Mikroekonomika apie masto ekonomiją

1 užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ 1. Masto ekonomija: a) lemia vidutinių kaštų mažėjimą didėjant gamybos apimčiai; b) rodo vidutinių kintamųjų kaštų kitimą didėjant firmos gamybos apimčiai; c) rodo gamybos apimties padidėjimą, kurį lemia ištekliaus padidėjimas vienu vienetu; d) rodo, kaip keičiasi gamybos apimtis vienoda apimtimi padidinus visus naudojamus išteklius. 1. a) Masto ekonomija-vidutinių kaštų mažėjimas, didėjant gamybos apimčiai, nes esant didėjančiai masto ekonomijai, firmai patartina didinti gamybos apimtį-tai leidžia santykinai geriau panaudoti turimus gamybos veiksnius ir kartu sumažinti vidutinius bendruosius kaštus. Masto ekonomiją sąlygoja šios priežastys: 1) racionalus darbo pasidalijimas ir specializacija, kurie paprastai galimi tik didelėje firmoje. Jie leidžia darbuotojams pasiekti aukštesnę kvalifikaciją, dėl to padidėja darbo našumas ir sumažėja kaštai. 2) gamybos valdymo specializacija, leidžianti optimaliai panaudoti visus valdymo aparato darbuotojus; 3) efektyvus realaus kapitalo panaudojimas; 4) gamybos atliekų panaudojimas įmanomas tik didelėje firmoje kai atliekį yra daug ir perdirbimas apsimoka. b) vidutinių kintamųjų kaštų kitimą didėjant firmos gamybos apimčiai atspindi mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. c) Kaštų minimizavimo sąlyga (gaminant tam tikrą produkcijos kiekį) rodo, kad esant minimaliems gamybos kaštams, kiekvienas papildomas piniginis vienetas, išleistas gamybos veiksnių pirkimui, turi užtikrinti vienodą produkcijos prieaugį. d) rezultatyvumas dėl gamybos mastų rodo, kaip keičiasi gamybos apimtis vienoda apimtimi padidinus visus naudojamus išteklius. Teisingas atsakymas a). 2. Trumpuoju laikotarpiu firma (parinkdami atsakymą, pasiremkite paveikslu): a) nutraukia gamybą, nes patiria nuostolius; b) norėdama sumažinti nuostolius, gamina mažiau negu 10 vienetų; c) norėdama sumažinti nuostolius, gamina daugiau negu 10 vienetų; d) gamina 10 vienetų. 2. Teisingas atsakymas yra d), nes trumpuoju laikotarpiu įmonė gauna ekonominį pelną, kai RK=RP ir šių kreivių susikirtimo taškas yra aukščiau VBK ir RK kreivių susikirtimo. Rinkos kaina sumažėjo. Firma negali padengti vidutinių bendrųjų kaštų. Ar apsimoka gaminti? Vidutiniai fiksuoti kaštai lygus vidutinių bendrųjų ir vidutinių kintamų kaštų skirtumui. Dalis vidutinių fiksuotų kaštų yra padengta. Gamyba apsimoka. Firmos veiklos galimybės: P > VBK – firma gauna ekonominį pelną; P  VBK – firma gali tęsti gamybą trumpo laikotarpio sąlygomis; P > VKK – firma gali tęsti gamybą trumpo laikotarpio sąlygomis; P 1, MR > 0 Kai ED  1, MR  0 Kai ED VBK – firma gauna ekonominį pelną; P  VBK – firma gali tęsti gamybą trumpo laikotarpio sąlygomis; P > VKK – firma gali tęsti gamybą trumpo laikotarpio sąlygomis; P VKK . Mažiausią nuostolį firma patirs gamindama 