siekia maksimizuoti savo pelną, tad RK turi būti lygūs ribinėms pajamoms (RP). Pasirašome kainos lygtį: P=25-Q, RP=TR', TR=QxP, TR=25Q-Q², TR'=25-2Q=11, Q=7, tada randame P=25-7=18. Pelnas bus TR-BK, Π=18x7-(40+11x7)=9. P=18Lt, Q=7Lt, Π=9Lt. 4. Tarkime, kad yra tik dvi firmos gaminančios tam tikrą produktą. Pasekmių lentelė sudaryta remiantis paklausos lygtimi P = 14 – Qx, kur Qx – dviejų firmų bendra gamybos apimtis. Ribiniai kaštai pastovūs ir lygūs 2 Lt. Jūsų gamybos apimtis Jūsų konkurentų gamybos apimtis 1 2 3 4 5 6 1 15 13,5 12 10,5 9 7,5 2 27 24 21 18 15 12 3 36 31,5 27 22,5 18 13,5 4 42 36 30 24 18 12 5 45 37,5 30 22,5 15 7,5 6 45 36 27 18 9 0 A. Koks Jūsų ir konkurento pelnas, jei jūs gaminate 2 vnt., o konkurentas – 4 vnt.? B. Kokį produkcijos kiekį gamintų Jūsų ir konkurentų firma, jei abi elgtųsi kaip tobulos konkurencijos firmos? Kokį pelną gautų abi firmos? C. Kokį produkcijos kiekį gamintų Jūsų ir konkurentų firma, jei abi elgtųsi pagal Kurno spėjimą? Kokį pelną gautų abi firmos? D. Kokį produkcijos kiekį gamintų Jūsų ir konkurentų firma, jei abi susitartų ir elgtųsi kaip vienas monopolistas? Kokį pelną gautų abi firmos? A. Norint atsakyti į šį klausimą, reikia žiūrėti į lentelę. Mūsų frmai gaminant du vienetus, o konkurentams keturis, tai pelnas bus po 18Lt ir bendras pelnas lygus 36Lt. B. Jei abi firmos elgtųsi kaip tobulos konkurencijos rinkoje, tai tada jos didintų savo pelną, kaip ir šio tipo rinkoje, tai yra, gamintų tokį kiekį, kai MR=MC, o tobulos konkurencijos rinkoje MR=∆TR/∆Q=Px∆Q/∆Q=P, todėl P=MC. Pagal paklausos funkciją sudarome lygtį: 14-Qx=2, iš čia gauname Qx-12. Vadinasi abi firmos gamins po 6 vienetus, tai yra, po maksimaliai vienetų ir gautų ekonominį pelną lygų 0. C. Rinkai esant duopolinei ir firmoms elgiantis pagal Kurno spėjimą, jos turi pasidalyti rinką, kad abiems būtų geriau ir gaminti po vienodą prekių kiekį, todėl gaminamą produkcijos kiekį galime apskaičiuoti pagal formulę: Q=Q=a/(n+1). Šiuo atveju a yra maksimalus kiekis, kurį gali gaminti firmos, o n yra įmonių kiekis, esančių rinkoje, taigi Q=12/3=4. Vadinasi, kiekviena firma gamintų po keturis vienetus ir gautų po 24Lt ekonominio pelno. D. Jei firmos susitartų ir elgtųsi kaip vienas monopolistas, tai gamintų tokį kiekį, kuris maksimizuotų pelną, esant monopolinei rinkai. Tada pelnas didžiausias būtų, kai MR=MC, o MR=TR'=(QxP) ', QxP=14Q-(Qx)², (QxP) '=14-2Qx, tai MC=14-2Qx=2, iš čia Qx=6. Tai kiekviena firma gamintų po 3 vienetus ir gautų po 27Lt pelno. 5. Firmos pajamos ir kaštai pateikti lentelėje. Gamybos apimtis (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 Kaina (Lt) 0 255 240 220 200 180 160 Bendrieji kaštai (Lt) 200 260 310 360 435 590 850 Ribiniai kaštai (Lt) - 60 50 50 75 155 260 Bendrosios pajamos (Lt) 0 255 480 660 800 900 960 Ribinės pajamos (Lt) - 255 225 180 140 100 60 A. Ar firma gamina produktą tobulosios ar netobulosios konkurencijos rinkoje? B. Apskaičiuokite ir surašykite į lentelę firmos ribinius kaštus, bendrąsias ir ribines pajamas. C. Kiek vienetų gamins firma? D. Kokį ekonominį pelną ji gaus gamindama šį produktų kiekį? E. Kokie pastovieji kaštai? A. Ši firma gamina netobulosios konkurencijos rinkoje, nes, kaip matome pagal lentelę, kaina mažėja didėjant kiekiui. B. Ribinius kaštus (MC) apskaičiuosiu pagal formulę MC=∆TC/∆Q, kadangi didėja po 1 vienetą, tai MC=∆TC. TR=PxQ, o MR=∆TR/∆Q. Šiuo atveju, MR=∆TR. C. Firma gamins tokį produkcijos kiekį, kai susidarys situacija, kad MR=MC. Deja, šioje lentelėje taip nėra, todėl reikia žiūrėti, kad MR>MC, bet tas skirtumas tarp jų būtų mažiausias. Tokia situacija yra prie gamybos apimties lygios 4. D. Ekonominis pelnas Π=TR-TC=800-435=365Lt. E. Pastovieji kaštai FC=200Lt, nes gaminant 0 prekės vienetų, bendrieji kaštai sudarė 200, o kintamieji kaštai 0, tai FC=TC-VC=200-0=200. Naudota literatūra 1. V.Snieška ir kt. Mikroekonomika. Kaunas: Technologija, 2006 2. Hal R. Varian Mikroekonomika Vilnius, 2004

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!