6vnt.: 42 Lt*3-180 Lt =-54 Lt 42 Lt*4-210 Lt =-42 Lt 42 Lt*5-245 Lt =-35 Lt 42 Lt*6-285 Lt =-33 Lt 42 Lt*7-330 Lt =-36 Lt 42 Lt*8-385 Lt =-49 Lt Kai prekės kaina 54 Lt, firma gaus ekonominį pelną kai P > VBK. Didžiausią pelną įmonė gaus gamindama 7 vnt.: 54 Lt*4-210 Lt =6 Lt 54 Lt*5-245 Lt =25 Lt 54 Lt*6-285 Lt =39 Lt 54 Lt*7-330 Lt =48 Lt 54 Lt*8-385 Lt =47 Lt 2. Baikite pildyti lentelę. Kokią gamybos apimtį pasirinks firma, veikianti tobulosios konkurencijos rinkoje, kai produkto rinkos kaina yra 70 Lt? Kokiai esant kainai firma nutrauks gamybą? Gamybos apimtis (vnt.) Bendrieji kaštai (Lt) Kintamieji kaštai (Lt) Vidutiniai bendrieji kaštai (Lt) Vidutiniai kintamieji kaštai (Lt) Ribiniai Kaštai (Lt) 0 60 0 - - 1 100 40 100 40 40 2 130 70 65 35 30 3 160 100 53,33 33,33 30 4 200 140 50 35 40 5 260 200 52 40 60 6 330 270 55 45 70 7 420 360 60 51,43 90 BK=PK+KK; VPK=PK/Q; RK=ΔBK/ΔQ; ΔBK=RK* ΔQ; BK(kai Q=1)=BK(Q=0)+RK=60+40=100 Lt BK(kai Q=2)=BK(Q=1)+RK=100+30=130 Lt BK(kai Q=3)=BK(Q=2)+RK=130+30=160 Lt BK(kai Q=4)=BK(Q=3)+RK=160+40=200 Lt BK(kai Q=5)=BK(Q=4)+RK=200+60=260 Lt BK(kai Q=6)=BK(Q=5)+RK=260+70=330 Lt BK(kai Q=7)=BK(Q=6)+RK=330+90=420 Lt KK=BK-PK; PK=60 Lt KK(Q=0)=60-60=0 Lt; KK(Q=1)=100-60=40 Lt; KK(Q=2)=130-60=70 Lt; KK(Q=3)=160-60=100 Lt; KK(Q=4)=200-60=140 Lt; KK(Q=5)=260-60=200 Lt; KK(Q=6)=330-60=270 Lt; KK(Q=7)=420-60=380 Lt. VBK=BK/Q; VBK(Q=0) =60/0; dalinti iš nulio negalima, todėl VBK, kai Q=0 nėra; VBK(Q=1) =100/1=100 Lt; VBK(Q=2) =130/2=65 Lt; VBK(Q=3) =160/3=53,33 Lt; VBK(Q=4) =200/4=50Lt; VBK(Q=5) =260/5=52 Lt; VBK(Q=6) =330/6=55 Lt; VBK(Q=7) =420/7=160Lt. VKK=KK/Q; VKK(Q=0) =0/0 dalinti iš nulio negalima, todėl VKK, kai Q=0 nėra VKK(Q=1) =40/1=40 Lt; VKK(Q=2) =70/2=35 Lt; VKK(Q=3) =100/3=33,33 Lt; VKK(Q=4) =140/4=35 Lt; VKK(Q=5) =200/5=40 Lt; VKK(Q=6) =270/6=45 Lt; VKK(Q=7) =360/7=51,43 Lt. Firma tobulos konkurencijos rinkoje maksimizuoja pelną ar minimizuoja nuostolius sąlygomis gamindama tokį produkcijos kiekį, kai ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams (p  RK). Kai produkto kaina 70 Lt, tai firma, veikianti tobulosios konkurencijos rinkoje pasirinks tokią gamybos apimtį, kad gautų didžiausią pelną. , t.y. gamins 6 vienetus. Firma turės nutraukti gamybą, kai ribinės pajamos bus mažesnės (p  RK) už vidutinius kintamus kaštus. Mūsų atveju tai įvyks, kai ribinės pajamos bus 35 Lt ir 33,33 Lt. 3. Monopolininko produkto paklausą rodo lygtis P = 48 – 2Q, o gamybos bendruosius kaštus – lygtis BK = 100 + 16Q. Kokią kainą ir kokią gamybos apimtį pasirinks monopolininkas?_ Kokia kaina ir kokia gamybos apimtis būtų, jei paklausa sumažėtų ir bet kuria kaina būtų perkama 4 vienetais mažiau? 3. Maksimalus pelnas gaunamas, kai ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams (RP  RK). Jei kaina viršija vidutinius bendruosius kaštus (P > VBK), monopolistas gauna ekonominį pelną. Monopolijos bendrosios pajamos yra kainos ir parduotų prekių kiekio sandauga: BP=P*Q BP=(48 – 2Q)*Q=48Q-2Q² RP=BP=48-4Q BK = 100 + 16Q; Iš šios lygties matome, kad RK yra 16 Lt. Kadangi maksimalus pelnas gaunamas kai RP=RK, tai 48-4Q=16; Q=8. Įstatome reikšmes į produkto paklausos lygtį: P = 48 – 2Q=48-2*8=32 Lt. Monopolininko gamybos apimtis bus 8 vnt, o kaina-32 Lt. Jei paklausa sumažėtų ir bet kuria kaina būtų perkama 4 vienetais mažiau, paklausos lygtis būtų P=40-2Q, tai maksimalus pelnas bus gaunamas kai monopolininko gamybos apimtis 6 vnt , o kaina 28 Lt. 4. Firma gamina nedidelius automobilius. 1 lentelėje pateikti automobilių gamybos kaštai ir kaina, kai yra skirtingos gamybos apimtys. A. Apskaičiuokite ir surašykite į 1 lentelę praleistų kintamųjų reikšmes. 1 lentelė Mašinų kiekis (tūkst.vnt.) 0 25 50 75 100 125 150 175 Mašinų kaina (tūkst.Lt) 7 6,5 6 5,5 5 4,5 4 3,5 Žemė, pastatai, įrengimai, mokesčiai (mln.Lt) 120 120 120 120 120 120 120 120 Darbas, plastikai, guma, metalas (mln.Lt) 0 50 100 150 200 250 300 350 Transportavimas, verslo paslaugos (mln.Lt) 80 80 80 80 80 80 80 80 Bendrieji kaštai (mln.Lt) 200 250 300 350 400 450 500 550 Ribiniai kaštai (tūkst.Lt už vienetą) - 2 2 2 2 2 2 2 Bendrosios pajamos (mln.Lt) 0 162,5 300 412,5 500 562,5 600 612,5 Ribinės pajamos (tūkst.Lt už vienetą) - 6,5 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5 Pelnas (mln.Lt) -200 -87,5 0 62,5 100 112,5 100 62,5 Bendrieji kaštai(mln.Lt) = Žemė, pastatai, įrengimai, mokesčiai(mln.Lt) + Darbas, plastikai, guma metalas (mln.Lt) + Transportavimas, verslopaslaugos (mln.Lt) Kai mašinų kiekis (0), tai BK=120+0+80=200; Kai mašinų kiekis (25), tai BK=120+50+80=250; Kai mašinų kiekis (50), tai BK=120+100+80=300; Kai mašinų kiekis (75), tai BK=120+150+80=350; Kai mašinų kiekis (100), tai BK=120+200+80=400; Kai mašinų kiekis (125), tai BK=120+250+80=450; Kai mašinų kiekis (150), tai BK=120+300+80=500; Kai mašinų kiekis (175), tai BK=120+350+80=550. Ribiniai kaštai (tūkst.Lt už vienetą)= Darbas, plastikai, guma,metalas (mln.Lt)/ Mašinų kiekis (tūkst.vnt.) Kai mašinų kiekis (0), tai RK neegzistuoja, nes dalyba iš nulio negalima. Kai mašinų kiekis (25), tai RK =50/25=2; Kai mašinų kiekis (50), tai RK =100/50=2; Kai mašinų kiekis (75), tai RK =150/75=2; Kai mašinų kiekis (100), tai RK =200/100=2; Kai mašinų kiekis (125), tai RK =250/125=2; Kai mašinų kiekis (150), tai RK =300/150=2; Kai mašinų kiekis (175), tai RK =350/175=2. Bendrosios pajamos(mln.Lt)= Mašinų kaina (tūkst.Lt)* Mašinų kiekis (tūkst.vnt.) Kai mašinų kiekis (0), tai BP =7*0=0; Kai mašinų kiekis (25), tai BP =6,5*25=162,5; Kai mašinų kiekis (50), tai BP =6*50=300; Kai mašinų kiekis (75), tai BP =5,5*75=412,5; Kai mašinų kiekis (100), tai BP =5*100=500; Kai mašinų kiekis (125), tai BP =4,5*125=562,5; Kai mašinų kiekis (150), tai BP =4*150=600; Kai mašinų kiekis (175), tai BP =3,5*175=612,5. Ribinės pajamos (tūkst.Lt už vienetą) =Δ Bendrosios pajamos (mln.Lt)/ ΔMašinų kiekis (tūkst.vnt.) Kai mašinų kiekis (0), tai RP neegzistuoja, nes dalyba iš nulio negalima; Kai mašinų kiekis (25), tai RP =162,5-0/25=6,5; Kai mašinų kiekis (50), tai RP =300-162,5/50-25=5,5; Kai mašinų kiekis (75), tai RP =412,5-300/75-50=4,5; Kai mašinų kiekis (100), tai RP =500-412,5/100-75=3,5; Kai mašinų kiekis (125), tai RP =562,5-500/125-100=2,5; Kai mašinų kiekis (150), tai RP =600-562,5/150-125=1,5; Kai mašinų kiekis (175), tai RP =612,5-600/175-150=0,5. Pelnas (mln.Lt)= Bendrosios pajamos (mln.Lt)- Bendrieji kaštai (mln.Lt) Kai mašinų kiekis (0), tai pelnas =0-200=-200; Kai mašinų kiekis (25), tai pelnas 162.5-250=-87.5; Kai mašinų kiekis (50), tai pelnas 300-300=0; Kai mašinų kiekis (75), tai pelnas 412.5-350=62.5; Kai mašinų kiekis (100), tai pelnas 500-400=100; Kai mašinų kiekis (125), tai pelnas 562.5-450=112.5; Kai mašinų kiekis (150), tai pelnas 600-500=100; Kai mašinų kiekis (175), tai pelnas 612.5-550=62.5. B. Nubraižykite paklausos, ribinių pajamų ir ribinių kaštų kreives. C. Kiek mašinų gaminant gaunamas maksimalus pelnas? Kokį maksimalų pelną (mln.Lt) gali gauti firma? Firma maksimalų pelną 112,5 tūks. Lt gauna gamindama 125 tūks. mašinų. D. Tarkime, kad pastovieji kaštai yra perpus mažesni už 1 lentelėje pateiktus. Kaina ir kintamieji kaštai nesikeičia. E. Apskaičiuokite kintamųjų, pateiktų 2 lentelėje, reikšmes esant kiekvienai gamybos apimčiai. 2 lentelė Mašinų kiekis (tūkst.vnt.) 0 25 50 75 100 125 150 175 Bendrieji kaštai (mln.Lt) 100 150 200 250 300 350 400 450 Ribiniai kaštai (tūkst.Lt už vienetą) - 2 2 2 2 2 2 2 Bendrosios pajamos (mln.Lt) 0 162,5 300 412,5 500 562,5 600 612,5 Ribinės pajamos (tūkst.Lt už vienetą) - 6,5 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5 Pelnas (mln.Lt) -100 12,5 100 162,5 200 212,5 200 162,5 Bendrieji kaštai(mln.Lt )= Žemė, pastatai, įrengimai, mokesčiai(mln.Lt) + Darbas, plastikai, guma metalas (mln.Lt) + Transportavimas, verslo paslaugos (mln.Lt) Kai mašinų kiekis (0), tai BK=60+0+40=100; Kai mašinų kiekis (25), tai BK=60+50+40=150; Kai mašinų kiekis (50), tai BK=60+100+40=200; Kai mašinų kiekis (75), tai BK=60+150+40=250; Kai mašinų kiekis (100), tai BK=60+200+40=300; Kai mašinų kiekis (125), tai BK=60+250+40=350; Kai mašinų kiekis (150), tai BK=60+300+40=400; Kai mašinų kiekis (175), tai BK=60+350+40=450. Ribiniai kaštai (tūkst.Lt už vienetą)= Darbas, plastikai, guma,metalas (mln.Lt)/ Mašinų kiekis (tūkst.vnt.) Kai mašinų kiekis (0), tai RK neegzistuoja, nes dalyba iš nulio negalima. Kai mašinų kiekis (25), tai RK =50/25=2; Kai mašinų kiekis (50), tai RK =100/50=2; Kai mašinų kiekis (75), tai RK =150/75=2; Kai mašinų kiekis (100), tai RK =200/100=2; Kai mašinų kiekis (125), tai RK =250/125=2; Kai mašinų kiekis (150), tai RK =300/150=2; Kai mašinų kiekis (175), tai RK =350/175=2. Bendrosios pajamos(mln.Lt)= Mašinų kaina (tūkst.Lt)* Mašinų kiekis (tūkst.vnt.) Kai mašinų kiekis (0), tai BP =7*0=0; Kai mašinų kiekis (25), tai BP =6,5*25=162,5; Kai mašinų kiekis (50), tai BP =6*50=300; Kai mašinų kiekis (75), tai BP =5,5*75=412,5; Kai mašinų kiekis (100), tai BP =5*100=500; Kai mašinų kiekis (125), tai BP =4,5*125=562,5; Kai mašinų kiekis (150), tai BP =4*150=600; Kai mašinų kiekis (175), tai BP =3,5*175=612,5. Ribinės pajamos (tūkst.Lt už vienetą) =Δ Bendrosios pajamos (mln.Lt)/ ΔMašinų kiekis (tūkst.vnt.) Kai mašinų kiekis (0), tai RP neegzistuoja, nes dalyba iš nulio negalima; Kai mašinų kiekis (25), tai RP =162,5-0/25=6,5; Kai mašinų kiekis (50), tai RP =300-162,5/50-25=5,5; Kai mašinų kiekis (75), tai RP =412,5-300/75-50=4,5; Kai mašinų kiekis (100), tai RP =500-412,5/100-75=3,5; Kai mašinų kiekis (125), tai RP =562,5-500/125-100=2,5; Kai mašinų kiekis (150), tai RP =600-562,5/150-125=1,5; Kai mašinų kiekis (175), tai RP =612,5-600/175-150=0,5. Pelnas (mln.Lt)= Bendrosios pajamos (mln.Lt)- Bendrieji kaštai (mln.Lt) Kai mašinų kiekis (0), tai pelnas =0-100=-100; Kai mašinų kiekis (25), tai pelnas 162.5-150=12,5; Kai mašinų kiekis (50), tai pelnas 300-200=100; Kai mašinų kiekis (75), tai pelnas 412.5-250=162.5; Kai mašinų kiekis (100), tai pelnas 500-300=200; Kai mašinų kiekis (125), tai pelnas 562.5-350=212.5; Kai mašinų kiekis (150), tai pelnas 600-400=200; Kai mašinų kiekis (175), tai pelnas 612.5-450=162.5. F. Ar keisis optimali gamybos apimtis, perpus sumažėjus pastoviesiems kaštams? Perpus sumažėjus pastoviesiems kaštams gamybos apimtis nesikeičia. G. Kokį maksimalų pelną gali gauti firma, jei paklausos kreivė bus ta pati? Maksimalus pelnas, kurį gali gauti firmą yra 212,5 mln. Lt, gamindama 125 tūkst. mašinų. 5. Paveiksle pateikta tolimojo susisiekimo telefono paslaugų paklausos kreivė (D) ir ilgojo laikotarpio vidutinių bendrųjų kaštų kreivė (ILVBK). A. Kokia yra pelną maksimizuojanti tolimojo susisiekimo telefono paslaugų kaina? B. Koks yra pelną maksimizuojantis susisiekimo paslaugų kiekis? C. Kokį maksimalų pelną gali gauti tolimojo susisiekimo telefono paslaugas teikianti firma? D. Kaip keičiasi vidutiniai kaštai didinant teikiamų paslaugų kiekį? A. Pelną maksimizuojanti tolimojo susisiekimo telefono paslaugų kaina yra P. B. Pelną maksimizuojantis susisiekimo paslaugų kiekis yra lygus PAEP³ stačiakampio plotui. D. Vidutiniai kaštai nesikeičia. Tarkime, kad tolimojo susisiekimo paslaugas teikia be galo daug tarpusavyje konkuruojančių firmų. E. Kokia bus šakos rinkos struktūra? F. Kokį paslaugų kiekį teiks šaka? (tarkime, kad vidutiniai visų į šaką įeinančių firmų kaštai vienodi). G. Kokia bus tolimojo susisiekimo paslaugų kaina, jei šias paslaugas teiks tobulosios konkurencijos firmos?

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!